Šventės atspindžiai – ir nacionaliniame diktante

Dvyliktą kartą rengiamas Nacionalinio diktanto konkursas šiemet sutapo su Tarptautine moters diena. Taigi dalyviams parinkta Dovilės Filmanavičiūtės „Odė moterystei“ itin tiko progai, nors, rašiusiųjų pripažinimu, ir privertė paprakaituoti galvojant, kaip taisyklingai sudėti skyrybos ženklus.

Panevėžyje nacionalinį diktantą visi norintieji galėjo rašyti trijose vietose – miesto Savivaldybėje, Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro patalpose bei Kniaudiškių viešojoje bibliotekoje.

Lietuvių kalbos žinias tokiu būdu planavo tikrintis ir miesto gimnazijos, kitos įstaigos bei įmonės, tad konkurso dalyvių skaičių kol kas galima tik spėti.

Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės Minolės Petronytės-Kairienės, anksčiau miesto valdžios rūmuose gimtosios kalbos entuziastų nebūdavo galimybės priimti, mat konkursas paprastai vykdavo šeštadienį. Užtat šiemet čia sugužėjo dvi dešimtys įvairaus amžiaus dalyvių.

Diktanto tekstas transliuotas per LRT radiją. Dėl raštingiausiojo vardo varžomasi keliose kategorijose: moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio.

Visi darbai bus išsiųsti į Vilnių vertinimo komisijai. Padariusieji mažiausiai klaidų pateks į kitą etapą, vyksiantį balandžio 13-ąją Vilniuje.

M. Petronytės-Kairienės aiškinimu, jei rašiusysis padarė daugiau nei penkias klaidas, jo darbas toliau nebus taisomas. Nebus autoriai ir informuojami apie tai, kokiose vietose ir kaip suklydo. Tačiau diktanto tekstas kovo 11-ąją bus paskelbtas internete, o kovo 12-ąją Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklapyje specialistai pateiks ne tik jį, bet ir rašybos bei skyrybos paaiškinimus. Kadangi dalyviai turi savo rašyto diktanto kopiją ir galėjo nusifotografuoti, ką rašė, pasitikrinti nebus sunku.

Galerija

Kliuvo už kablelių

Dauguma savo žinias išbandyti pasiryžusių nacionalinio diktanto dalyvių neslėpė, kad jei kas ir galėjo jiems pakišti koją, tai skyryba. Tam pritarė ir M. Petronytė-Kairienė: švietimo specialistės teigimu, tekstas, skirtas išaiškinti raštingiausią šalies žmogų, ir negalėjo būti itin paprastas. Tam tikra konkurencija turi būti.

Panevėžyje besimokanti pasvalietė Karolina „Sekundei“ sakė, kad jai diktantas pasirodė sudėtingas. Tekstas ne tik buvo ilgas, bet ir nestokojo dialogų, monologų – reikėjo pasukti galvą, kur dėti skyrybos ženklus.

Pasak merginos, dalyvauti diktante ją išrinko lietuvių kalbos mokytoja, tačiau šis konkursas jai ne pirmas – diktantą yra rašiusi ir gyvendama Pasvalyje. „Įdomu išlavinti lietuvių kalbą“, – sakė konkursantė, būgštavusi, kad galėjo padaryti apie dešimt klaidų.

Jau trečią kartą nacionalinį diktantą rašęs panevėžietis Marius irgi manė, kad, rašydamas ilgą tekstą, galėjo suklupti skyryboje.

„Skyrybos prasme tekstas gal buvo sudėtingas, – pripažino. – Bendrąja prasme, pernai diktantas buvo lengvesnis.“

Vyro vertinimu, ankstesniuose diktantuose sekdavosi neblogai, o kad į antrą etapą nepatekdavo – visai ne bėda.

„Nacionalinis diktantas iš dalies pramoga, iš dalies – savęs, lietuvių kalbos pasitikrinimas“, – apibendrino Marius.

Neatsiliko ir rajonas

Panevėžio rajone nacionalinį diktantą rašė 164 asmenys. Daugiausia – Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje: net 98.

Tačiau rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė kalbos tvarkytoja Birutė Goberienė neabejoja, kad čia ne visi rašiusieji – dalis greičiausiai apie tai nė nepranešė.

Pačioje Savivaldybėje diktantą išklausė 10 asmenų, iš kurių bent trys dalyvės jėgas raštingumo konkurse bando jau apie dešimtmetį.

B. Goberienės pastebėjimu, diktanto tekstas šiemet išties buvo ilgesnis, užtat labai tinkamas Kovo 8-ąją ir labai gražus. Ir nors dėl skyrybos ženklų ne vienam reikėjo pagalvoti, rašybos atžvilgiu tekstas, kalbos žinovės patikinimu, nebuvo sunkus ar sudėtingas.