Švenčiantis Panevėžys pasitinka Laisvės pavasarį (fotogalerija)

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Aktualijos
• 2019.02.16 16:24

Nežiemiškai šiltą vasario 16-ąją Panevėžyje prasidėjo Laisvės pavasario festivalis, truksiantis iki pat Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos. Į Laisvės aikštę švęsti 101-ųjų valstybės metinių susirinko šimtai panevėžiečių ir miesto svečių. Tai viena tų švenčių, kuri sujungia visą tautą ir suvienija prasmingam pasibuvimui kartu.

„Džiaugiasi širdis, kai viduržiemy Laisvės aikštė pražysta geltonai, žaliai, raudonai“, – į susirinkusiuosius kreipėsi renginio vedėjas aktorius Albinas Kėleris.

Šiųmetė šventė pažymėta liūdesio gaida. Šią savaitę mirė Kovo 11-osios Akto signataras, panevėžietis Julius Beinortas. Prieš miesto valdžios sveikinimus panevėžiečiams signataras pagerbtas tylos minute.

„Šiandien minime tris sukaktis: prieš 70 metų į suvažiavimą susirinkę visos Lietuvos partizanų apygardų atstovai paskelbė įkuriantys vieną pasipriešinimo organizaciją – Lietuvos laisvės kovos sąjūdį – ir priėmė politinę deklaraciją, kuria konstatuota, jog taryba yra aukščiausiasis tautos politinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad būtų atkurta nepriklausoma, demokratinė respublika. Taip pat sukanka 30 metų, kai po ilgos okupacijos Vasario 16-oji buvo oficialiai paminėta 1989 metais Mokslų akademijoje vykusiame posėdyje. Be to šiandien minime ir šimtas pirmąsias Valstybės metines“, – susirinkusiems priminė vicemeras, laikinai einantis mero pareigas, Aleksas Varna.

Jo teigimu, ši šventė – protėvių dovana, o tai, ką jie sukūrė, privalome saugoti ir perduoti ateinančioms kartoms. Pasak A. Varnos, Lietuva nuėjo ilgą kelią, kuriame netrūko įvairių išbandymų, bet visada rasdavo jėgų atsitiesti. Tad minimi ne tik skaudūs istorijos vingiai, bet ir atgimimai.

„Mūsų broliai ir seserys kūrė Lietuvą prieš šimtą vienerius metus, o mes šiandien ragaujame to vaisius“, – kreipėsi į susirinkusiuosius Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.

Vyskupo  teigimu, nors Lietuva patyrė daug išbandymų, tačiau niekada neprarado tikėjimo ateitimi. L. Vodopjanovas priminė, kad prieš 70 metų deklaraciją pasirašę partizanai, negalvojo apie save – galvojo, kas bus su Lietuva, tad ir šiandieninės kartos turi prisidėti prie savo šalies ateities kūrimo.

„O kaip mes kuriame Lietuvą? Kokią matome Lietuvos ateitį?“, – vyskupas ragino susimąstyti ir susirinkusiesiems į Laisvės aikštę linkėjo gerumo, pakantumo.

Ypatinga diena

Pakiliai ir patriotiškai nusiteikę panevėžiečiai į šventę vidudienį rinkosi pasidabinę trispalvėmis: kas pirktomis, kas rankų darbo, o kas vėliavos spalvomis išsidažę veidus. Švęsti šią dieną – jau daugeliui tapę tradicija.

Miesto širdyje, Laisvės aikštėje, sutikta panevėžietė Loreta Jurkonienė sako, kad Vasario 16-ąją visada stengiasi ateiti į aikštę. Tiesa, moters Kovo 11-os šventimo tradicijos gilesnės, nes ši diena – pačios išgyventa.

„Apie Vasario 16-ąją skaičiau jau vėliau istorijos knygose, o mokykloje apie tai nė nesimokėme“, – sako Loreta, mokyklą baigusi sovietmečiu, kai drausta kalbėti apie Lietuvai svarbią datą.

Panevėžiečiui Leonui Landsbergui Vasario 16-oji irgi nėra eilinė laisva diena.

„Mūsų tėvai ir mūsų broliai tiek kovojo už tą Vasario 16-ąją, kad ji tapo mūsų visos tautos švente“, – pabrėžė šventėje sutiktas panevėžietis.

Sutraukė minias

Po iškilmingo minėjimo ir vėliavos pakėlimo ceremonijos Laisvės aikštėje per keturis šimtus žmonių, kurių dauguma apsigobė geltonomis, žaliomis, raudonomis skraistėmis, sustojo į simbolinį žodį „Laisvė“.

Vėliau didžiulė šventinė eisena nusidriekė per miesto centrą link „Cido“ arenos.

Pasak Panevėžio bendruomenių rūmų direktorės Sandros Myškienės, žmonės noriai ir aktyviai  registravosi į akciją ir  eiseną. Ketvirtadienio popietę dalyvauti eisenoje jau buvo užsirašę apie pusantro tūkstančio žmonių, tarp jų – ypač daug šeimų.

Vien Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių žygiavo pusė tūkstančio. Bendruomenių rūmų vadovės teigimu, stengtasi įtraukti žmones į šventę, kad šie nebūtų vien tik stebėtojai, bet ir patys sudalyvautų, kartu ją kurtų.

Po eisenos arenoje susirinkusių panevėžiečių ir miesto svečių laukė ne tik sveikinimai ypatingos šventės proga, bet ir lietuviškoji legenda – miuziklas „Eglė – žalčių karalienė“. Pasiklausyti nemokamo miuziklo minios panevėžiečių rinkosi iki renginio likus kiek daugiau nei pusantros valandos. Dar prieš renginį tikėtasi, kad bus sulaukta rekordiškai daug – per  7 000  – žiūrovų.

O jų išties buvo tiek, kad užimtos ne tik sėdimos vietos, bet ir nusėsti praėjimai. Net ir prasidėjus miuziklui grupelės žmonių tebeplūdo į areną.

Šeštadieniniai šventiniai renginiai mieste – ne vieninteliai. Iki Kovo 11-osios jų numatyta dar daugiau, o Kovo 11-ąją panevėžiečiai ir miesto svečiai bus pakviesti į nemokamą Marijono Mikutavičiaus koncertą.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• #Panevėžys
• #renginiai
• #šventė
• #Vasario 16-oji