Panevėžio miesto poliklinika. P. Židonio nuotr.

Sveikatos reformą gaubia migla

Pagal dar pernai sudėliotą sveikatos apsaugos reformą jau nuo rugpjūčio pradžios savivaldybėse turėtų pradėti veikti bendruomeniniai sveikatos centrai, o susirgus po gydymo įstaigas savotiškai vedžiotų atvejo vadybininkai.

Tokiai reformai Lietuva iš Europos Sąjungos aruodų tikisi pasisemti kelis šimtus milijonų eurų, o Panevėžys savo sveikatos įstaigoms viliasi iš pinigų pyrago atriekti bent kelis.
Tačiau dabar kyla svarstymų, ar Panevėžiui tokio centro apskritai reikia.
Sveikatos apsaugos reformą Seimas palaimino dar pernai birželį. Visgi ant įstatymo iki šiol nėra sveikatos apsaugos ministro parašo.
Projekte numatyta, kad naujieji dariniai – sveikatos centrai – po vienu stogu teiktų ambulatorines, skubiosios medicinos, dienos paslaugas ir netgi antrinio lygio specialistų konsultacijas.
Ši reforma atvertų kelią savivaldybėms už ES lėšas savo sveikatos įstaigas aprūpinti nauja medicinos įranga.
Nors iki rugpjūčio, kada turėtų startuoti tokie sveikatos centrai, teliko vos daugiau nei pora mėnesių, nei savivaldybėms, nei medikams neaišku, kaip jie apskritai turėtų veikti.
Panevėžyje toks centras turėtų atsirasti Panevėžio miesto poliklinikoje.
„Kol kas yra projektas, o koks bus galutinis sprendimas, žino tik Sveikatos apsaugos ministerija. Mes žinome tik tiek, kad toks bendruomeninis sveikatos centras turėtų atsirasti ir Panevėžyje“, – teigė miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas.
Pasak jo, ši sveikatos reforma pirmiausia skirta mažosioms savivaldybėms, kuriose veikia savivaldybių poliklinikos ir ligoninės. Sveikatos apsaugos ministerijos vizija, kad antrinio lygio specialistai grįžtų į poliklinikas.
Panevėžyje situacija kiek kitokia – čia veikia Savivaldybės žinioje esanti poliklinika, SAM pavaldi respublikinė ligoninė ir apie dvi dešimtis privačių šeimos klinikų.
„Visa ši sveikatos reforma daroma ne Panevėžiui, o visoms savivaldybėms. Mes papuolame po tuo reformos presu, į bendrą katilą. Šiuo metu Panevėžyje didžioji dalis antrinių sveikatos paslaugų krūvio tenka respublikinei ligoninei. Pertvarka turėtų nuo jos tą krūvį nuimti. Mes kaip poliklinika tikrai džiaugsimės, jei turėsime antrinio lygio specialistų“, – kalbėjo K. Valantinas.

Rūpintųsi vadybininkai

Su naująja reforma Panevėžio poliklinikoje turėtų atsirasti ir nauja pareigybė – atvejo vadybininkai.
Jų funkcija bus pacientą lydėti jo sveikimo kelionėje. Kaip teigė K. Valantinas, žmonėms nebereikės blaškytis ieškant specialistų – atvejo vadybininkų darbas bus padėti rasti reikiamą specialistą, išsiaiškinti, kur trumpiausios eilės. Tiesa, koks ES finansavimas galėtų pasiekti Panevėžio polikliniką ir kiek tokių atvejo vadybininko etatų bus įsteigta, dar neaišku.
„Tikimės jau birželį daugiau aiškumo“, – sako poliklinikos direktorius.

Nori konkretumo

Teigiama, kad privačių šeimos klinikų darbas iš esmės nesikeis, nors jos bus kviečiamos pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su naujuoju bendruomeniniu sveikatos centru.
Tokia perspektyva pačių klinikų niekada neviliojo.
Paskelbus apie planuojamą reformą, Panevėžyje veikiančios privačios įstaigos svarstė pačios steigti atskirą bendruomeninį sveikatos centrą, tačiau iš ministerijos išgirdusios veto.
Pasak Kniaudiškių šeimos klinikos direktorės ir šeimos gydytojos Dalios Dalibogienės, jiems buvo paaiškinta, kad tokiu atveju negautų finansavimo ir iš ES projektų.
„Daug neaiškumo, iš pradžių kalbėta apie bendruomeninį sveikatos centrą, kuris bus poliklinikos pagrindu, vėliau ministerijos nuostata pasikeitė. Paskutiniame susitikime su ministerijos atstovais aiškiai buvo pasakyta, kad Panevėžiui netikslinga tokį centrą steigti, nes čia yra sėkmingai veikiančių įstaigų – ir Konsultacijų poliklinika, ir ligoninė. Be to, maždaug 70 proc. pirminės sveikatos priežiūros paslaugų suteikia privačios klinikos. Bet iš Savivaldybės neišgirdome jokio paaiškinimo, ar toks centras bus ir kaip jis veiks“, – teigė D. Dalibogienė.
Pasak jos, kai tiek daug neaiškumų, kol kas nesvarstoma ir bendradarbiavimo galimybė su naujuoju dariniu.
„Mes nesame svarstę bendradarbiavimo galimybių su tokiu centru, nes nėra aišku, kaip tas bendradarbiavimas vyktų, kokiomis sąlygomis, kokios pareigos ir atsakomybės būtų. Mums reikia konkretumo“, – sakė šeimos klinikos vadovė.

Reikia ne tik pinigų, bet ir gydytojų

Panevėžio savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba, šį pirmadienį miesto sveikatos įstaigų vadovus pakvietęs į nuotolinį susitikimą, taip pat aiškumo nesuteikė.
„Įstatymas savivaldybėms derinti buvo atsiųstas prieš porą mėnesių, bet jis dar nepatvirtintas. Nežinau, dėl kokių aplinkybių, bet galbūt gauta pastabų, kurios iš esmės keičia patį projektą. Bet tai tik mano prielaidos“, – sakė M. Burba.
Jo teigimu, nors projektas savivaldybėms ir sveikatos įstaigoms jau seniai pristatytas, iki šiol neaišku, kokias paslaugas naujasis sveikatos centras galėtų teikti, kaip vyktų bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis.
M. Burbos nuomone, naivu būtų tikėtis, kad eilės pas gydytojus sutrumpės tik prasidėjus reformai. Tam reikės nemažai laiko.
„Pokyčiai neįvyks per dieną. Ne tik organizacinės priemonės, bet ir specialistų trūkumas lemia ilgas eiles pas gydytojus“, – pabrėžė M. Burba.

Pyragas už kelis šimtus milijonų

Numatyta, kad reforma vyks visose 60-yje savivaldybių ir užtruks penkerius metus.
Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.
Panevėžys tikisi gauti apie 4 mln. eurų: pirminiam ir antriniam lygiui po 1 milijoną 700 tūkst. eurų, psichikos stacionarui steigti – 430 tūkst. eurų, taip pat numatytos papildomos investicijos į ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimą.
Už šiuos pinigus būtų perkama ir moderni medicinos įranga, ir medikams organizuojami mokymai, perkvalifikavimo kursai.