Sveikas namas gali būti ir trikampis, ir apvalus

Nauja – tai pamiršta sena. Šiuo principu grindžiama bendrovės „Geras namas“, projektuojančios ir statančios standartinius ir unikalius karkasinius, skydinius bei modulinius namus, veikla. Prekės ženklo „Sveiki namai“ plėtotojai naudoja tik ekologiškas ir aplinkai nekenksmingas statybines medžiagas: molį, avių vilną, medžio vatą.

Kedrinių namų neatsisakė

„Senovėje buvo statomi sveiki ir tvirti namai, vienintelė jų problema – sandarumo trūkumas, iš patalpų šiluma greitai išeidavo. Tai mes išgyvendinome ir prosenelių patirtį pritaikėme nūdienos reikalavimams“, – sakė projektų vadovas Mindaugas Mikalauskas.

Tiesa, prieš 15 m. įkurta bendrovė iš pradžių ėmėsi kedrinių namų statybos. „Jų neatsisakėme, paprasčiausiai išsifiltravo produktai aukštesnio ir aukšto lygio klientams. Kedriniams namams reikalinga specifika, tai subtilus produktas, jo projektuotojai ir inžinieriai Kanadoje suteikia garantiją visam pirkėjo gyvenimui. Kai 2011 m. Japonijoje įvyko žemės drebėjimas, kedriniai namai nenukentėjo. Tačiau Lietuvos vartotojams jie paprasčiausiai per brangūs“, – aiškino pašnekovas.

Lietuvoje šiuo metu yra 4 kedriniai namai, vienas jų – Kauno rajone, Netonyse. „Mums tokie namai pamėtėjo kitą idėją – šiek tiek pakeitėme sistemą, kurią Vakarų pasaulis naudoja jau seniai. Ją pritaikėme Skandinavijos, Europos ir Lietuvos klimatui. Taip gimė šiek tiek pigesnis produktas ir prekės ženklas „Sveiki namai“. Kadangi atsiranda norinčių gyventi sveikuose namuose, supratome, kad neprivalome lygiuotis į masę, į esantį standartą. Tai buvo pagrindinis arkliukas net krizės laikotarpiu“, – tvirtino bendrovės atstovas.

„Geras namas“ projektuoja ir stato namus, atitinkančius sveikos gyvensenos principus. Jie orientuoti į mikroklimatą viduje – tai, kuo kvėpuojama. Šis veiksnys labai svarbus, juk žmogus namuose praleidžia vidutiniškai 70 proc. laiko.

(R. Guigos nuotr.)

M.Mikalausko žodžiais, prieš atiduodant namą naujiesiems gyventojams, atliekami oro kokybės tyrimai: „Jie rodo, kad mūsų pastatytuose namuose oras yra 10 kartų švaresnis, nei reikalauja Sveikatos apsaugos ministerija. Juokais sakome: mūsų namuose kvėpuojama kaip girioje.“

Kas tampa statybinėmis medžiagomis

„Gero namo“ specialistai sukuria konstrukciją, kuri kvėpuoja, leidžia judėti garams. Jei drėgmės per daug, ji pašalinama į išorę, o jei trūksta, prisodrinama iš lauko. Drėgmės perteklius viduje sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, o šis sukelia kvėpavimo takų ligas, bronchinę astmą, alergijas.

Kedro, nuo kurio viskas ir prasidėjo, mediena naudojama kaip apdailos medžiaga. Ji labai stabili, netrūkinėja, nepleišėja, neturi sakų, mažai šakų, lengva, skleidžia subtilų aromatą, yra labai dekoratyvi, jos nereikia dažyti. Beje, kedras – natūralus antiseptikas, tačiau šią savybę turi tik tam tikroje Kanados vietovėje augantys medžiai.

Sveiku namu laikomas toks, kuriame nėra sveikatai kenksmingų medžiagų, kuris pasižymi subalansuotu mikroklimatu ir drėgmės pusiausvyra. Bendrovės statomų namų konstrukcijose naudojamos specialios plokštės, jų sudėtyje yra avių vilnos. Avių vilna, pašnekovo teigimu, sugeba išvalyti lakiąsias medžiagas.

„Vokietijoje, Šveicarijoje šios medžiagos patvirtintos ir laikomos kokybės etalonu. Tarkime, plokštės su avių vilna naudojamos statant ligonines, vaikų darželius. O štai Lietuvoje vaikų darželiams statyti neretai panaudojamos ekonomiškos plokštės, skleidžiančios formaldehidus“, – sakė pašnekovas.

Kaip izoliacinę medžiagą „Geras namas“ naudoja medžio vatą, kuri yra visiškai natūrali. Ji gaunama iš atliekų valant miškus. „Išties visos mūsų naudojamos medžiagos yra perdirbtos – esame darnios statybos atstovai, mums svarbu, iš ko jos gaminamos“, – pabrėžė M.Mikalauskas.

Apdailai naudojama kita natūrali medžiaga – molio tinkas, vidaus apdailoje atliekantis ir kitą funkciją. Molis sugeria drėgmę, neleidžia atsirasti pelėsiui, reguliuoja mikroklimatą. Tam tikras molio sluoksnis klojamas ir įrengiant vonią – maudantis veidrodžiai nerasoja.

Dažnas užsakovas ateina neišmanydamas mūsų statybų filosofijos ir koncepcijos, o išeina suvokęs, kad 10 proc. didesnė statybos kaina, palyginti su standartiniu namu, nėra daug, – teigia M.Mikalauskas.

„Smulkmenos susijungia į visumą, kuri ir yra sveikas namas. Be to, natūralios medžiagos padeda sukurti gerą namų aurą. Dažnas užsakovas ateina neišmanydamas mūsų statybų filosofijos ir koncepcijos, o išeina suvokęs, kad 10 proc. didesnė statybos kaina, palyginti su standartiniu namu, nėra daug“, – tvirtino pašnekovas.

Sezonas nesustabdo, tik pristabdo

(„Gero namo“ archyvo nuotr.)

Įprastą sveiką namą įmanoma pastatyti per 5–6 mėn., statybą galima pradėti bet kuriuo metų laiku. „Jei užsisakysite dabar, Kalėdas tikrai sutiksite naujame būste“, – šypsojosi projektų vadybininkas.

Mažiausi įmonės statyti nameliai tėra 25 kv. metrų. Tai itin ergonomiškas variantas – pastate yra virtuvė, miegamasis, valgomasis, vonia ir tualetas. Šis produktas pritaikytas Skandinavijos rinkai arba Vakarų Europai kaip atostogų namelis. Tokius namelius galima naudoti moduliniu principu – sujungti kaip lego kaladėles.

Bendrovė didžiuojasi dar vienu įdomiu mažųjų gaminių serijos produktu – kilnojamąja kedro medienos sauna. Neseniai „Gero namo“ meistrai vienam klientui, kuriam anksčiau įrengė tarp medžių kabantį namelį, gamino avilius, jiems yra tekę daryti specialius baldus.

(„Gero namo“ archyvo nuotr.)

Didžiausio iki šiol bendrovės statyto sveiko namo plotas siekia beveik 1 tūkst. kv. metrų. Per metus ši Kauno bendrovė pastato apie 10 sveikų namų.

Nuo Netonių iki Saudo Arabijos

Šiuo metu įmonė renčia būstus Klaipėdoje, Merkinėje, už mėnesio kibs į darbą Belgijoje. „Tokių namų poreikis tikrai yra tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Dirbame šiuolaikiškai: asmeniniuose socialiniuose tinkluose rengiame vaizdo konferencijas. Jose, be mūsų ir užsakovo, dalyvauja ir architektas. Tai leidžia dirbti su potencialiais pirkėjais visame pasaulyje“, – veiklos principus aiškino M.Mikalauskas.

Bendrovė yra pastačiusi namų Kipre, Italijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse, turi užklausų iš Saudo Arabijos. „Tačiau reikalavimai, tarkime, Belgijoje ir Italijoje, yra skirtingi“, – pabrėžė pašnekovas.

Tobulėti skatina iššūkiai

„Mes mėgstame iššūkius ir jų norime, nes jie skatina tobulėti. Mielai statome įprastos formos sveikus namus, tačiau stengiamės, kad per metus atsirastų nors vienas išskirtinis. Tuomet galime sau kelti didesnius reikalavimus, o kokybei išlaikyti – daryti tai, kas daroma nuolat. Tas balansas padeda mums judėti į priekį“, – sakė „Gero namo“ atstovas.

Bendrovės meistrams Trakuose yra tekę statyti apvalų namą. „Atėjęs klientas turėjo tik eskizus, todėl iškart prasidėjo kūrybos procesas. Žinoma, daug kas mano, kad medinis karkasinis namas yra labai ribotas. Atvirkščiai, jis – itin lankstus. Viską lemia, kokius sprendinius priims konstruktorius, architektas ir klientas. Kartais užsakovas kreipiasi jau turėdamas savo projektą, tuomet šis pritaikomas statybai. Visuomet ieškome tinkamiausio kelio, kaip neprarandant vaizdo gauti tokią pačią kokybę“, – pasakojo pašnekovas.

Namas Trakuose yra pastatytas pagal organinės (bioninės) architektūros principus – išlaikytos natūralios gamtos formos, o pats pastatas irgi yra tarsi gamtos dalis.

Ne mažiau įdomus trijų pastatų individualus gyvenamasis kompleksas. Triaukštis pagrindinis namas su svečių nameliu ir garažu tobulai įsiliejo į lietuviškų pievų kraštovaizdį: apželdinti stogai, nuosaikios organiškos formos ir kedro medienos apdaila sukuria įspūdį, kad tai – natūrali gamtos dalis.

„Pernai pastatėme namą, kurį savininkas vadina debesėliu, o mes pakrikštijome grybuku. Architektas jį nubraižė pagal baravyko prototipą – namo stogas išraitytas kaip grybo kepurė“, – dar vieną unikalų bendrovės projektą pristatė M.Mikalauskas. Grybuką galima pamatyti Kėdainių rajone.

2015 m. „Geram namui“ Trakuose teko ręsti ne mažiau sudėtingos formos biurą gamtoje „inTegra House“. Trijų didelių namų kompleksas skirtas norintiems tobulėti. Pavyzdžiui, muzikos namelyje buvo įrašomas vienas Vaido Baumilos albumų. Kitame namelyje įrengta profesionali keramikos studija, o trečiasis – bendra erdvė, tarnauja ir kaip seminarų zona. „Mums „inTegra House“ buvo iššūkis, nes reikėjo įsigilinti į šių erdvių specifiką ir keliamus reikalavimus“, – neslėpė pašnekovas.

Ne mažesniu iššūkiu tapo ir trikampio namo pagal bioenergijos principus statyba. „Pagrindinę siją teko kelti tam tikru metu, atsižvelgiant į Mėnulio fazę. Turėjome nurodymą – neužteršti statomo objekto blogomis mintims. Statinio aura – sunkiai apčiuopiamas dalykas, tačiau apsilankęs sukurtoje erdvėje pajunti, kad joje kažkas tokio vis dėlto yra. Tai papildomi taškai“, – pasakojo projektų vadovas.