Civilinės metrikacijos specialistai atkreipia dėmesį, kad ateina mada pavardę pasikeisti į senelių ar prosenelių.

Susigrąžina protėvių pavardes

Susigrąžina protėvių pavardes

 

Nors tėvai rinkdami naujagimiui vardą praleidžia nemažai laiko ieškodami tinkamiausio, statistika rodo, kad kasmet vis daugiau žmonių ryžtasi jį pasikeisti.

Per praėjusius metus Lietuvoje beveik dešimtadaliu padaugėjo atvejų, kai buvo keičiami vardas ar pavardė. Civilinės metrikacijos specialistai atkreipia dėmesį, kad ateina mada pavardę pasikeisti į senelių ar net prosenelių.

Teisingumo ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje vardus ar pavardes asmens dokumentuose pakeitė 5 517 asmenų, tai yra beveik dešimtadaliu daugiau nei 2018-aisiais. Pastebima, kad neretai žmonės nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardes. Netgi buvę atvejų, kai žmonės norėjo perimti XIX amžiuje gyvenusių protėvių pavardes. Tokia tendencija dažniau stebima tarp jaunų žmonių, taip pagerbiančių protėvių atminimą.

Vienas dažnesnių atvejų, kai atsisakoma pavardėse nelietuviškos kilmės priesagų, pavyzdžiui, -ovičius, ir keičiama į tradicinėje vartosenoje trumpesnį variantą – -ėnas, arba trumpinama lietuviška pavardė, pavyzdžiui, Sakalauskas tampa Sakalu. Neretai tėvai keičia ir vaikų vardus.

Panevėžio savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė pastebi, kad gausėja norinčiųjų keisti vardus ir pavardes. Tiesa, tai nėra masinis reiškinys. 2018 metais tokių panevėžiečių būta 125, pernai – 129.

Vedėjos teigimu, yra asmenų, kurie pavardę kartais keičia net ne po vieną kartą. Pavyzdžiui, mama išteka, vaikai pasikeičia pavardę į jos, jai dar kartą ištekėjus, dar kartą keičiama ir atžalų pavardė. Taip pat Panevėžyje pasitaikė atvejų, kai pavardė keista į protėvių arba vyras pavardę skuba pasikeisti dar iki santuokos.

„Kartais pavardė būna nedėkinga. Lietuviškai gal ji labai graži, bet su ja sunku gyventi, ypač vaikui“, – sako L. Guokė.

Keičiamas vardas – ne gyvenimas

Pavardes dažniau keičia užsienyje susituokę asmenys ir paprastai – moterys. Pasak L. Guokės, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Anglijoje, susituokus moters pavardė automatiškai nekeičiama į vyro ir vedybų sertifikate neatsispindi, kokia pavarde ji naudosis po santuokos.

Todėl sutuoktiniams parvykus į Lietuvą ir užsienyje sudarytą santuoką įtraukiant į apskaitą, paprastai moteris pasikeičia pavardę į vyro.

Civilinės metrikacijos specialistai atkreipia dėmesį ir į ryškėjančią tendenciją keistis vardus. Pasak L. Guokės, ne vienas tam ryžęsis motyvuoja, kad visą gyvenimą aplinkiniai vadinę juos kitu vardu nei įrašytasis dokumentuose. Visgi, anot vedėjos, vienetai manančiųjų, kad pakeitus vardą, pasikeis ir gyvenimas.

Pasak L. Guokės, prieš tuokdamosi daugelis jaunų merginų dabar pasvarsto, kokią pavardę rinktis: nori vyro pavardės, bet labai nenori atsisakyti ir savosios. Išeitis – registruoti dvigubą pavardę.

Vedėjos teigimu, būta atvejų, kai užsienietės išteka už lietuvių ir tekėdamos pasirenka vyro pavardę, tačiau po kelių dienų grįžta susigrąžinti savosios. L. Guokės teigimu, pasikeitusios pavardę į vyro jos nebegali kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje, nes privalo savo šalyje pasikeisti pasą, o tai gana sudėtinga procedūra.

Nori ir vyriškos galūnės

Pasak L. Guokės, dar prieš porą metų jaunesnės moterys po santuokos pasirinkdavo vyro pavardę su priesaga –ė. Dabar gi pavardę ilginančios priesagos – ienė atsisako nemažai ir vyresnio amžiaus moterų.

Vedėjos teigimu, nemažai užsienyje gyvenančių lietuvių moterų nori pavardės su vyriška galūne. Dėl to kyla problemų, nes pagal taisykles toks variantas Lietuvoje negalimas. Pasak L. Guokės, taip elgiamasi atsižvelgiant į lietuvių kalbos taisykles.

„Žmogus be šaknų yra niekas. Tos lietuviškos šaknys yra svarbu. Galbūt per vėlai tą suprantame ir nesaugome. Kalba yra ir viena iš kertinių Lietuvos kultūros dalių ir reikėtų ją išsaugoti“, – sako vedėja.

Tiesa, yra išimčių, pavyzdžiui, jei tuokiasi dviejų skirtingų tautybių asmenys.

„Tuomet, jei vyro pavardė Vagner, ir moters gali būti Vagner“, – pažymi L. Guokė.

Keičia dėl patogumo

Panevėžio rajone pernai vardus ir pavardes keitė 15 asmenų. Iš jų dviem keisti vardai – metukų neturėjusiam vaikui ir vidutinio amžiaus vyrui. Pora žmonių pavardes keitė į protėvių. Viena moteris tai darė išsituokusi su vyru – nenorėjo nei jo pavardės, nei savo mergautinės. Tokiais atvejais, pasak N. Gaižiūnienės, dokumentais reikia įrodyti, kad norima pavardė tikrai yra giminės – senelių, prosenelių.

Paprastai pavardes rajone keičiasi moterys, kurios tekėdamos pasiliko mergautinę, bet vėliau pamato, kad visgi patogiau turėti sutuoktinio.

Pasak vedėjos, pernai pora Panevėžio rajone gyvenančių moterų mergautines pavardes keitė į galūnę -ė, kad neatsispindėtų jų santuokinis statusas. O tuokiantis tokią galūnę pasirinko 23 moterys iš 167 pernai tuoktų porų.

Komentarai

  • Kokia vedėja, tokie ir klientai. Pats velnias nesupras iš ko padaryta „Guokė“ :)). Buvo Krasauskienė, buvo aišku ir paprasta…

    • Kritikuoti moki, o nezinai, kad Loreta buvo Guokaite.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų