Šunų šventė prieglaudoje

Minėdama Šuns dieną, Panevėžio gyvūnų globos draugija atvėrė duris visiems keturkojų mylėtojams. Čia važiavo patys įvairiausi lankytojai – kas su dovanomis, kas su savo augintiniais, kas turėdami minčių savanoriauti.

Šuns diena Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva minima nuo 2016 metų. Ji skirta keisti visuomenės požiūrį į šunis – didinti toleranciją keturkojams draugams, akcentuoti šeimininkų atsakomybę.

Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė sako, kad Šuns dienos proga nuspręsta surengti atvirų durų dieną, kad žmonės susipažintų, pamatytų, kaip atrodo prieglauda, kokioms reikmėms išleidžiami žmonių paaukoti pinigai, kokie darbai atlikti ir kas dar nepadaryta. Galų gale pasidžiaugti prieglaudos augintiniais, atsivežti savus keturkojus. Daugiausia dėmesio tądien skiriama šunims.

Prieglaudoje nuo pat ryto lankėsi nemažai žmonių. Atvykusiesiems su augintiniais įteikta ir dovanų. Panevėžietė Živilė Večiorkutė pasakoja lapkritį iš čia pasiėmusi dar visai mažą kalytę. Dabar amsinti draugė jau didelė, linksma ir labai mylima devynių mėnesių gražuolė, kurią ir atvežė parodyti.

„Atvažiavome pasižiūrėti kitų gyvūnų ir parodyti savo. Prieš įsigydami šunį, svarstėme pirkti, bet užsukome į prieglaudą ir pasiėmėme iš čia – buvo labai graži“, – pasakoja Živilė.

Iš Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus su dovanomis keturkojams atvyko dvi dešimtys žmonių. Šio centro socialinė darbuotoja Inga Slivkienė sako, kad žmonės nori savanoriauti. Vieni tai jau daro, kiti prieglaudoje apsilankė pirmą kartą. Bendravimas su gyvūnais, jų priežiūra – puiki terapija.

Šiuo metu prieglaudoje, pasak jos vadovės R. Liberienės, šunų santykinai nedaug – apie 60. Šis skaičius keičiasi kasdien – dalis amsinčių augintinių atiduodama, dalis – atvežama. Dar visai neseniai prieglaudoje glaudėsi apie šimtą šunų ir keturios dešimtys kačių.

„Šiandien Šuns diena, tačiau jau atvežė du šunis. Vieną priėmėme, o kito ne. Šuniui jau 14 metų, nebepasikelia. Paprašėme, kad jei šuo jau tiek metų nugyveno, atsisveikintų padedami veterinaro“, – pasakoja R. Liberienė.

Galerija

Kilmė nesvarbi

Į prieglaudą patenka ne tik nekilmingi mišrūnai, bet ir veisliniai šunys. Šiuo metu prieglaudoje gyvena du haskiai – brolis ir sesuo. Taip pat yra Tibeto mastifas, kuris, pasak R. Liberienės, kainuoja tiek, kiek du jos automobiliai – apie 3 000 eurų.

„Tokį šunį čia turime pirmą kartą gyvenime, manau, kad ir paskutinį, nes jie nėra mėtomi“, – sako vadovė.

Šio keturkojo šeimininkai prašė niekam neatiduoti – patys pasiims kiek vėliau.

Gyvūnų prieglaudos vadovės teigimu, žmonės ima daug gyvūnų, tačiau dar daugiau jų atiduoda arba tiesiog išmeta. R. Liberienė kasdien sulaukianti apie 100–150 įvairių skambučių. Sudėtingiausia namus surasti katėms. Pasak R. Liberienės, jos į prieglaudą priimamos tada, kai yra vietos. Jei jos nėra, katės siunčiamos į kitas gyvūnų globos organizacijas, laikinai priglaudžia savanoriai.

Dauguma atvykstančiųjų į prieglaudą atiduoti augintinius išvažiuoja gyventi į užsienį.

„Šiandien jau du tokius skambučius turėjau – nori atiduoti metų katę. Mes nebesiklausome tų pasakų. Turime vietos – priimame, nebeturime – nepriimame“, – teigė R. Liberienė.

Į prieglaudą patenka ir sužalotų ar sergančių keturkojų. Erkės jau pabudusios, tad prieglaudos savanoriai bijo, jog prasidėjus babebiozei, prieglaudoje padaugės sergančių gyvūnų. Kadangi gydymas brangokas, kai kuriems žmonėms atrodo paprasčiau atsikratyti susirgusio augintinio, nei jį gydyti.

„Ne vieną kartą atvežė gyvūną ir tesinasi – gydėme, gydėme, pinigus kainuoja, išleidome per šimtą eurų, nieko nepadeda. O pas mus pagyja per porą dienų ir mes turime tų pinigų turėti“, – piktinasi R. Liberienė.