Jau ne vienas panevėžietis susizgribo paaukojęs ir neegzistuojančioms labdaros organizacijoms, ir tariamos negalios turėtojams.
Tikrai ne pirmi metai Panevėžyje kurčiųjų bendruomenės nariais prisistatantys veikėjai gatvėse prašo praeivių paaukoti pinigų neegzistuojančiam vaikų centrui.
Nors apie tokius sukčiavimo atvejus visuomenę įspėja ir pačios kurčiųjų organizacijos, kurių vardu dangstomasi, apsimetėliai sėkmingai suka savo „verslą“ lengvatikių ieškodami tai vienoje, tai kitoje miesto vietoje.
Kaip pasakojo panevėžietė Saulė, su paramos prašančiais sukčiais ji susidūrusi prieš kelias savaites viename didžiųjų miesto prekybos centrų. Prie moters, vaikščiojančios su mažamečiu vaiku, priėjo tamsesnio gymio moteris ir skubiai į rankas įbruko popieriaus lapus. Saulei dar tebebandant išsiaiškinti, už ką prašoma pasirašyti, jai jau gestais buvo rodoma, kad paramos prašytoja labai skubanti ir reikia paaukoti 20 eurų.
„Viskas įvyko taip staiga, kad net nespėjau susigaudyti. Bet kai pamačiau, jog prašoma aukoti, supratau, kad tai gali būti apgavystė“, – sako panevėžietė.
Saulei padėjo ir tai, kad ji pati dirba socialinėje srityje.
„Puikiai supratau, jog labdaros organizacijos pavadinimas – išgalvotas, o pats prašymas parašytas išdarkyta lietuvių kalba, gal net išverstas pasinaudojus internetiniu vertėju. Labai keistai pasirodė ir tai, kad lape jau pasirašiusieji paaukojo tokią pačią sumą – po 20 eurų“, – teigė pašnekovė.
„Jie tik apsimeta kurčiaisiais. Mūsų kurtieji bendruomenės nariai tikrai neprašo išmaldos ir paramos gatvėje nerenka.“
O. Kolodenskytė-Di Fazio
Pasak jos, ji skubiai grąžinusi įbruktus lapus ir pasakiusi, kad neturi grynųjų pinigų. Už tai sulaukusi didžiulio nepasitenkinimo.
„Paprastai paramą kokiam nors tikslui renkantys savanoriai žmogui padėkoja net ir tuomet, jeigu jis negali paaukoti, – sako Saulė. – Šiuo atveju pajutau didelį nepasitenkinimą. Tada ir pasidarė aišku, kad paramą renkantys „kurtieji“ tėra ne visai vykę aktoriai, gal net ne vietiniai, o atvažiavę iš nežinia kur.“
„Aš jų masalu nesusiviliojau. Bet kiek mūsų senukų ar jautresnių žmonių užkibs ant tokio kabliuko?“ – nerimauja jauna moteris.
Panevėžio kurčiųjų centro direktorė Otilija Kolodenskytė-Di Fazio sako apie sukčius, besidangstančius svetima negalia, informavusi ir policijos pareigūnus, ir žmones socialinėje erdvėje apie tai perspėjusi.
„Manome, kad jie galbūt atvyksta iš Rumunijos ar kažkurios kitos panašios šalies, – svarsto direktorė. – Labai pikta, kai sukčiai naudojasi mūsų, kurčiųjų, vardu.“
Pasak O. Kolodenskytės-Di Fazio, kad tai išties apgavikai, patvirtino ir kurčiųjų bendruomenės jiems surengtas egzaminas. Pabandžius atvykėlius užkalbinti gestų kalba, iškart paaiškėja, kad šie net elementarių žinių neturi .
„Kai pradedame kalbinti juos gestų kalba, sutrinka ir ima gestikuliuoti, tačiau tai nėra gestų kalba, – pasakoja Kurčiųjų centro vadovė. – Todėl vos pamatę šiuos apsimetėlius, patys atimame jų paramos prašymo lapus.“
„Jie tik apsimeta kurčiaisiais. Mūsų kurtieji bendruomenės nariai tikrai neprašo išmaldos ir paramos gatvėje nerenka“, – neužkibti ant sukčių kabliuko ragina O. Kolodenskytė-Di Fazio.
Pasak jos, užtenka būti šiek tiek budresniems ir atkreipti dėmesį į aiškiai išgalvotus organizacijų pavadinimus, neegzistuojančius logotipus, kad suprastum, jog iš gerų žmonių išvilioti pinigai atitenka anaiptol ne labdarai.
Sukčiai, prašantys padėti Regioninei kurčiųjų, neįgaliųjų ir neturtingųjų asociacijai sukurti tarptautinį ir nacionalinį vaikų centrą, net nenurodo, kur šį centrą planuojama steigti.
„Gaila, kad mūsų žmonės jais patiki“, – kalbėjo Panevėžio kurčiųjų centro vadovė.
Tai jau ne pirmas toks sukčiavimo atvejis, kai pinigų bandoma išvilioti apeliuojant į žmogaus gerumą ir atjautą. Prieš porą metų prie įvairių prekybos centrų su sunkiai sergančio „sūnaus“, kuriam gyvybiškai būtina operacija, nuotrauka klūpėdavo ir išmaldos prašydavo ukrainiete prisistatanti moteris. Kaip vėliau paaiškėjo, po įvairius Lietuvos miestus su ta pačia istorija keliavusi aferistė visa tai išgalvojo norėdama prasimanyti lengvų pinigų. „Mirštančio sūnelio“ nuotrauka buvo paimta iš interneto.
Ne vienas panevėžietis tikriausiai yra girdėjęs ir graudžių istorijų, kaip žmogus negali parvykti į namus, nes jam trūksta vos kelių eurų bilietui įsigyti.
Tačiau kaip primena Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Karolina Miganovičienė, Panevėžyje prašyti išmaldos nėra draudžiama. Todėl bausti tokius žmonės pareigūnai neturi jokio pagrindo.
Žinoma, jeigu tas būtų daroma pažeidinėjant viešąją tvarką, keliant grėsmę aplinkiniams, tuomet pareigūnai jau galėtų imtis atitinkamų priemonių.
„Jeigu būtų įkyriai prašoma, šūkaujama, kabinėjamasi prie žmonių, atvykę pareigūnai galėtų patikrinti šių asmenų dokumentus ar imtis kitų priemonių. O ir šiuo atveju pranešimų iš kurčiųjų bendruomenės, kad galimai jų vardu kažkas naudojasi, nesame gavę“, – teigė K. Miganovičienė.