PB ARCHYVŲ nuotr.

Sugrįžęs miesto simbolis

Sugrįžęs miesto simbolis

https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Prireikė dešimtmečių, kad seniausias Panevėžio herbas vėl taptu oficialiu miesto ženklu – labiau jam tinkamu nei sovietmečiu naudotasis.

Per porą šimtų metų Panevėžio miesto herbas keistas net kelis kartus, o toks, kokį matome dabar, patvirtintas prieš mažiau nei tris dešimtmečius. Nepaisant to, jo šaknys gilios – siekia dar pirmuosius miesto dokumentus, pažymėtus antspaudu su trimis bokštais.

Kol nerado senesnių

Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas Leonas Kaziukonis patvirtina –Aukštaitijos sostinės herbas buvo ne kartą keistas.

Dar visai neseniai, nuo sovietmečio iki pat 1993 metų jame vaizduoti linų pėdai ir arklas. Šis herbas buvo patvirtintas 1969-aisiais ir tais pačiais metais gavęs respublikinės heraldikos komisijos palaiminimą.

Archyvuose išlikęs vėlesnis, 1987 metų rugsėjo mėnesio Panevėžio miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas patvirtinti dailininko Arvydo Každailio kurtą šio herbo etaloną. Tai buvo užapvalintas skydas, perskirtas į du laukus. Viršutiniame raudonajame vaizduoti du balti sukryžiuoti linų pėdai, simbolizuojantys miestą „kaip tradicinį Lietuvos TSR linų pramonės centrą“. Žydrame lauke puikavosi baltas dviejų noragų arklas, – anot aprašymo, Panevėžio, kaip stambų respublikos pramonės centro, simbolis.

Vykdomojo komiteto priimtame dokumente sprendime raudona spalva herbe reiškė drąsą, narsą, „ištikimą panevėžiečių tarnybą miesto progreso idealams“. Žydra simbolizavo tvirtumą, „ištikimybę miesto darbo tradicijoms“, kartu tai buvo ir Nevėžio spalva.

Baltai spalvai priskirta džiaugsmo, dorumo simbolika.

Bet visi šie elementai į herbą, L. Kaziukonio aiškinimu, atkeliavo iš ankstesnių laikų: arklas – iš carinės Rusijos, o linų pėdai – prieškario Lietuvos. Mat tuo laiku, kai sovietmečiu tvirtintas šis herbas, dar nebuvo aptikti ir išnagrinėti dokumentuose esantys miesto antspaudai, kuriuose vaizduotas trijų bokštų mūrinis pastatas.

Dabartinis Panevėžio herbas (kairėje, atkurtas pagal seniausių miesto antspaudų ikonografiją, ir buvusysis sovietmečiu (dešinėje), 1995-aisiais perleistas Panevėžio rajonui ir tebesantis jo simboliu iki šiol. „LIETUVOS HERALDIKA“ (2008) nuotr.

Dabartinis Panevėžio herbas (kairėje, atkurtas pagal seniausių miesto antspaudų ikonografiją, ir buvusysis sovietmečiu (dešinėje), 1995-aisiais perleistas Panevėžio rajonui ir tebesantis jo simboliu iki šiol. „LIETUVOS HERALDIKA“ (2008) nuotr.

Užminė mįslę

Remiantis istoriniais faktais, pirmasis Panevėžio miesto antspaudas atsirado susikūrus savivaldai. Iki XVIII amžiaus pabaigos Panevėžys savivaldos teisių neturėjo, tad negalėjo turėti ir herbo.

Pasak L. Kaziukonio, archyvinius dokumentus su antspaudais – 1801-ųjų ir 1817 metų Panevėžio rotušės ir 1812 metų Panevėžio magistrato – rado istorikas Edmundas Rimša. O juose – seniausią Panevėžio simbolį: tribokštį mūrą.

Tiesa, priduria archyvaras, miesto antspauduose jis vaizduotas po carinės Rusijos dvigalviu ereliu.

E. Rimšos manymu, tokio tipo antspaudai su miesto herbų viršuje įkomponuotu ereliu Lietuvoje atsirado XIX amžiaus pradžioje ir rodė miestų priklausomybę Rusijos imperijai. Tačiau patys miestų herbai to laikotarpio antspauduose nepasikeitė – liko tie patys, naudoti iki 1795 metų Abiejų Tautų Respublikos trečiojo padalijimo.

„Tad trijų bokštų pastatas galėjo herbe atsirasti anksčiau nei rastuose dokumentuose, dar Lietuvos neprijungus prie Rusijos imperijos“, – pabrėžia L. Kaziukonis.

Jo teigimu, Ketverių metų seimo metu – 1791 metais – buvo priimtas naujas įstatymas, pagal kurį pavietų centrai, kur rinkdavosi seimeliai, gavo teisę ir be specialios valdovo privilegijos išsirinkti savivaldos organus. Vadinasi, galėjo turėti ir antspaudą su herbu.

„Ko gero, šis motyvas yra pats seniausias, nes iki tol Panevėžys savivaldos teisių neturėjo“, – daro išvadą archyvaras.

L. Kaziukonio teigimu, dabar dažnai klausiama, koks gi pastatas pavaizduotas mūsų herbe – juk Panevėžyje nebuvo nei pilies, nei gynybinės mūro sienos.

Deja, aiškaus atsakymo neturi ir istorikai.

„Oficiali nuomonė, kad herbe pavaizduoti mūriniai vartai ir bokštas yra simboliniai statiniai, – sako archyvaras. – Jie heraldikoje populiarūs ir simbolizuoja tiesiog miestą. Bet neatmetama ir realaus pastato galimybė.“

Tai esą galėtų būti XVII amžiaus pradžioje Panevėžyje pastatyti ir vėliau neišlikę mūriniai Upytės pavieto teismo statiniai.

„Seniausiuose Panevėžio miesto antspauduose jie pavaizduoti stilizuoti ir reiškė pavieto administracinį centrą“, – svarsto jis.

Dabar Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas Leonas Kaziukonis dešimtojo dešimtmečio pradžioje pats buvo vienu iš tų panevėžiečių, besirūpinusių, kad miestas turėtų jam derantį, istorinėmis žiniomis paremtą herbo etaloną. P. ŽIDONIO nuotr.

Dabar Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas Leonas Kaziukonis dešimtojo dešimtmečio pradžioje pats buvo vienu iš tų panevėžiečių, besirūpinusių, kad miestas turėtų jam derantį, istorinėmis žiniomis paremtą herbo etaloną. P. ŽIDONIO nuotr.

Iš caro laikų

Po 1831 metų sukilimo pavietų centrų antspauduose nebeliko senosios simbolikos – juose, pasak L. Kaziukonio, įsigalėjo carinės Rusijos dvigalvis erelis. Tik po daugiau nei dešimtmečio Nikolajus I patvirtino naują Panevėžio apskrities herbą, kurio viršuje buvo pavaizduotas sidabrinis obeliskas mėlyname lauke ir ruda žagrė su plieniniu noragu sidabriniame lauke apačioje. Skydo papėdė buvo žaliai ruda.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, dauguma Lietuvos miestų susigrąžino savo istorinius simbolius.

Istorikė Ona Maksimaitienė knygoje „Iš Panevėžio istorijos“ mini, kad XX amžiaus antrajame dešimtmetyje Panevėžio herbe buvo žymimi du simboliai – viršuje sukryžiuoti du pėdai, o po jais – plūgas. Vėliau jo vietoje naudota žagrė. Pastarasis simbolis buvo paimtas iš 1845 metais caro Nikolajaus I patvirtinto Panevėžio apskrities herbo. O linų pėdai atsirado vietoje cariniame herbe buvusio Kauno gubernijos obelisko.

„Iki tol buvusį Panevėžio herbą, kuriame vaizduojami du sukryžiuoti linų pėdai ir arklas, buvo nuspręsta palikti po administracinių vienetų reformos atkuriamai Panevėžio apskričiai. Bet Panevėžio rajono valdžiai reikalaujant, šiek tiek pataisytas herbas 1995 metais buvo patvirtintas kaip Panevėžio rajono savivaldybės herbas.“

L. Kaziukonis

Pokariu miestų herbų naudojimas buvo atnaujintas tik septintajame dešimtmetyje, sako L. Kaziukonis. 1966 metais prie Kultūros ministerijos buvo įkurta Respublikinė heraldikos komisija. Sukurti Panevėžio herbą buvo pasiūlyta dailininkui A. Každailiui ir taip atsirado dar viena jo versija – su linų pėdais ir stilizuotu arklu.

Net atgavus nepriklausomybę šie simboliai, pasak L. Kaziukonio, kelis metus tebebuvo miesto herbe. Ir jei ne pačių miestelėnų iniciatyva jį pakeisti, toks būtų buvęs ir toliau.

Aukštaitijos sostinės ir apskrities simboliai keičiantis amžiams keitėsi ir patys. Iš kairės – 1812 metų Panevėžio miesto magistrato antspaudas, 1826 metų Panevėžio miesto rotušės atspaudas, 1845 metų Panevėžio apskrities herbas, tarpukariu naudotas Panevėžio miesto herbas. LVIA/„LIETUVOS MIESTAI“ (1932) nuotr.

Aukštaitijos sostinės ir apskrities simboliai keičiantis amžiams keitėsi ir patys. Iš kairės – 1812 metų Panevėžio miesto magistrato antspaudas, 1826 metų Panevėžio miesto rotušės atspaudas, 1845 metų Panevėžio apskrities herbas, tarpukariu naudotas Panevėžio miesto herbas. LVIA/„LIETUVOS MIESTAI“ (1932) nuotr.

Norėjo miestui tinkančios simbolikos

L. Kaziukonis pasakoja pats nuo 1990 metų dirbęs Panevėžio miesto istorijos ir kultūros paminklų apsaugos tarnyboje, kuriai buvo pavesta išsiaiškinti Panevėžio herbo atnaujinimo galimybes. Artinosi svarbi data – 490-asis miesto gimtadienis, be to, Panevėžio rajono savivaldybė ėmėsi žygių rajono herbu patvirtinti tuo metu esamą miesto herbą. O kalbų, kad sovietmečiu patvirtintą Panevėžio herbą reikėtų peržiūrėti, archyvaro teigimu, būta dar atgimimo metais. Panevėžiečiams atrodė, jog linų pėdai ir arklas – labiau kaimui tinkanti simbolika.

Taigi L. Kaziukonis sako nuvykęs pas Heraldikos komisijos pirmininką istoriką Edmundą Rimšą, kuris buvo suradęs minėtus senuosius miesto dokumentus su antspaudais, ir išdėstęs pasiūlymą pakeisti Panevėžio herbą remiantis naujai įgytomis istorinėmis žiniomis.

Kadangi agrariniai simboliai miestų herbuose labai retai naudojami – jie būdingesni teritorinei arba žemių heraldikai, panevėžiečių iniciatyva sulaukė pritarimo.

Taip Panevėžio herbo atnaujinimo klausimas 1992 metų sausį buvo pristatytas Panevėžio miesto tarybos prezidiumo posėdyje. Taryba siūlymą sutiko palankiai ir miesto valdybai pavedė pateikti Heraldikos komisijai užsakymą dėl Panevėžio herbo pakeitimo.

L. Kaziukonis savo ruožtu buvo miesto tarybos prezidiumo įpareigotas paskelbti apie būtinybę keisti miesto herbą Panevėžio laikraštyje. Tokiu būdu norėta, kad ir gyventojai galėtų pareikšti savo nuomonę, pateiktų pasiūlymų.

Tačiau kol miesto taryba ėmėsi diskusijų dėl naujojo Panevėžio herbo, pasak archyvaro, praėjo dar bemaž metai.

Panevėžio reprezentacinė vėliava laikoma Savivaldybės administracijos patalpose ir iškeliama tik švenčių, renginių metu bei kitais ypatingais atvejais. P. ŽIDONIO nuotr.

Panevėžio reprezentacinė vėliava laikoma Savivaldybės administracijos patalpose ir iškeliama tik švenčių, renginių metu bei kitais ypatingais atvejais. P. ŽIDONIO nuotr.

Buvusį pasidalijo su rajonu

Pasak L. Kaziukonio, į posėdį buvo pakviestas ir E. Rimša, kuris pristatė istorinius duomenis, paaiškino herbų sukūrimo ir tvirtinimo tvarką.

Galiausiai herbui atkurti panaudota 1812 metų antspaudo, kaip geriausiai heraldiškai sutvarkyto, ikonografija: dviejų aukštų vartai su įvažiavimo anga pirmame ir dviem langais antrame aukštuose. Virš vartų – trys bokšteliai (kuorai), už jų, per vidurį – galingas bokštas. Ant pastarojo stogo dar buvo įrašyta rusiška raidė „П“ – Panevėžys, – tačiau galutiniame variante jos atsisakyta.

Svarstant kilo klausimų ir dėl herbo spalvų, nes kokios buvo senosios, istorinės, nežinota. Apsispręsta panaudoti Lietuvos miestų heraldikoje labiausiai paplitusias spalvas ir metalus: sidabrą (balta) ir raudoną spalvą, o kaip pagalbinę – juodą.

Atkurtą istorinį Panevėžio miesto herbą 1993 metų gegužę dekretu patvirtino tuometinis Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas. Herbo etaloną sukūrė vėlgi dailininkas A. Každailis.

„Iki tol buvusį Panevėžio herbą, kuriame vaizduojami du sukryžiuoti linų pėdai ir arklas, buvo nuspręsta palikti po administracinių vienetų reformos atkuriamai Panevėžio apskričiai. Bet Panevėžio rajono valdžiai reikalaujant, šiek tiek pataisytas herbas 1995 metais buvo patvirtintas kaip Panevėžio rajono savivaldybės herbas“, – sako L. Kaziukonis.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų