-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iš nemažo būrio susidomėjusiųjų budinčio globėjo darbu kol kas tik viena panevėžietė ryžosi savo duris praverti iš nesaugios aplinkos paimtiesiems. Per gana trumpą laiką jos jaukiuose namuose apsigyveno vos devynių mėnesių mergytė ir paauglys berniukas.
Naujos pareigos ir atsakomybė moters negąsdina. Kaip „Sekundei“ pasakojo Diana, nenorėjusi sakyti savo pavardės, ji puikiai supranta, kad gali tekti bendrauti su ne visai geranoriškai nusiteikusiais biologiniais vaikų tėvais, apie įvaikinimą ir globą ji pradėjusi galvoti dar studijų laikais. Tąsyk su draugėmis apsilankiusi vienuose Vilniaus globos namuose ji iki šiol negali pamiršti tų liūdnų akių ir į viešnias savo rankytes tiesiančių mažylių. Noras savanoriauti globos namuose baigėsi tuo vieninteliu apsilankymu, nes psichologiškai buvo sunku susitvarkyti pačiai su savimi. Ryžtas padėti atsimušė į supratimą, kad yra bejėgė suteikti tiems vaikams taip reikalingą dėmesį ir meilę, jais rūpintis. Tačiau prabėgus dviem dešimtmečiams, subrendus kaip asmenybei, ji nusprendė, kad tas laikas jau atėjo. Nors visų vaikų neišgelbės, bet jeigu galės padėti bent vienai sužeistai širdelei, jau bus gerai.
„Mano sūnus jau užaugo, išvažiavo mokytis į kitą miestą, namai ištuštėjo. Aš pati finansiškai tvirtai laikausi, tad galiu daugiau laiko skirti sau. Taip, galėčiau gyventi tik savo malonumui, tačiau kai matau, kad mūsų visuomenė serga, kiek daug yra nelaimingų mamų ir skriaudžiamų vaikų, nesugebu kitaip, jei žinau, kad galiu nors šiek tiek padėti“, – atvirai kalbėjo moteris.
Dianos sūnus jau savarankiškai kabinasi į gyvenimą, tačiau mažamečių priežiūra ir auklėjimas jai nėra naujiena – kurį laiką panevėžietė dirbo aukle Norvegijoje. Nors šios šalies vaikų teisių apsaugos sistema vertinama prieštaringai, pasak „Sekundės“ pašnekovės, „Barnevernet“ reikėtų ir Lietuvoje.
„Buvau visko prisiklausiusi, tačiau ši sistema veikia puikiai. Abejoju, ar tokį lygį būtų galima pasiekti Lietuvoje, nors tokios sistemos mums labai reikėtų, nes mūsų šalyje dedasi baisūs dalykai“, – mano budinti globėja.
Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė teigė, kad šiuo metu mieste yra tik viena budinti globėja, nors reikėtų, jog mieste tokių būtų bent keturios. T. Šiaudinio nuotr.
Lietuvoje vyrauja stereotipas, kad vaikai į valdiškas globos įstaigas patenka tik iš šeimų, kuriose liejasi alkoholio upės, o vienintelė bendravimo kalba – smurto ir patyčių. Tačiau, Dianos akimis, į gyvenimo dugną šeimas įstumia skurdas. Ir šią grandinę nutraukti labai sunku.
„Nebūtinai tai turi būti turintys priklausomybių žmonės. Aplinkui matau daug skurdo. Moterys, kad išlaikytų šeimą, dirba labai daug, net po šešiolika valandų, tad fiziškai nepajėgios susitvarkyti su tokiu gyvenimo krūviu. O vyrai dažnai pasirenka lengvesnį kelią – pabėga, emigruoja ar prasigeria. Skurdas priveda prie to, kad vaikai nėra prižiūrimi, negauna jiems taip reikalingos šilumos ir dėmesio, iš ko ir kyla didžiulių problemų“, – įsitikinusi moteris.
Ji prisipažino ir pačios gyvenime buvus sunkių etapų, kai teko dirbti naktimis ir prižiūrėti sūnų. Per parą ji teturėjusi tik šešias valandas, ir jas reikėjo padalyti miegui, sūnui, tėvams bei elementariai buičiai. Tada kito pasirinkimo nebuvo – jeigu būtų metusi darbą, nebūtų turėjusi nei už ką nupirkti maisto, nei sumokėti už būsto nuomą.
„Gyvenimas, kai neturi darbo ir pragyvenimo šaltinio, gali pradėti griūti tarsi kortų namelis. Man buvo sunkių momentų, todėl labai suprantu mamas ir kiek joms tenka iškentėti dėl vaikų. Jeigu jos nesulaukia pagalbos, pakilti gali būti labai sunku“, – kalbėjo panevėžietė.
Diana budinčia globėja dirba dar tik kelios savaitės. Jeigu sveikata leis, o pati budinčių globėjų sistema veiks puikiai, ji norėtų vaikų klegesį ir juoką girdėti savo namuose nuolat. Moteris tiki, kad gyvenime viskas grįžta bumerangu: jeigu nuoširdžiai padėsi žmogui, kai tau reikės, to paties sulauksi iš kitų. Gal ne iš karto, bet gyvenimas viską sudėlios.
Ilgai galvoti dėl budinčio globėjo darbo moteriai neteko. Vaikus ji be galo myli, o nuolatinio darbo neturi. Pastaraisiais metais panevėžietė dirbo tik sezoninius darbus Suomijoje, tad nereikėjo spręsti ir dilemos, ką rinktis – darbą ar vaikus.
„Pastaruoju metu buvau kaip ir bedarbė. Savanoriavau keliose įstaigose, bet tokio darbo, į kurį išeičiau ryte ir grįžčiau vakare, neturėjau. Tad nieko ir nepraradau“, – prisipažino globėja.
Namuose atsiradus devynių mėnesių mergytei, o po savaitės ir jau ūgtelėjusiam berniukui, jos gyvenimas pasikeitė. Kaip prisipažino Diana, laiko sau praktiškai neliko. Net iš artimųjų sulaukė pastabų, kad juos apleidusi. Tačiau namiškiai ją palaiko.
„Sūnus pasakė: visada buvai pakvaišusi ir viską darai, kaip tau reikia, todėl belieka tik palaikyti tave. Bet kai grįžta į namus, man labai padeda. Dar tik pradžia, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – vylėsi Diana.
Moteris neslėpė: kai išgirdo, kad į jos namus atkeliaus kūdikis, buvo šiek tiek nerimo. Nors mergytei devyni mėnesiai, jos raida – kaip pusės metų. Globotinė gimė neišnešiota, be to, dėl ne visai tinkamo mamos gyvenimo būdo yra kai kurių sutrikimų. Tačiau bent jau kol kas abiem sekasi puikiai. Kaip tvirtino globėja, ji pati užaugino sūnų, dirbo mažų vaikų aukle, tad nebuvo sunku prisiminti, kaip reikia rūpintis kūdikiu.
„Kadangi mergytė turi kai kurių raidos sutrikimų, ja reikia labai rūpintis, jai būtina gydytojų priežiūra, bet tai – nuostabus kūdikis. Kai dantukai dygo, buvo šiek tiek triukšmo. Tačiau pasitvirtino taisyklė, kad maži vaikai, maži ir vargai“, – šypsosi Diana.
Prieš kiek daugiau nei savaitę į jos namus atkeliavo paauglys berniukas. Ne tik maištingas amžius, bet ir sudėtingo gyvenimo patirtis lėmė, kad čia vien namų šilumos ir dėmesio nepakaks. Moteris prisipažino, kad prireiks laiko, kol globotinis galės atsiverti.
Dianai reikia ne tik rūpintis mažaisiais, bet ir bendrauti su jų biologiniais tėvais. Tai nėra lengva, bet, anot globėjos, jeigu nežinosi šeimos problemų, bus sunku padėti vaikui.
Viskas dar labai šviežia, bet Diana nenori galvoti apie tą dieną, kai teks savo globojamus vaikus išlydėti į jų biologinę ar kitą šeimą, jeigu tėvams nepavyks susitvarkyti.
„Labai tikiuosi, kad išsiskirti nebus taip siaubingai sunku. Tačiau manau, kad metai yra per ilgas laikas, ypač mažam vaikui. Reikėtų, kad kuo trumpiau vaikas būtų pas globėjus, nes jau dabar mano mergytė mane skiria iš kitų žmonių. Pirmomis dienomis jai buvo tas pats, kas ją paima – aš, gydytoja ar seselė, o dabar pakalbinta kaimynės nukreipia žvilgsnį į mane ir tiesia rankutes. Vadinasi, tarp mūsų atsirado ryšys ir bus sunkumų išsiskirti. Apie save stengiuosi negalvoti, kaip nors išgyvensiu, bet vaikui bus labai sunku. Žinoma, suprantu, kad žmogui susitvarkyti gyvenimą reikia laiko, šių procesų nepaspartinsi“, – kalbėjo moteris.
Diana viliasi, kad Panevėžyje atsiras daugiau moterų ar šeimų, kurios atvers savo namų duris tokiems vaikams. Nors valstybės mokami pinigai budintiems globėjams nėra dideli, bet įmanoma pragyventi ir kažką daugiau duoti vaikui.
Pasak specialistų, grupinio gyvenimo namai turės būti uždaromi, bet kada tai įvyks, sunku nuspėti, mat vaikų skaičius nuolat kinta. BNS asociatyvi nuotr.
„Aišku, pirmas dienas buvau sutrikusi, nerimavau, kaip pavyks susitvarkyti, bet juk visos mamos susitvarko. Šiek tiek išsigandau, kai sužinojau, kad turėsiu kūdikį, bet kai kiekvieną rytą matau tą plačią šypseną su penkiais dantukais, neįsivaizduojate, kokia pakylėta jaučiuosi. Tarsi pati atjaunėjau, gera energija tiesiog veržiasi per kraštus. Norėčiau, kad ir daugiau moterų patirtų tą nuostabų jausmą, galbūt net santykiai šeimoje pasikeistų, nes kūdikis atneša daug gerų emocijų. Vaikai yra mums atsiųsti angelai, kurie aplink save skleidžia gėrį“, – savo pasirinkimu tapti globėja džiaugėsi Diana.
Kaip mano moteris, dažniausiai koją kiša mūsų visuomenėje vyraujantys stereotipai. Ji ir pati girdėjusi kalbų, kad prieš įsileisdama į savo namus svetimus gerai pagalvotų, nes gali būti ir apvogta, teks susidurti su piktais ir priešiškai nusiteikusiais biologiniais vaikų tėvais, pagaliau negalės išsimiegoti, kai kūdikis naktimis verks. Tačiau Diana atvira: reikia rauti tą įsišaknijusį požiūrį. Taip, šie vaikai saviti, nes augę kitokioje aplinkoje. Tačiau nereikėtų jų atstumti ar „nurašyti“ tik dėl to, kad jie kitokie. Negalima visų matuoti pagal vieną kurpalių. Be to, net ir normaliose šeimose būna įvairių krizių ir sunkumų. Nuo visuomenės supratingumo ir požiūrio priklauso, kaip gyvenimo dugne atsidūrusiesiems pavyks pakilti.
„Labai tikiu, kad atsiras daugiau tokių budinčių globėjų. Norisi turėti ir kolegių, su kuriomis būtų galima pasidalyti vaikų auginimo džiaugsmais ir rūpesčiais, padėti viena kitai. Nors ir dabar nesu palikta vieniša. Labai daug pagalbos ir palaikymo sulaukiu iš Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojų. Net netikėjau, kad valdiškose įstaigose galima sutikti tokių šiltų žmonių“, – atvirai kalbėjo Diana.
Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė patvirtino, kad šiuo metu tik viena Diana dirba kaip budinti globėja, nors reikėtų, kad mieste tokių būtų bent keturios. Rudenį planuojama organizuoti mokymus dar vienai budinčių globėjų grupei. Viliamasi, kad tarp jų bus ir panevėžiečių, kurie galėtų trumpam laikui, iki metų, priglausti vaikus iš sunkumų patiriančių šeimų, kurioms apribotos teisės į savo atžalas.
„Reikalavimai globėjams nėra dideli, manau, mama gali būti kiekviena moteris. Tačiau svarbu, kad žmogus būtų motyvuotas dirbti tokį darbą ir nepabėgtų iškilus sunkumams. Todėl jau rugpjūčio pradžioje organizuosime informacinį renginį dvejojantiesiems – supažindinsime su tokio darbo virtuve, darbo bei mokėjimo sąlygomis, kalbėsime kitais svarbiais klausimais“, – sakė L. Kazokienė
Ilgainiui turėtų nelikti dabar veikiančių Grupinio gyvenimo namų, kur apgyvendinami iš girtaujančių ir savo atžalų neprižiūrinčių tėvų atimti vaikai. Jau nupirktas vienas butas, į jį turėtų persikelti aštuoni vaikai su socialinėmis darbuotojomis. Dar vienas būstas turėtų būti įsigytas gana greitai, nes tam jau skirtos lėšos. Sąlygos vaikams augti būtų nepalyginti geresnės, labiau artimos šeimos aplinkai.
„Grupinio gyvenimo namai turės būti uždaromi, bet kada tai bus, sunku pasakyti, mat vaikų skaičius nuolat kinta. Pavyzdžiui, žiemą jų turėjome net dvidešimt, o dabar – devynis. Viename bute galime jų apgyvendinti iki aštuonių, o pas budinčius globėjus – iki trijų vaikų. Išimtis gali būti tik tada, jeigu yra daugiau vienos šeimos vaikų. Tokių sėkmės istorijų, kad tėvai susitvarkytų ir pas juos galėtų grįžti vaikai, deja, nėra daug. Didžiausia problema – alkoholis, o jam atsispirti reikia labai daug valios, pastangų ir motyvacijos“, – teigė L. Kazokienė.
Panevėžio rajone šiuo metu yra dvi šeimos, kurios galėtų priimti vaikus iš nesaugios jų šeimos. Kaip teigė Panevėžio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Matuzevičienė, abi šios šeimos jau globoja vaikučius, bet pasirengusios laikinai priglausti ir mažylius jų tėvams apribojus tėvų valdžią. Dar dvi šeimos rengiasi tokiais globėjais tapti.
„Prognozės tokios, kad institucinės globos įstaigos turi išnykti, tad natūralu, kad budinčių globėjų reikės daugiau“, – sakė I. Matuzevičienė.
Budinčiais globėjais gali tapti 21–65 metų asmenys, turintys ne mažesnį kaip vidurinį išsilavinimą, nedirbantys. Jei bus teigiamas pirminis įvertinimas, kurį atlieka Vaiko teisių apsaugos skyrius – baigti įvadinius mokymus būsimiems globėjams ir gauti teigiamą išvadą apie tinkamumą globoti, turėti galiojantį pirmosios pagalbos pažymėjimą.
Globėjas neprivalo būti susituokęs ir turėti jam priklausantį būstą. Svarbiausia – turėti tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis.
Panevėžyje budintis globėjas gauna 532 eurų per mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar tuo metu gyvena vaikas. Taip pat vienkartinę apgyvendinimo išmoką – 38 eurus už vaiko apgyvendinimą iki 3 dienų ir dar 114 eurų, jei ilgesniam laikui.
Rajone budinčio globėjo apmokėjimo sąlygos šiek tiek skiriasi: už kiekvieną apgyvendintą šeimoje vaiką, kai jis šeimoje gyvena ne trumpiau kaip 5 dienas, skiriama 190 eurų apgyvendinimo išmoka. Lygiai tokio paties dydžio išmoka skiriama, net jei vaikas nėra apgyvendinamas, bei 190 eurų už kiekvieną apgyvendintą vaiką už faktiškai suteiktas paslaugas.
Tiek mieste, tiek rajone budintiems globėjams iš valstybės biudžeto dar papildomai mokama globos (rūpybos) išmoka ir globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas – iš viso 304 eurai.
