P. Židonio nuotr.

Su skola – ir klestintis verslas

Su skola – ir klestintis verslas

Pandemija verslininkus klampina į skolas. Beveik 1300 Panevėžio miesto ir rajono įmonių praėjusius metus baigė nesumokėjusios mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), visoje Lietuvoje tokių – daugiau nei 25 tūkstančiai.

Parduoda įmones

Valstybė karantino negandų prislėgtiems verslininkams leido atidėti privalomą mokestinę prievolę. Visgi VMI pastebi, kad tokia pagalba imta piktnaudžiauti.

Internete apstu skelbimų apie parduodamus verslus. Panevėžyje dabar už 11 tūkst. eurų galima nusipirkti žaislų parduotuvę, už 10 tūkst. eurų – sveiką maistą į namus tiekiančią įmonę, už 4 tūkst. eurų – įtempiamųjų lubų montavimo verslą su visa įranga ir netgi darbuotojais.

Už 31 tūkst. eurų siūloma vaikų pramogų salė miesto prekybos centre, o už 140 tūkst. – puiki kaimo turizmo sodyba Panevėžio rajone, Žaliosios girios apsupty.

Regint tokius skelbimus, pirma mintis, kad žmonės ima atsikratyti verslų dėl sudėtingos situacijos šalyje. Tačiau patys pardavėjai tikina, kad ne vienerius metus gyvavusias įmones parduoda ne dėl karantino. Esą viskas sekėsi puikiai – planus pakoregavo šeima, gyvenimo permainos ar kitos veiklos.

„Pasinaudodami dabartine situacija jie elgiasi labai nesąžiningai. Dividendus, kad ir teismo keliu, teks atiduoti.“

A. Klerauskas

Tačiau nemažą dalį – 1282 – Panevėžio miesto ir rajono įmones pernai iš tiesų užgriuvo didesni nei kitiems finansiniai sunkumai. VMI duomenimis, jos pernai metus baigė valstybei prasiskolinusios 22,2 mln. eurų nesumokėtų mokesčių.

859-ios miesto ir rajono įmonės pasinaudojo pernai Vyriausybės patvirtinta pagalba, leidžiančia laikinai atidėti mokesčius VMI. Šių paramos gavėjų skola gruodžio 31-ąją siekė 20,5 mln. eurų.

Labiausiai prasiskolino prekyba

Visoje Lietuvoje mokesčių laiku iki pavasario nesumokėjo ir juos geresniems laikams atidėjo 55,2 tūkst. mokesčių mokėtojų: 26,4 tūkst. įmonių ir 28,8 tūkst. gyventojų. Jų skola valstybei sudaro 750 mln. eurų.

Daugiausia valstybės parama, kai leidžiama atidėti VMI įmokas, naudojosi didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančios įmonės. Kiek mažiau apdirbamosios gamybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei transporto sektorių atstovai.

Mokestinė pagalba pandemijos prislėgtam verslui, jei jis nuo rudens nebeturėjo veiklos apribojimų, buvo numatyta iki vasario 28 dienos. Didelė dalis šių įmonių jau sudarė mokestinės paskolos sutartį skoloms grąžinti.

Tačiau penktadalis tai padaryti vėluoja, todėl rizikuoja sulaukti ir turto arešto. Tai viena VMI priemonių išieškoti uždelstus įsiskolinimus.

VMI pastebi, kad dalis mokesčius atidėjusių įmonių galėjo tiesiog dangstytis karantinu – metų gale jų akcininkai pasiėmė dividendus, o įmonių sąskaitoje pinigų buvo daugiau, nei sudarė skola valstybei. Kai kurie tokie skolininkai netgi patys teikė paskolas. P. Židonio nuotr.

Piktnaudžiavo pagalba

Nuo sausio 1-osios Vyriausybė vėl leido verslui atidėti mokesčius pusmečiui. Bet šį kartą VMI žada rimčiau įvertinti naujai pagalbos prašančių įmonių situaciją.

VMI pastebi, kad dalis mokesčius atidėjusių įmonių galėjo tiesiog dangstytis karantinu – metų gale jų akcininkai pasiėmė dividendus, o įmonių sąskaitoje pinigų buvo daugiau, nei sudarė skola valstybei. Kai kurie tokie skolininkai netgi patys teikė paskolas.

„Beveik 500 mūsų patikrintų įmonių išsimokėjo 17,9 mln. eurų dividendų, nors turi mokestinę nepriemoką, kurios suma siekia 30,2 mln. eurų“, – konstatuoja VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Įstatymai numato, kad dividendus nuo pelno gali išsimokėti tik stabiliai veikianti ir tvarkingai mokesčius mokanti įmonė. Tad įmonės pinigais „pasilepinę“ nesąžiningi skolininkai dividendus visgi privalės grąžinti.

„Pasinaudodami dabartine situacija jie elgiasi labai nesąžiningai. Dividendus, kad ir teismo keliu, teks atiduoti“, – patikino A. Klerauskas.

Analizuodami skolininkus, VMI inspektoriai matė, kad dalis jų per karantiną netgi turėjo daugiau pajamų nei anksčiau. O kai kas pandemijos parama sugalvojo pasinaudoti ne vienerius metus besivilkusioms problemos išspręsti.

„Mokesčius dėl karantino norėjo atidėti ir tokios įmonės, kurios sunkiai vertėsi jau iki pandemijos, dabartinė situacija joms didelės įtakos jau net nebeturėjo“, – aiškina A. Klerauskas.

Vertins atidžiau

VMI duomenimis, Panevėžio apskrityje nustatyta 11 mokėtojų, kurie naudojasi valstybės pagalba, bet mokėjo dividendus bei teikė paskolas. Šių įmonių skola valstybei siekia 3,6 mln. eurų.

Trys skolininkai pripažinti nepatyrę finansinių sunkumų, bet jų mokestinė nepriemoka yra net 1,9 mln. eurų.

Dabar atidėti mokesčių mokėjimą VMI leidžia tik rimtai įvertinusi paramos prašančių įmonių turtą, pajamas bei praktiką tvarkant kitas skolas.

Pagal griežtesnę tvarką išnagrinėjusi 2031 tokį prašymą tarnyba pagalbos gavėjų sąraše nuo pernai paliko 499 įmones, o naujai įtraukė tik 324 įmones. Neigiamo atsakymo dėl mokesčių sulaukė net 1020 įmonių.

34 įmonės su daugiau nei 20,3 mln eurų atidėtų mokesčių išbrauktos iš nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašo, kur jos buvo pakliuvusios automatiškai.

Per 200 įmonių, kurios mokesčius atidėjo pernai ir to paties prašančios šiems metams, turi VMI pateikti dokumentus, kad joms tai yra būtinas, verslo likimą lemiantis sprendimas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų