Sausio 1-ąją Panevėžio kultūros ir poilsio parke vaikštinėjantys panevėžiečiai jau skynė į žibutes panašias mėlynažiedes gėlytes, kurios paprastai skleidžiasi tik pavasarį.

Su Naujaisiais sveikino pražydusios žibutės

Pasaka apie pamotės į mišką pririnkti žibučių paskutinę metų dieną pasiųstą našlaitę šįmet skambėtų labai jau tikroviškai. Panevėžiečiai pirmąją naujųjų dieną miesto Kultūros ir poilsio parke rado pražydusių mėlynažiedžių. Atidžiau įsižiūrėjus matyti, kad žydras galveles pakėlusios ne žibutės, o kvapiosios našlaitės, kurios paprastai žydi kovo–gegužės mėnesiais. Gamtininkai teigia, kad stebėtis tokiomis išdaigomis nevertėtų – gamta kaip niekas kitas geba puikiai pasirūpinti savimi.

Gamtininko Selemono Paltanavičiaus teigimu, gamta viską daro dėsningai, tačiau šįmet dėsningumai susijaukė dėl neįprastai šiltos žiemos – retai kada vidutinė paros oro temperatūra nukrisdavo žemiau nulio. Tokios temperatūros vyrauja tik kovo gale ar balandžio pradžioje, todėl daugelis augalų, reaguodami į šilumą, jau leidžia daigus ar net pražysta.

„Sausį pražydusios žibuoklės nebėra jokia pritrenkianti naujiena – ir kitose Lietuvos vietose jų randama. Daug kas klausia, ar tai nėra pavojinga gamtai. Norėčiau nuraminti – gamta klaidų nedaro, ypač kai kalbame apie natūraliai miškuose ar laukuose augančius augalus“, – kalbėjo žinomas gamtininkas.

Daugiau rūpesčių gėlininkams

Pasak S. Paltanavičiaus, pavieniai prasiskleidę žiedai neturės įtakos pavasariniam žydėjimui. Jeigu paprastai iš kiekvieno žibuoklės kero išsiskleidžia apie dvidešimt žiedelių, šįmet jų bus vienu kitu mažiau ar patys žiedeliai bus kuklesni.

Visgi, anot gamtininko, vertėtų susirūpinti soduose, daržuose ar gėlynuose auginamais dekoratyviniais augalais ir svogūninėmis gėlėmis, kurie paprastai yra atvežti iš šiltesnių kraštų. Šie augalai gerokai jautriau reaguoja į šilumą, tad nemažai svogūninių gėlių gali pradėti dygti.

„Turėtume atidžiai sekti orų prognozes ir augalus pridengti tokiu atveju, kai naktimis bus pranešama iki minus aštuonių ar dešimties. Jei po kelių šaltesnių naktų atšils, juos reikėtų vėl atidengti. Užsiėmimo bus, bet tik taip galima išsaugoti augalus“, – sako S. Paltanavičius.

Gamtininkas numato, kad jau sausio viduryje žada ateiti tikroji žiema – su šalčiu ir sniegu, tad tokie pavasariški orai ilgai nebesitęs.

Šilta žiema, pasak J. Leikos, gali pranašauti didelius spiečius kraujasiurbių pavasarį.

Išsišokėliai ir gamtoje

Iš arti gamtos virsmą stebintis Krekenavos girininkas Jonas Leika tvirtina, kad nors kalendorius rodo sausio pradžią, miške – dar ruduo. Anot jo, iki pat gruodžio vidurio po eglaitėmis dar buvo randama grybų, daugiausia – baravykų.

„Gamtoje fiziologiškai tokiu metu įsivyrauja ramybės laikotarpis. Žydinčios žibutės – tik vienetiniai atvejai. Kaip gyvenime, taip ir gamtoje pasitaiko išsišokėlių“, – šypsosi J. Leika.

Anot jo, tokia žiema žvėrims ir paukščiams – tik į naudą. Kai būna daug sniego, labai šalta, o naktys ilgos, gyvūnai greitai išsenka, sunkiau rasti maisto. Įprastai žiemos miego Krekenavos apylinkių miškuose nueina barsukai ir meškėnai. Ar šiemet jie dėl itin šiltos žiemos savo tradicijų nesulaužė, bus galima pamatyti tik sausio 25-ąją, kai barsukai išlenda iš savo urvų. Sakoma, kad jeigu tądien barsukas pabūgęs savo šešėlio atbulas lenda atgal į urvą – žiema dar tęsis ilgai. Jeigu jis išlendąs iš olos ir einąs pasivaikščioti – pavasaris jau greitai.

„Vasarą tekdavo sutikti ne vieną barsuką, o dabar visai nematyti, tai gal visi miega? Jeigu ir toliau bus tokia žiema, anksčiau atsikels“, – svarsto J. Leika.

Šilta žiema, pasak miškininko, gali pranašauti didelius spiečius kraujasiurbių pavasarį. Visgi, anot girininko, uodų, mašalų ir kitų gyvių populiacija didžiąja dalimi priklausys nuo drėgmės. Praėjusį pavasarį jų buvo palyginti mažai būtent dėl sausros.

„Dabar nebėra tokių šalčių, kai įšalas siekia metrą ir daugiau, kad iššaltų visi kraujasiurbiai. O ir kelerius metus tikroji žiema prasideda tik sausį. Gamtai tokia šilta žiema nebaisi, daug pavojingiau, kai staiga pašąla, vėliau atleidžia ir taip nuolat kartojasi. Ilgainiui turbūt teks visiems prisitaikyti prie šiltėjančių žiemų ir nebesistebėti žibutėmis sausį“, – sako J. Leika.