Su kaukėmis – prieš naujo viruso pandemiją

Susirgimams COVID-19 šaunant į viršų, vėl grąžintas reikalavimas uždarose patalpose dėvėti veido kaukes net ir tiems, kas turi galimybių pasus.

Raudonos juodoje

Kai kurie virusologai atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju galimybių pasas nebetenka savo prasmės. Juolab kad kai kuriais atvejais jis sukuria klaidingą saugumo iliuziją, pamirštant svarbiausias apsaugos priemones.

Lietuvai jau įžengus į juodąją susirgimų zoną, Panevėžys ir Panevėžio rajonas šalies žemėlapyje lieka savotiškomis raudonosiomis salomis. Visgi susirgimų skaičiai auga ir šiame krašte. Penktadienio duomenimis, Panevėžyje šiuo metu COVID-19 serga 246 panevėžiečiai, o per parą fiksuoti 24 nauji ligos atvejai. Per pastarąsias dvi savaites 100 tūkst. panevėžiečių teko 315,6 susirgimo COVID-19. Panevėžio rajono savivaldybėje šis rodiklis siekia 190,4 atvejo. Šiuo metu rajone grėsmingasis virusas užpuolęs 62 gyventojus.

„Dabar mes esame tokioje stadijoje, kokioje Norvegija jau buvo gerokai anksčiau. Tam, kad ir Lietuvoje būtų galima kalbėti apie draudimų atšaukimą ar atlaisvinimą, kiekvienas iš mūsų turi keisti savo elgseną.“

S. Čaplinskas

Tiek Panevėžyje, tiek ir rajone skiepijimo apimtys lenkia šalies vidurkį. Aukštaitijos sostinėje jau pasiskiepijo 65,9 proc., rajone – 66,7 proc. gyventojų. Lietuvoje iš viso paskiepyta 62,5 proc. gyventojų.

Dabar skiepijimosi tempai Panevėžyje jau lėtėja – per pastarąsias dvi savaites miesto vakcinavimo centre pirmąjį skiepą kasdien gaudavo mažiau kaip šimtas panevėžiečių. Pavasarį, per didžiausią skiepijimo piką, šiame vakcinavimo centre per dieną būdavo paskiepijama apie 1000.

Mobilusis punktas užkimštas

Vakcinavimo centrui ištuštėjus, kaista situacija mobiliajame punkte – jame jau driekiasi besitestuojančių eilės.

Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Armonavičiaus teigimu, praėjusios savaitės pradžioje netgi sulaukta skundų, kad ganėtinai sudėtinga užsiregistruoti COVID-19 testui, kai kada jo laukti tenka po kelias dienas. Pasak K. Armonavičiaus, kad darbas pagreitėtų, padidintas punkte dirbančių medikų skaičius bei sutrumpinti laiko tarpai nuo vieno kliento iki kito.

„Aš pats praėjusią savaitę važiavau pro mobilųjį punktą. Mačiau gal 6 ar 7 mašinas, laukiančias eilėje. Situacija dar nėra tragiška, bet jeigu situacija keistųsi, esame pasirengę nedelsiant reaguoti. Turime pasiruošę kelis atsarginius variantus, kaip galima dar padidinti darbų apimtis“, – teigė K. Armonavičius.

Virusui – plati erdvė plėstis

Nors pasiskiepijusių šalyje daugėja, naujų susirgimų atvejų kreivė taip pat kyla į viršų. Medicinos mokslų daktaras, virusologijos profesorius Saulius Čaplinskas teigė, kad tai galima paaiškinti keliomis aplinkybėmis. Šiuo metu vyrauja delta atmaina, kurios užkrečiamumas, lyginant su Uhano variantu, net kelis kartus didesnis. Užsikrėtusysis pirminiu COVID-19 variantu galėjo užkrėsti 2–3 žmones, sergantysis delta variantu – 5 ir daugiau žmonių. Delta užsikrėtęs žmogus išskiria dešimt kartų daugiau viruso nei užsikrėtęs Uhano variantu.

„Kad virusui nebeliktų erdvės plėstis, kad būtų įgytas kolektyvinis imunitetas, neužtenka 70 proc. paskiepytos populiacijos – jau reikia 90 proc. Pagal skiepijimo apimtis ir tempus matome, kad virusui palikta erdvės plėstis, todėl turime tokią situaciją“, – teigė S. Čaplinskas.

Galimybių pasas užduotį atliko

Didelė klaida valdant pandemiją virusologas įvardija suteiktą galimybę turintiesiems galimybių pasą nenešioti medicininių kaukių. Anot jo, ir persirgusieji, ir pasiskiepiję taip pat gali platinti virusą ir patys sirgti. Tiesa, turintieji imunitetą virusą į aplinką išskiria gerokai trumpesnį laiką, jie lengviau susirgs arba ir visai nesusirgs.

„Galimybių pasas savo pagrindinį darbą jau atliko ir jo trumpoji nauda, panašu, kad jau pasiekta, t. y. paskatino dalį žmonių pasiskiepyti. Toliau labai svarbu, kad nebūtų atvirkštinio efekto, – kad turintieji galimybių pasą negalvotų, jog jie gali nebesisaugoti. Tai gali būti klaida, todėl pasiskiepijusius ar COVID-19 persirgusius gyventojus kviečiu nesielgti neatsakingai, galvojant, kad vien turimas skiepas juos apsaugos nuo naujų viruso atmainų“, – net ir turinčiuosius imunitetą saugotis ragino S. Čaplinskas.

Pasak virusologo, labai pavojingas ir sprendimas neturintiesiems galimybių pasų leisti lankytis tik mažose parduotuvėse. Jo nuomone, tokį suskirstymą dar būtų galima pateisinti tik tuo atveju, jeigu būtų daroma atvirkščiai – neturintieji imuniteto būtų nukreipti į didelius prekybos centrus, su tinkama ventiliacija ir dideliais oro tūriais.

„Labai pavojingas veiksnys – sutelkti žmones į mažesnes erdves – gali reikšmingai prisidėti prie infekcijos plitimo visuomenėje“, – įsitikinęs S. Čaplinskas.

Virusologai įspėja: labai svarbu, kad turintieji galimybių pasą negalvotų, jog jie gali nebesisaugoti. P. Židonio nuotr.

Likti atsargiems

Virusologo teigimu, tam, kad būtų galima suvaldyti augančius sergančiųjų skaičius, būtina laikytis visų bendrų prevencijos priemonių tiek neturintiesiems imuniteto, tiek jau persirgusiesiems, tiek pasiskiepijusiesiems, tai yra laikytis atstumų, vėdinti patalpas, dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas.

„Galimybių pasą būtų prasmė taikyti ne einant į prekybos centrą, o, pavyzdžiui, lankantis sporto ar naktiniame klube. Tokiose įstaigose, kur daug kontaktų ir praleidžiama daugiau laiko, turėtų būti dviejų apsaugos priemonių kombinacija – galimybių pasas ir PGR ar antigeno testo, atlikto tą pačią dieną, neigiamas rezultatas. Tokiu atveju galimybė plisti virusui būtų sumažinta iki minimumo“, – mano profesorius.

Išeitis – testavimas ir skiepai

Pandeminių apribojimų varžomi Lietuvos žmonės su pavydu žvilgčioja į Norvegiją, kur gyvenimas grįžta į normalias vėžes.

S. Čaplinsko nuomone, ir Lietuvai realu sulaukti tokios dienos, kai visi draudimai bus atšaukti. Tačiau kada tai bus, pasak virusologo, priklauso tik nuo pačios visuomenės sąmoningumo. Anot jo, testavimo bei skiepijimosi apimčių didėjimas turi išlikti vienas pagrindinių kovos su delta pandemija uždavinių.

„Dabar mes esame tokioje stadijoje, kokioje Norvegija jau buvo gerokai anksčiau. Tam, kad ir Lietuvoje būtų galima kalbėti apie draudimų atšaukimą ar atlaisvinimą, kiekvienas iš mūsų turi keisti savo elgseną. Tokios priemonės kaip kaukių dėvėjimas turi tapti nauja norma ir vertybe. Vaikų testavimas mokykloje irgi turi tapti norma, taip pat ir vakcinavimas, ypač žmonėms, kurie priklauso rizikos grupėms“, – tik tokią išeitį iš pandemijos mato S. Čaplinskas.