-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
O štai bulvių stumbrai neėda, patikino Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.
„Šviežiausia“ Pašilių stumbryno naujovė – prieš tris savaites gimę du stumbriukai, patinėlis ir patelė. Pasak G. Bronušo, yra tikimybė per birželį stumbrynui sulaukti ir daugiau naujagimių.
„Kiekvienas naujagimis stumbriukas ne tik papildo bandą, bet drauge dovanoja ir šventę. Tapo įprasta, kad kiekvieną rugsėjį švenčiamos stumbriukų vardynos, mažyliams renkami vardai, kurių pirmasis skiemuo privalo būti „Gi“, – sakė G. Bronušas.
Pasak Giedriaus Bronušo, planuojama statyti naujus 50 hektarų stumbryno teritoriją juosiančius aptvarus, negana to, įrengti juos taip, kad per savotišką aptvertą koridorių, po to ir pro vartus į aptvarą, privilioti maisto, ateitų laukiniai stumbrai. P. ŽIDONIO nuotr.
Dviem stumbriukams papildžius bandą, dabar Pašilių stumbrynas didžiuojasi jau 28 gyventojais. Dar keli stumbrai iš Panevėžio krašto ganosi Telšių rajone esančio „Žvėrinčiaus“ aptvaruose. Taip pat keletą stumbrų valstybė rengiasi įkurdinti jiems ruošiamuose aptvaruose Varėnos miškuose.
Pasak G. Bronušo, į kitas vietoves numatyta gabenti ne aptvaruose, bet laisvėje gyvenančius stumbrus. Panevėžio ir kaimyninio Kėdainių rajonų miškuose šiuo metu klaidžioja kiek daugiau nei pustrečio šimto stumbrų. Jie – bandos gyvūnai. Tad 50–70 stumbrų bandai vien perbėgus per laukus, pasėlių nebelieka, o tai gerokai skaudina ūkininkus.
„Ūkininkai tvirtina, kad gaila ne tiek pasėlių, nes už stumbrų ištryptus paprastai atlyginama iš specialaus fondo. Žemdirbiams skaudu dėl beprasmio darbo sėjant tuos pasėlius, bet derliaus taip ir nesulaukiant“, – sako G. Bronušas.
O dėl stumbryno aptvaruose besiganančių stumbrų miškininkams ramu: primaitinti, sotūs gyvūnai iš aptvarų nebėga, o ir tarpusavy nesipeša.
Pasak G. Bronušo, planuojama statyti naujus 50 hektarų stumbryno teritoriją juosiančius aptvarus, negana to, įrengti juos taip, kad per savotišką aptvertą koridorių, po to ir pro vartus į aptvarą, privilioti maisto, ateitų laukiniai stumbrai.
„Atklydę didieji stumbrai būtų vėl išleidžiami į laisvę, o jaunikliai keliautų į kitus šalies aptvarus“, – planais pasidalijo G. Bronušas.
Vieno tokio galiūno gyvenimas stumbryne per metus kainuoja apie tūkstantį eurų. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Pašilių stumbrynui šiemet sueina 52-eji. Įkurtas 1969 metais, atvežus du stumbrus iš Belovežo girios. Ilgainiui stumbryno aptvaruose tiek prisidaugino stumbrų, kad dalį teko išleisti į laisvę. Iki šių dienų laisvųjų stumbrų banda tapo 10 kartų didesnė už esančiųjų aptvaruose.
Pasak G. Bronušo, tikslių duomenų nėra, tačiau nepatikrintomis žiniomis, įkurtuoju stumbrynu iš pradžių rūpinosi medžiotojų ir žvejų draugija, šalia stumbryno turėjusi medžioklės ūkį. Stumbryno tuomet būta uždaro, bet kas, juolab ekskursijos, į jį nepatekdavo. Vadovo žiniomis, lankytojams stumbrynas buvo atvertas į sovietmečio pabaigą, o jo lankymas buvo apmokestintas.
„Ūkininkai tvirtina, kad gaila ne tiek pasėlių, nes už stumbrų ištryptus paprastai atlyginama iš specialaus fondo. Žemdirbiams skaudu dėl beprasmio darbo.“
G. Bronušas
Prieš metus atsisakyta bilietų. Stumbrynas – Valstybinių miškų urėdijos padalinys, išlaikomas valstybės, taigi, visų jos piliečių, tad žmonės už jį sumoka mokėdami mokesčius.
Išlaikyti dabar jau 28 stumbrų rezervatą per metus kainuoja 30 tūkstančių eurų. Vieno stumbro gyvenimo šiame stumbryne metų kaina – per 1000 eurų. Ėdesio šiems galiūnams parūpina ir vietos žemdirbiai.
„Ūkininkų atgabentas daržoves skanauja ne vien stumbrai. Jų nešame ir į laukinių žvėrių šėryklas, tad žemdirbių derlių kremta ir stirnos ar elniai“, – sakė G. Bronušas.
Pasak jo, mėgstamas stumbrų ėdalas – runkeliai. Kol Panevėžyje veikė cukraus fabrikas, cukrinių runkelių šaknų stumbrams parūpindavo ši įmonė.
Stumbryno darbuotojai ilgisi laikų, kuomet juos lankydavo gausios moksleivių ekskursijos, visus metus važiuodavo turistų grupės. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
G. Bronušas su ilgesiu mena dar nesenus laikus, kai mokslo metų pradžioje ar pabaigoje stumbryną lankė gausios moksleivių ekskursijomis, visus metus važiuodavo suaugusių turistų grupės. Stojęs karantinas daug ką pakeitė. Ilgą laiką per pandemiją stumbrynas apskritai buvo uždarytas. Ėmus atlaisvinti suvaržymus ir leidus lankyti muziejus, kitas traukos vietas po atviru dangumi, į stumbryną leidžiama atvykti nedidelėmis grupėmis, ribojamas įėjimas pro vartus, skaičiuojama, kad vienu metu eitų ne daugiau, nei leistina, žmonių.
G. Bronušas vilioja, kad tiems, kas stumbryną aplankys iki Joninių, žadamas puikus koncertas. Jo atlikėjai – daugybė paukščių. Įprasta, kad visais balsais jie gieda iki vasarvidžio šventės. Paskui nutyla.
„Stumbryno radijas veikia visu pajėgumu“, – juokavo vadovas.
Be stumbrų, Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio aptvaruose ganosi ir danieliai bei muflonai. Jų aptvarai – netoli pačios Krekenavos girininkijos. Pasigėrėti šiais gyvūnais galima pasilypėjus į specialiai tam pastatytą bokštelį.
