(BNS nuotr.)

Studentams kelia kartelę

Studentams kelia kartelę

Egzaminams besirengiantys abiturientai turėtų dar labiau palinkti prie vadovėlių. Didėja minimalus stojamasis balas į aukštąsias mokyklas, taip pat nuo rugsėjo 1-osios valstybės finansavimas bus skiriamas tik toms studijoms, kurios surinks nurodytą minimalų studentų skaičių. Socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programose šis skaičius sieks 15, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijose – 10, menų studijose – 4.

Kauno technologijų universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanės Daivos Žostautienės nuo 2 iki 3 padidėjęs minimalus stojimo balas negąsdina. Fakulteto atlikta 2016-ųjų metų veiklos analizė atskleidė, kad sugriežtinus reikalavimus dar praėjusiais metais, fakultetas būtų netekęs vos vieno studento.

„Patirtis parodė, kad mūsų fakultete įstoti į valstybės finansuojamas vietas paprastai pavyksta tiems, kurie rinkdamiesi socialinių mokslų programas ateina bent su 8 balais, o siekiantys žinių technologijų mokslų programų srityse yra sukaupę bent 4 balus. Net du trečdaliai mūsų studentų už mokslą nemoka iš savo kišenės, todėl minimalus balas jiems nėra aktualus“, – „Sekundei“ teigė D. Žostautienė.

Reikalavimai didėja ir į kolegijas stojantiems abiturientams. Dar prieš metus stojamasis balas buvo 1,2, tačiau šiais metais jis padidėjo iki 1,6.

Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas tvirtina, kad net ir mažesnį balą sukaupę abiturientai nepraranda vilties patekti į norimą studijų programą.

„Pirmiausia būsimi studentai teikia paraiškas naudodamiesi LAMA BPO programa, o pasibaigus šiam, prasideda kitas, tiesioginio priėmimo etapas. Tuomet žiūrime ne tik į abituriento atsineštą balą, bet ir papildomas charakteristikas. Galbūt stojantysis turi darbo patirties arba įvairių kvalifikacinių žinių, už kurias galime skirti papildomų balų“, – „Sekundei“ teigė direktorius.

G. Sargūnas pažymėjo, kad universitetai taiko beveik dvigubai didesnį minimalų priėmimo balą nei kolegijos, tad pastarosiose švietimo įstaigose studentų gali netgi daugėti. Dėl mažo balo į universitetus neįstoję jaunuoliai nepraras galimybės specialybę įgyti kolegijoje.

Išbandymas studentų skaičiumi

Minimalaus balo padidėjimas nebus vienintelė naujovė. Nepritraukusios minimalaus studentų skaičiaus programos praras valstybės finansavimą, o universitetai ir kolegijos privalės sustabdyti nepatrauklias studijų programas. Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės teigimu, įvestos kartelės turėtų sumažinti studijų programų nuo 1800 iki 700.

„Skatiname aukštąsias mokyklas konsoliduoti resursus ir koncentruotis ne į programų kiekį, bet į jų kokybę. Aukštosios mokyklos siūlo daug smulkių besidubliuojančių studijų programų, kurias reikėtų jungti, o į nišines sritis priėmimas galėtų būti vykdomas ne kasmet, o kas kelerius metus“, – įsitikinusi J. Petrauskienė.

D. Žostautienė mano, kad neteisinga tą pačią kartelę taikyti didmiesčių ir mažesnių miestų aukštosioms mokykloms.

D. Žostautienė įsitikinusi, kad neteisinga didiesiems Lietuvos miestams ir regionams taikyti vienodą minimalaus studentų skaičiaus kartelę.

„Natūralu, kad ta pati studijų programa pritrauks daugiau studentų į Vilnių ar Kauną, o ne į regioną. Žinant tai, derėtų mažesniems miestams šiek tiek nuleisti kartelę. Jeigu palengvinimų nebus, galime prarasti vieną studijų programą“, – svarstė dekanė.

Praradimai gresia ir Panevėžio kolegijai. 2016-aisiais mažiau, nei numatyta, studentų buvo priimta į reklamos vadybos ir kompiuterinių tinklų administravimo studijų programas. Jeigu situacija šiais metais pasikartos, programas gali tekti sustabdyti.

Studentai nepritaria

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto studentų atstovė Gretė Dantaitė sako, kad vis didėjantį minimalų stojimo balą studentai vertina dvejopai. Kol vieni džiaugiasi, kad į universitetus ir kolegijas galės patekti tik motyvuoti ir mokytis nusiteikę jaunuoliai, kiti gaili tų, kuriems nesėkmė per egzaminą pakiš koją siekti svajonių.

„Daug bendrauju su esamais ir dar tik būsimais studentais, girdžiu labai įvairių nuomonių. Visgi pastebėjau, kad šis klausimas labiausiai rūpi abiturientams, o jau įstoję jaunuoliai pamiršta sunkumus, kuriuos teko patirti“, – teigė G. Dantaitė.

Kur kas didesnes diskusijas kelia minimalaus studentų skaičiaus nustatymas. G. Dantaitė pažymėjo, kad regionuose naikinamos studijų programos galėtų užkirsti kelią žinių siekti gabiems, tačiau į kitus miestus negalintiems išvykti jaunuoliams.

„Galima rasti ne vieną studentą, kuris į universitetą atėjo siekdamas patobulinti darbe reikalingas žinias arba Panevėžyje jau yra sukūręs šeima, todėl išvažiuoti į kitą miestą jam beveik neįmanoma. Naikinant programas tokie žmonės praras galimybę mokytis“, – apgailestavo G. Dantaitė.

Mergina pabrėžė, kad nepritraukus reikiamo skaičiaus studentų, universitete jau buvo sustabdyta ne viena studijų programa, o tai skatina jaunus žmones išvažiuoti iš miesto arba rinktis atsitiktines studijas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų