Stebėtojų taryba: per karantiną paslaugų prieinamumas pablogėjo

Stebėtojų taryba: per karantiną paslaugų prieinamumas pablogėjo

Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje (Panevėžio TLK) pirmą kartą nuotoliniu būdu vykusiame Stebėtojų tarybos (ST) posėdyje pateikta asmens sveikatos priežiūros (ASP) paslaugų pirmojo karantino laikotarpiu analizė lyginant du laikotarpius: šių ir praėjusių metų kovo–birželio mėnesiais.

Pristatyta informacija apie kompensuojamųjų vaistų (KV), medicinos pagalbos priemonių (MPP) skyrimą ir išdavimą tais pačiais laikotarpiais, elektroninių receptų rašymą, 2021 m. planuojamas ASP paslaugų apimtis. Jautrios diskusijos sulaukė paslaugų prieinamumo gyventojams  per karantiną tema.

Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pateikė savivaldybių paskirtiems ligonių kasos veiklos stebėtojams ASP paslaugų palyginimą pagal teritorinių ligonių kasų (TLK) veiklos zonas, kiek ir kokių paslaugų buvo suteikta gydymo įstaigose, taip pat palygino tuo pačiu 2019 ir 2020 metų laikotarpiu teiktas ASP paslaugas pagal rūšis, apmokėjimą, vidutinių kainų pokytį. Ši medžiaga skirta suprasti, kokią įtaką paslaugų teikimui turėjo nepalanki epidemiologinė COVID-19 situacija pavasarį.

J. Narbutas pirmiausia pastebėjo, kad per pirmąjį karantiną 3–4 kartus mažėjo kontaktinis apsilankymų pas gydytojus skaičius, palyginus jį su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Nors, pavyzdžiui, apsilankymų pirminio lygio gydymo įstaigose buvo mažiau beveik 60-čia proc., finansavimas šioms įstaigoms buvo didesnis beveik 18 proc. arba 1,7 mln. Eur. Reikia paminėti, kad nuotolinių paslaugų skaičius bendrai Panevėžio ir Utenos apskrityse išaugo 63,5 karto.

Anot direktoriaus, įdomi situacija pasimatė išanalizavus greitosios medicinos pagalbos  iškvietimų skaičių: nors Panevėžio TLK veiklos zonos gydymo įstaigose iškvietimų per pavasario karantiną sumažėjo beveik 4 proc., pervežimų dėl gimdymų ir dirbtinės plaučių ventiliacijos – kone 50 proc. Galima pamanyti, kad per karantiną moterys nustojo gimdyti, o dūstantys –  nebeduso.

Greitosios medicinos pagalbos paslaugų analizė rodo, kad pervežimų dėl gimdymų ir dirbtinės plaučių ventiliacijos sumažėjo kone 50 proc. „Sekundės“ nuotr.

Greitosios medicinos pagalbos paslaugų analizė rodo, kad pervežimų dėl gimdymų ir dirbtinės plaučių ventiliacijos sumažėjo kone 50 proc. „Sekundės“ nuotr.

Dar vienas netikėtas analizės rezultatas – kažkodėl buvo stabdomas slaugos namuose paslaugų teikimas, nors jų, įvertinus saugumą pacientams, kaip tik turėjo daugėti. J. Narbutas pažymėjo, kad šių paslaugų buvo suteikta 40 proc. mažiau. Tiek pat mažėjo ir stacionarinių paslaugų, bet jų apmokėjimas išaugo 17,5 proc. Gydytojų specialistų konsultacijų mažėjo triskart, dienos stacionaro – apie 140 proc., dienos chirurgijos ir Panevėžio, Utenos apskrityse nepopuliarios ambulatorinės chirurgijos – apie 70 proc., brangiųjų tyrimų ir procedūrų – apie 40 proc. Finansavimas augo apmokant visas paslaugas.

Panevėžio TLK direktorius dar pristatė gydymo įstaigų finansinius rezultatus ir pažymėjo: daugelio pirminės ASP įstaigų finansinė būklė per pirmąjį karantiną blogėjo, o visų stacionarinių, išskyrus Molėtų ligoninę, – gerėjo. Rodikliai iš dalies blogėjo dėl įsigyto ilgalaikio turto. Didžiausias neigiamas finansinis pokytis, palyginus karantino ir 2019 m. ne karantino laikotarpius, buvo Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre ir Panevėžio miesto poliklinikoje, didžiausias teigiamas – Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje.

Po direktoriaus pristatymo ST pirmininkė pasvalietė Regina Mitrienė klausė, kaip galėjo nutikti, kad paslaugų teikimas per karantiną mažėjo, o išlaidos vaistams didėjo 12 proc. (1,7 mln. Eur). Biržų rajono savivaldybės atstovas Dalius Jakubėnas domėjosi, koks bus paslaugų apmokėjimas per antrąjį karantiną. ST diskutavo, kodėl kai kuriuose rajonuose labai išaugo slaugos paslaugų skaičius.

J. Narbutas atsakė, kad didelis slaugos paslaugų kiekis rodo ne didesnį sergamumą, bet paslaugos teikėjų aktyvumą, ir tuo reikia džiaugtis. Dėl išlaidų KV atsakyta: jos didėjo dėl išaugusių nuotolinių paslaugų skaičiaus, bet ketinama atlikti gilesnę analizę. Pabrėžta, kad šiam karantinui sumažintas paslaugų teikimo slenkstis, tad apmokėjimas įstaigoms turėtų būti praktiškai toks pat, kaip per pirmąjį karantiną.

Aleksandrai Grigienei, atstovaujančiai Visagino savivaldybei, paklausus, ar buvo dėl karantino nukentėjusių gyventojų – dėl uždelsto gydymo, baimės kreiptis į medikus ar pan., tarp Stebėtojų tarybos narių išsivystė jautri diskusija. J. Narbutui pastebėjus, kad per karantiną žmonės dažniau konsultavosi nuotoliniu būdu, be reikalo stengėsi neiti į polikliniką, o gyventojų patirčių analizės atlikimas pagal kompetenciją nėra priskirtas ligonių kasų funkcijoms, ST pirmininkė apgailestavo, kad Pasvalyje drastiškai sumažėjęs siuntimų pas konsultantus skaičius, gyventojai nuotolinėmis konsultacijomis tikrai nesidžiaugia – dažniau skundžiasi, kad gydytojai nepriima apžiūrėti. Anot R. Mitrienės, gydymo įstaigose atsirado piktnaudžiavimo atvejų, kai medikai nenori dirbti dėl rizikos susirgti. Gali būti, jog tokios sąlygos susiklostė dėl to, kad gydymo įstaigoms per karantiną buvo mokama 1/12 sutartinės sumos,  neatsižvelgiant į suteiktų paslaugų skaičių. Tokia praktika, pasak ST pirmininkės, neturėtų būti taikoma – įstaigos pačios privalo užsidirbti.

Panevėžio rajono savivaldybės atstovė Angelė Narbutienė pastebėjo, kad dėl padidinto finansavimo gydymo įstaigoms pacientams nė kiek ne geriau. Ji teigė žinanti ne vieną ir ne du atvejus, kai šeimos gydytojai neatsiliepė į skambučius, o į gydymo įstaigą atvykę pacientai duris rasdavo užrakintas. Teigta, kad buvo ir mirčių dėl to. Kariai ir medikai, tarybos narės įsitikinimu, turėtų būti visada priešakinėse linijose, tačiau dalis medikų per karantiną vengia atlikti savo pareigas.

Panevėžio TLK direktoriaus teigimu, sunku suvokti, kad medikai dabar: nori – teikia paslaugas, nori – neteikia. Tai nesuderinama su jų pašaukimu padėti ir gelbėti žmones. Dėl besiklostančios tokios praktikos jau vyksta diskusijos aukštesniame valdžios lygmenyje. Turėtų būti priimti sprendimai, neleisiantys šiai praktikai įsigalėti.

 

 

Komentarai

  • Nuotolines konsultacijas skatino Sveikatos ministerija , o ,, ketvirčiuoti “ medikus visada spėsite .

  • Manau,kad kiekvienas pacientas privalo turėti galimybę susipažinti su savo ligos istorija.Arba gauti iš Ligonių kasos išklotinę kiek ir kokių paslaugų, kurias finansavo Ligonių kasa,suteikta.Mano artimoje aplinkoje onkologine liga serganti moteris atsitiktinai sužinojo,kad naudojosi reabilitacinėmis procedūromis,kurių nė girdėt negirdėjo.Tas pats ir su vizitais pas šeimos gydytoją:visi skambučiai užskaitomi kaip vizitas.Tačiau nespėji net apie tyrimus paklausti.O toks dalykas,kad šeimos gydytojas pats praneštų-utopija.

    • kiekvienas gali internetu iš VLK ar e-sveikatos viską susižinoti, aišku, jei raštingas…

      • Atsakyti
      • Kad moki prisijungti prie e.sveikatos,tai dar nereiškia,kad gali įvertinti tyrimų rezultatus.O jei moki įvertinti,tai kam tada reikalingi tie „ale šeimos“ daktarai?

      • Tamsta turbūt net nežinai,kad ne visos privačios/jų daug ir jos turi sutartį su Ligonių kasa/net neįdiegusios visos kompt.programos ir ne visi-ypač vyresnio amžiaus-gydytojai moka ja naudotis.

        • Atsakyti
  • O ką padarė Panevėžio TLK, kad situacija būtų kitokia. Turbūt nuotoliniu būdu gėrė kavą. Kiek buvo tikrinimų, kiek nubaustų, kurie tik imitavo darbą telefonu…

    • Atsakyti
  • Lengva postringauti kai nieko nedirbi. Sėdi sau nuotoliniam darbe, pinigus gauna ir postringauja. Kam išvis reikalinga Panevėžio TLK, pilnai užtektų vienos kasos visai Lietuvai. Kam tiek tų biurokratų

  • Naujas ministras tikrai turėtų panaikinti tokias velteėdžių kontotas kaip Panevėžio TLK.

    • Atsakyti
  • Naujas ministras turėtų gerai „pačiupinėti“ visokias rožyno,pauliuko ir kt. privačias klinikas.Ten tokia kloaka,kad geriau nereik.

  • Dar Smėlynę reik pridėt prie juodo sąrašo

  • Kaip ligoninės medikai dirba su kombinzonais, taip ir šeimos daktarai, visi medikai privalo dirbti analogiškai. Jų toks pašaukimas. Užteks tų privilegijų .Už aptarnavimą niekur nedraudžiami arbatpinigiai, taip ir medicinoje, Jeigu kažkiek duoda –ačiū, neduoda nepriversi, gal neturi iš ko. Amen

Rodyti visus komentarus (11)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų