Nuo šiol statytojams teks skaičiuoti, kiek jiems kainuos infrastruktūra vidury laukų ir jau apgyvendintose teritorijose. I. Stulgaitės -Kriukienės nuotr.

Statyboms sveria naują mokestį

Statyboms sveria naują mokestį

Pasistatyti namą vidury laukų, kur nėra nei kelių, nei apšvietimo, gali kainuoti brangiau nei mieste arba išvystytoje gyvenvietėje. Masines statybas laukuose gali pristabdyti naujasis infrastruktūros mokestis. Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės kol kas dar delsia jį užkrauti statytojams, bet taip tęsis neilgai.

Vilniuje jau galioja nuo 18 iki 50 eurų už statinio kvadratinį metrą infrastruktūros mokestis.

Kaune, kaip ir Panevėžyje, kol kas nustatytas nulinis tarifas. Visgi laikinoji sostinė jau vasario pabaigoje žada jį keisti. Klaipėda įvedusi nuo 5 iki 21 euro 1 už kv. m įmoką, priklausomai nuo statinio paskirties.

Nustatyti naują mokestį savivaldybes įpareigojo sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti savivaldybės reikmes atitinkančią infrastruktūros plėtrą.

Naujas mokestis esą turėtų atbaidyti nuo statybų ten, kur trūksta kelių, komunalinių tinklų ir kitos reikalingos infrastruktūros.

O surinktos papildomos lėšos savivaldybėms leistų vykdyti įstatymų numatytą pareigą užtikrinti patogias sąlygas savo gyventojams.

Brėžiamos ribos

Nors Panevėžys naują įstatymą vykdo kol kas nenuskausmindamas statytojų, visgi Savivaldybės atstovai prasitaria, kad taip ilgai tęstis negalės.

„Kai kurios savivaldybės pasirinko nulinį tarifą, bet aišku, kad taip ilgą laiką nebus. Visiems suprantama, kad už nulį eurų infrastruktūros niekur neįrengsi. Bus svarstomi ir miesto Tarybai teikiami kiti variantai“, – teigia Panevėžio savivaldybės vyriausioji inžinierė Sigita Biveinienė.

Anot jos, šiuo klausimu administracijoje darbas vyksta intensyviai ir pavasarį pasirodys konkretesni sprendimai.

Viena svarbiausių užduočių Savivaldybei – suskirstyti miestą į prioritetines bei neprioritetines teritorijas, kaip numatyta įstatyme. Tai lems ir mokesčio tarifo dydį jose statybas planuojantiems statytojams.

„Prioritetinėse vietose įsipareigojimus dėl infrastruktūros prisiims Savivaldybė. Neprioritetinėse tokias išlaidas dengs statybų vykdytojai“, – aiškina inžinierė.

Jei infrastruktūra – prioritetinė, už ją Savivaldybė turės sumokėti pati arba kompensuoti privataus plėtotojo patirtas išlaidas plėtrai.

Dideli norai kainuos

Kad savivaldybės neužsikrautų nepakeliamos naštos, kurdamos infrastruktūrą vis naujose vietoje, o gyventojai neturėtų per didelių lūkesčių jose pasistatyti būstą, pasak S. Biveinienės, reikia vieną kartą tvirtai pasakyti, jog kai kur statybų tiesiog negali būti.

„Turime suprasti, kur veda darnus miesto teritorijų vystymo kelias ir kur jis nesiekia. Jei labai nori kas statytis ten, kur infrastruktūra menka, tegul susimoka“, – teigia S.Biveinienė.

Visi miestai, anot jos, jau seniai ieško priemonių sklandžiai ir ekonomiškai plėtoti infrastruktūrą. Ji, pasak pašnekovės, ir Panevėžyje nėra ideali.

„Svarbu, kaip bus panaudotos lėšos, surinktos iš to mokesčio. Ar už infrastruktūrą naujame kvartale sumokėjusiam žmogui neteks naujo kelio ir kitų patogumų laukti, kol šalia jo pasistatys dar dešimt namų?“
R. Paulauskas

Naująsias įmokas nekilnojamojo turto vystytojai privalės sumokėti prieš pateikdami prašymą gauti statybos leidimą. Įmokos bus kaupiamos specialiose Savivaldybės sąskaitose ir naudojamos tik jos infrastruktūros plėtrai.

Anksčiau išsiėmusiems statybos leidimą smokesčio mokėti nereikės.

Panevėžio savivaldybės duomenimis, pernai mieste statyti išduota 280 naujų leidimų.

Kvartalas vidury dirvos

Panevėžio rajone kasmet išduodama apie 200 statybos leidimų. Daugiausia jų – priemiestyje.

Pasak Panevėžio rajono mero pavaduotojo Antano Pociaus, infrastruktūra rajone toli gražu nėra be priekaištų. Tiek Molainiuose, tiek Vaivaduose, anot vicemero, kai kurie namai stovi tvarkingai surikiuoti gatvėse, tačiau vienas kitas pastatas staiga lyg iššoka iš darnaus žemėlapio ir kuria aplink save naują zoną.

Dar keisčiau, pasak A. Pociaus, kai visas kaimas ima kurtis ten, kur apskritai nebuvo jokių inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų – tik laukai. Taip nutiko su Lepšių kaimu netoli Pažagienių. Čia, vicemero teigimu, namai ėmė dygti tiesiog ant tuščio durpyno.

Panašiai atrodo ir nedidelis naujų gyvenamųjų namų kvartalas su keliomis gatvėmis vidury ariamų laukų už Vaivadų prie Bobkalnio kaimo. Net aplink gyvenantys žmonės nežino, ar ši vieta su vienu įvažiavimu turi pavadinimą. Jo nerodo net internetiniai žemėlapiai.

Natūralu, kad tokiose nutolusiose teritorijose įsikūrusiesiems vis tiek vieną dieną prireikia naujo kelio, apšvietimo, vandens ir nuotekų tinklų. Dėl to, A. Pociaus teigimu, ir reikalinga teisinga infrastruktūros plėtra.

Ar ją užtikrins naujas mokestis, Savivaldybės atstovas kol kas nedrįsta spėlioti. Anot jo, su tokiomis naujovėmis baisu ir visai atbaidyti statybas rajone.

Rajono Savivaldybė naujo mokesčio tarifą rengiasi tvirtinti Tarybos posėdyje vasario 25-ąją.

A. Pocius užsimena, kad jis gali būti ir nulinis, ir 10 eurų už kvadratinį pastato metrą.

Vilnius, kur statybos intensyvios ir pastatai dideli, vicemero nuomone, turėtų solidžiai surinkti lėšų į infrastruktūros plėtros biudžetą. Tačiau Panevėžio rajone iš naujų įmokų gauti pinigai gali būtų tik lašas jūroje, palyginti su tuo, kiek jų reikia naujai infrastruktūrai sukurti.

Rajonas taip pat svarstys, kurias teritorijas paskelbti prioritetinėmis. Veikiausiai tokį statusą pelnys priemiestiniai kaimai.

Pigiai neprasisuks

Nekilnojamojo turto agentūros Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas mano, kad naujo mokesčio nauda priklausys nuo to, kaip įstatymas bus įgyvendintas iš tikrųjų.

„Svarbu, kaip bus panaudotos lėšos, surinktos iš to mokesčio. Ar už infrastruktūrą naujame kvartale sumokėjusiam žmogui neteks naujo kelio ir kitų patogumų laukti, kol šalia jo pasistatys dar dešimt namų?“ – sako ekspertas.

Visgi jis pritaria, kad gyventojai turi prisidėti lėšomis į bendrą gyvenamosios aplinkos infrastruktūrą. Tūkstantis eurų ar dvigubai daugiau, R. Paulausko nuomone, nėra didelė suma, palyginus su tuo, kiek tektų investuoti pačiam gyventojui iki savo kiemo tiesiant kelią.

„Nemanau, kad toks mokestis sustabdys statybas – tai nėra jau tokie dideli pinigai. Daug daugiau reikėtų, jei pačiam statytojui dar ir tą infrastruktūrą teritorijoje reikėtų įrengti“, – teigia nekilnojamojo turto ekspertas.

O vidury laukų pigiai sklypą nusipirkusiems statytojams, anot jo, bus dar ir pamoka, kad pigiai neprasisuks: patogi aplinka kainuoja.

R. Paulauskas neatmeta, kad naujasis mokestis gali kilstelėti ir taip į aukštumas šovusias nekilnojamojo turto kainas, nors prognozuoti jų augimo nesiryžta. Anot jo, nekilnojamojo turto rinka Panevėžyje šiuo metu išgyvena pakilimą. Čia naujų projektų vystoma daugiau nei didesniuose Šiauliuose.

„Panevėžyje šiuo metu išties daug naujų statybų: dygsta krūvos daugiabučių, senos mokyklos virsta butais, kuriasi nauji individualūs gyvenamieji namai. Gyventojų mieste mažėja, o nekilnojamojo turto rinka antrus metus sparčiai juda“, – paradoksą mato agentūros atstovas.

Tik taupūs statiniai

Nuo šių metų taip pat įsigaliojo reikalavimas naujus statinius planuoti ir projektuoti tik A++ klasės. Tokių pastatų išlaikymo sąnaudos prilyginamos beveik nuliui, nes naudojama labai mažai energijos.

Nekilnojamojo turto rinkos žinovai prognozuoja, kad būtent šitas sumanymas gali atnešti net iki 70 proc. pabrangimą.

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Edmundas Kuncevičius spėja, kad būtent dėl šio naujo reikalavimo per pusantro šių metų mėnesio dar negauta nė vieno prašymo dėl statybos leidimo mieste, nors praėjusių metų gale jų sulaukta rekordiškai daug.

„Žmonės tikriausiai bando suprasti, kas pakeista ir kokie dabar turės būti projektai“, – svarsto E. Kuncevičius.

Komentarai

  • beprotiškas, niekšiškas valdžiažmogių sugalvotas įstatymas…pamatė, kad žmonės veržiasi iš daugiaaukščių „žmogidžių“, nebenori dusti miestų tvaike, tai še jums apynastrį- von atgal pas avulius, dargius, etc…jau kurį laiką vystytojai triūbija apie daugiaukščių neobendrabučių-mažų butų statybas nuomai, su galimu išpirkimui. tai kokie čia dar priemesčiai???

    • Atsakyti
  • Aš manyčiau , kad mokestis yra teisingas. Kodėl prasčiau gyvenantys mokesčių mokėtojai turėtų finansuoti infrastruktūros įrengimą turtingesniems? Mokestis turėtų būti žymiai didesnis , kad galima būtų rimtai finansuoti kelių iki būsimų namų statybą.

    • Atsakyti
    • Turtingieji infrastruktūra pasidaryti gali ir be tu varganu vargšų kapeikų. O dar geriau kad premjeras būtų jūsų draugas.

      • Atsakyti
  • Pisau ant tos infrastrukturos, jei kraustausi kazkur vidury lauku gyvent tai man nusisikt ant jusu infrastrukturu bet ne jiems vis kaip daugiau bapkiu nulupt. Jau negana to kad zeme uz belekokous pinigus tenka pirkt o ir taip visokie leidimai huidimai atsieina

  • Ilgai bukaprociu įstatymai vis vien ne veiks. Klausimas kodėl? O, todėl, kad tokios valstybės kaip USA, UK, RUSSIA, CHINA, ARABAI, ŽYDAI ruošiasi karui. Ypatingai deda didelės pastangas UK. Todėl protingiems lietuviams patarsiu vyska daryti priešingai, nei jums perša melaginga info žiniasklaida. Kaupkite atsargas vaistų, maisto, vandens. Darykites burzuikes, nes artėja žiaurus ir labai sunkus laikai. Karas bus greitas ir netikėtas, bet nebus ilgas, bet bus žiaurus ir pasaulinis badas grės. Supraskite, kad visi bankai bankrutuos ir valdzios(be naudos) niekas nenorės…..

  • Dvigubas mokestis. Vieną kart mokimokesčius, kaip visi, nieko negauni. Antrą kartą moki papildomai, vėliau vėl nieko negauni. Noriu pasiūlyt kitą modelį. Visi privalomai moka infrastruktūros mokesčius. Tačiau kirkvienas mūsų pats renkasi, kurį infrastruktūros projektą finansuoti, panašiu principu veikia startupų finansavimo platformos. Sistemoje aš, mano kaimynas ar valdžiažmogis sukuria projektą ,aš privalau savo mokestį skirti, tačiau galiu pats pasirinkti, kuriam projektui. Jei nepasirenku per metus, mano mokestid priskiriamas daugiausia lėšų surinkusiam prokektui. Tokiu būdu būtų finansuojamas arba man reikalingas kelias arba šaligatvis ar metro linija, iki kol jam bus surinkti pinigai, arba labai patrauklud daugumai objektas. Ir modernu, ir pats galiu keisti savo poreikį, ir neasfaltuojamas kelias į Brazausko ir Skvernelio sodybas.

  • Mano nuomone jei vystomas kvartalas tai viena situacija,bet jei tu nori vienkiemyje įsikurti,ar kaime,kaip tuomet su tuo mokesčiu.
    Ką tie nuokr…šos kelią jums paklos,nemanau.
    Taip kad turi būti nustatyti protingi poistatiminiai aktai,kada mokestis mokamas,o kada nemokamas…

    • Gggg… Tai juk iš pirmo karto priima 100% balsų tobulus įstatymus… Tai kas dar per poįstatyminiai aktai gali būti.

      • Atsakyti
  • Kas ce per pezalai? Papilstyms iš tuščio kad padengti kokia nors tuščia kiaurą skylę? Kodėl dar nėra mokamas mokesčių mokestis? Būtume pirmi apmokestine mokesčius papildomais mokesčiais kad būtų daugiau mokesčių, o nuo tų mokesčių galėtų imti dar daug daugiau mokesčių.

  • Kodėl nėra pateiktos nuorodos į oficialius šaltinius? Labai sekina pastoviai užkibti ant tokių „turgaus pliotkų“.

Rodyti visus komentarus (10)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų