Po Dailės galerijos rekonstrukcijos keisis ir Respublikos gatvės vaizdas – po storu pilko tinko sluoksniu paslėptam, daugiau nei prieš šimtą metų statyto pastato fasadui sugrąžinama autentiška išvaizda.

Statybininkai grąžins skolą šimtamečiam pastatui

Statybininkai grąžins skolą šimtamečiam pastatui

 

Po storu pilko tinko sluoksniu paslėptam, daugiau nei prieš šimtą metų statyto Panevėžio dailės galerijos pastato fasadui sugrąžinama autentiška išvaizda.

Po rekonstrukcijos galerijos siena nuo Respublikos gatvės pusės iš dabartinės pilkos virs į raudoną mūrą – taip, kaip atrodė dar 1889-aisiais.

Aukštaitijos sostinės meno lobyną sauganti Dailės galerija jau pradėjo didįjį eskponatų iškraustymą, o jos patalpose triūsia statybininkai, ardantys vidaus apdailą, elektros instaliaciją ir atliekantys pasiruošimo didžiajam remontui darbus.

Galerijos direktoriaus Egidijaus Žukausko teigimu, nuo pat įsikūrimo 1990-aisiais remonto nemačiusi galerija ilgainiui būtų tapusi netgi pavojinga meno kūriniams.

„Pastaraisiais metais ypač daug rūpesčių pradėjo kelti drėgmė patalpose. Tokios sąlygos pačios tinkamiausios įveisti pelėsiui, kenksmingam ne tik žmonėms, bet ir eksponatams“, – kalbėjo E. Žukauskas.

Galerijos fonduose saugomi eksponatai, kurių vertė siekia kelis milijonus eurų: daugiau nei 600 šamoto keramikos kūrinių kolekcija, sukurta 157 menininkų iš 35 pasaulio valstybių, taip pat nuotraukos, tapybos darbai, o pastaruoju metu – ir meniniai stiklo darbai.

Pakeis gatvės veidą

Senasis galerijos pastatas po remonto bus apšiltintas, pertvarkyta ir pati šildymo sistema, įrengtas galerijos erdvėms specialiai pritaikytas apšvietimas, sutvarkytos ir pačios patalpos.

Tačiau įdomiausia prasidėjusių statybos darbų dalis – fasado sienos iš Respublikos gatvės pusės rekonstrukcija. Jai bus grąžinama autentiška išvaizda – ne tik atidengiamas raudonų plytų mūras, bet ir įrengiami langai, kaip kad būta prieš 130 metų.

Pagal Panevėžio savivaldybės su statybų bendrove „Kriautė“ pasirašytą rangos darbų sutartį, rekonstrukcija turėtų būti užbaigta kitų metų rudenį. Kultūros įstaigos pastato atnaujinimas kainuos apie milijoną eurų.

„Tikimės po rekonstrukcijos į pirmąją parodą pakviesti dar iki kitų metų Kalėdų“, – sako E. Žukauskas.

Šimtametė istorija

Panevėžio dailės galerijos pastatas saugo šimtametę miesto istoriją. Respublikos gatvėje, turėjusioje Bajorų pavadinimą, vieno aukšto su mansarda raudonų plytų namą savo šeimai dar 1889-aisiais pastatė Janas Kasperovičius – vienas iš labiausiai pasiturinčių to meto panevėžiečių. J. Kasperovičius ėjo Panevėžio tarpusavio kredito draugijos direktoriaus pareigas, taip pat buvo vienas iš lenkų bendruomenės lyderių.

Visgi jau XX a. pradžioje raudonų plytų name Respublikos g. įsikūrė svetimi. Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus, dr. Arūno Astramsko teigimu, po J. Kasperovičiaus mirties žmona namus išnuomojo.

Vėliau porą metų, iki 1924-ųjų, čia veikė Amatų mokykla. Pedagogams ir mokiniams išsikrausčius, šiame pastate, anot muziejininkų, įsikūrė lietuviškojo Kauno apygardos teismo Panevėžio skyrius. Jis čia veikė iki 1940 m.

Po Antrojo pasaulinio karo, 1945-aisiais pastatas perduotas miesto Kraštotyros muziejaus žinion – įsikūrė administracija, buvo rengiamos ekspozicijos, įrengta saugykla.

Apie 1985-uosius pastatas rekonstruotas – pastatytas priestatas. Nepriklausomybės išvakarėse, 1990-aisiais, Savivaldybė jį perdavė nuo tada po šia pastoge ir veikiančiai miesto Dailės galerijai.

Pradėtas galerijos remontas – paskutinis žingsnis į visišką šio kultūros židinio atnaujimą. Prieš trejetą metų pagal panevėžiečio architekto Valdo Klimavičiaus projektą iškilo modernus galerijos priestatas iš stiklo. Jame eksponuojamas per daugelį metų Dailės galerijos sukauptas ir Panevėžį visame pasaulyje garsinantis turtas – šamoto keramikos gaminiai.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų