-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui priklausančios stačiatikių bendruomenės cerkvės kupolas atnaujinamas iš Ukrainos atgabentais nerūdijančiojo plieno lakštais.
Panevėžio centre, J. Tilvyčio gatvėje, stovinčios stačiatikių Viešpaties Prisikėlimo cerkvės kupolas sutvisko auksu.
Cerkvę aptarnaujantis šventikas Fiodoras Guriliovas, vadinamas Tėvu Fiodoru, pabrėžia, kad iš tolo spindinčiame kupole aukso nesama – taip žvilga titano nitridu dengti nerūdijančiojo plieno lakštai.
Anot šventiko, šios prieš 132 metus statytos cerkvės kupolai auksu niekada nebuvo puošti. Juos dažydavo blizgiais geltonais dažais.
„Cerkvės kupolas naujinamas dėl grožio. Jo skarda nebuvo susidėvėjusi, vandens nepraleido“, – aiškino Tėvas Fiodoras.
Jo teigimu, kupolas atnaujinamas iš tikinčiųjų aukų.
Viena parapijietė tam paaukojo tūkstantį eurų, antra tiek lėšų geltoniu tviskantiems lakštams pirkti sunešė kiti tikintieji.
Kupolo metalas, pasak dvasininko, kainavo 2000 eurų.
Kiek atsieis statybos darbai, iki galo nesutarta. Kupolą dengia panevėžietis stogdengys su pagalbininkais, jiems talkina ir parapijiečiai.
„Cerkvę dengiantys meistrai sutiko padaryti nuolaidų, tai bus jų auka“, – pasidžiaugė Tėvas Fiodoras.
Ši Panevėžyje pastatyta cerkvė pašventinta 1892 metais. P. Židonio nuotr.
Titano nitridu dengti lakštai į Panevėžį atkeliavo iš Ukrainos. Tokiais apdengti ne taip seniai pastatytos Šalčininkų cerkvės kupolai.
„Paprasčiau būtų buvę užsakyti ukrainiečiams pagaminti patį cerkvės kupolą“, – dėmesį atkreipė dvasininkas.
Tačiau, pasak šventiko, kad naujas kupolas būtų užkeltas ant Viešpaties Prisikėlimo cerkvės, nepritarė paveldo specialistai. Į šalies Kultūros vertybių registrą šioji cerkvė įrašyta ne taip seniai – 2015-aisiais.
„Toks, koks įrašytas į registrą, pastatas ir privalo išlikti. Net menkiausi pakeitimai negalimi“, – paaiškino Tėvas Fiodoras.
Titano nitridu dengtais lakštais bus padengtas ir kupolo viršaus kryžius.
Kada planuojama baigti darbus, F. Guriliovas sako nedrįstantis spėlioti. Jis pasidžiaugė tuo, kad po ilgų paruošiamųjų darbų jie pagaliau vyksta.
Tėvas Fiodoras teigė, kad Viešpaties Prisikėlimo cerkvė atverta nuolat, joje budi parapijietis. Šis šaltuoju metų laiku cerkvėje kūrena židinį.
„Malkų pirkti neprisireikia. Cerkvė stovi kapinėse, aplink daug medžių, jie lūžta, tad malkų prisirenkame“, – tvirtino dvasininkas.
Pasak jo, sekmadieniais dalyvauti mišiose į šią cerkvę atvyksta pusšimtis tikinčiųjų. Anot šventiko, meldžiasi ne vien panevėžiečiai – atvažiuoja ir biržiečių, ateina Panevėžyje apsistojusių Ukrainos karo pabėgėlių.
Be šios cerkvės, Tėvas Fiodoras aptarnauja ir esančią Panevėžio rajone, Raguvoje, aukoti mišių taip pat vyksta į Pasvalio rajono Gegabrastos, Biržų rajono Lebeniškių, Molėtų rajono Inturkės bei Anykščių cerkves.
Panevėžio Viešpaties Prisikėlimo parapija priklauso Visagino stačiatikių dekanatui. Jis – vienas iš penkių Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos dekanatų. Šioji arkivyskupija priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui, valdomam patriarcho Kirilo. Pastarasis žinomas kaip nuoseklus Putino režimo rėmėjas, skelbiantis, kad rusija neužpuolė Ukrainos, bet esą gynė savo sienas.
Lietuva yra viena iš šalių, atkakliai siekusių, kad patriarchas Kirilas būtų įtrauktas į sankcijų sąrašą Europos lygiu. Dar 2022-ųjų vasarą Lietuva uždraudė į šalį atvykti Maskvos stačiatikių patriarchui dėl jo paramos rusijai, tęsiančiai invaziją Ukrainoje.
Paklaustas, kaip vertina Kirilo poziciją dėl Ukrainos, Tėvas Fiodoras teigė pritariantis ne viskam, ką patriarchas kalba.
„Mes čia, Lietuvoje, meldžiamės už taiką Ukrainoje ir nesutinkame su daugeliu patriarcho pasisakymų. Jo pasisakymai mūsų niekuo neįpareigoja“, – paaiškino panevėžietis dvasininkas.
Istorikų surinkta medžiaga skelbia, kad medinė Viešpaties Prisikėlimo cerkvė Panevėžyje pastatyta 1892 metais.
Teigiama, kad tada Panevėžyje buvo įkurdinti rusijos armijos daliniai, todėl karinė vadovybė inicijavo maldos namų statybą.
Cerkvė pastatyta vietoje, kur anksčiau buvo įkurtos katalikų kapinės, paskui jose pradėti laidoti stačiatikiai.
Kur dabar stovi ši cerkvė, anksčiau būta katalikų kapinių koplyčios. Carinei rusijai numalšinus 1863-iųjų sukilimą Lietuvoje, katalikų kapinių koplyčia uždaryta, o vėliau nugriauta. Jos vietoje iškilusi cerkvėi pašventinta 1892 metais.
Įrašydami į Kultūros paveldo registrą, specialistai šiuos maldos namus įvardijo istorizmo laikotarpio statiniu. Į registrą įrašyta ir ją supančios kapinės. Ypatingas dėmesys skirtas teisininko Prano Dauguviečio ir gailestingosios sesers Zinaidos Emilijos Kanis-Kanevičienės kapavietėms, taip pat poros šventikų bei Panevėžyje dirbusio stačiatikių tikėjimą išpažinusio inžinieriaus Zacharijaus Liackio kapavietei.
Tėvas Fiodoras atkreipė dėmesį, kad šioji Viešpaties Prisikėlimo cerkvė traukia ir į Panevėžį atvykstančius turistus.
Anksčiau ji garsėjo kaip turinti stebuklingu laikomą Surdegio Dievo Motinos ikoną. Dabar toji ikona perkelta į Kaune esančią cerkvę, Panevėžyje liko tik garsiosios ikonos kopija.
„Turime taip pat vertingų ikonų, kurių autorystė ir sukūrimo metai nenustatyti. Ikonos į Panevėžį pervežtos iš atokiose vietose esančių cerkvių saugant jas nuo ilgapirščių“, – kalbėjo Tėvas Fiodoras.
