Sovietmečio vantų investuotojai kratosi

Sovietmečio vantų investuotojai kratosi

Nors nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas akivaizdus pakilimas, pačiame Panevėžio centre veikianti vienintelė miesto viešoji pirtis potencialių investuotojų nedomina. Jau šešis kartus skelbtas pirties akcijų pardavimo aukcionas nesulaukė net besidominčiųjų.

Savivaldybės privatizavimo komisija potencialius pirkėjus bando vilioti dar kartą mažindama kainą. Jos atstovai neslepia, kad kainą teks mažinti tol, kol atsiras investuotojas. Visgi prekyba pirties akcijomis gal nepasieks absurdiškos stadijos ir neteks jų parduoti už simbolinę kainą.

Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Jolantos Petrauskės teigimu, kadangi šeštą kartą skelbtame aukcione niekas neišreiškė noro įsigyti viešosios pirties akcijų, nuspręsta jų kainą mažinti dešimčia procentų. Kovo 26-ąją numatytame aukcione bus siūloma įsigyti 87,90 proc. bendrovės Panevėžio pirtis akcijų paketą už 92 tūkst. eurų. Pirmajame aukcione pradinė jų kaina siekė 145,9 tūkst. eurų.
„Ribos, kiek galime mažinti kainą, nėra – tol, kol atsiras pirkėjas“, – teigė J. Petrauskė.

Bėga nuo varžytinių

Anot Miesto plėtros skyriaus vedėjo Jokūbo Leipaus, Savivaldybė turi du kelius – toliau skelbti aukcionus mažindama pardavimo kainą arba stabdyti privatizavimo procesą. Bet tokiu atveju kreditoriai gali prašyti padengti susikaupusias nemažas pirties skolas, tad labai tikėtina, jog turtui gresia būti pardavinėjamam iš varžytinių. Pasak J. Leipaus, toks kelias Savivaldybei būtų dar nuostolingesnis nei kainos mažinimas aukcionuose: pirties veikla būtų sustabdyta ir vantos mėgėjams durys liktų užtrenktos.

„Pardavus viešąją pirtį varžytinėse, pagrindinė jos veikla nebūtų išsaugota. Todėl pasirinkome patys pardavinėti pirties akcijas aukcionuose. Kaip parodė parduotų buvusių mokyklų ir kitų pastatų patirtis, pirkėjas anksčiau ar vėliau atsiranda“, – kalbėjo J. Leipus.
Savivaldybės planas parduoti skolose valstybei ir tiekėjams skęstančią pirtį buvo sukėlęs jos ištikimų lankytojų didžiulį nepasitenkinimą. Jiems nuraminti miesto valdžia kuriam laikui buvo nutraukusi aukcionus ir pasiūliusi patiems garo mėgėjams sugalvoti gelbėjimosi planą. Tačiau, anot J. Leipaus, taip ir nepavykus rasti abi puses tenkinančio sprendimo, viešoji pirtis vėl grįžo į aukcioną.
„Pirtininkai buvo užsimoję patys ieškoti galimybių, kaip užtikrinti pirties veiklą, bet per porą mėnesių taip ir neradome sprendimo, kuris tenkintų abi puses“, – aiškina J. Leipus.

Gyvena iki kito aukciono

Panevėžio pirties laikinoji direktorė Loreta Šiurnienė pripažįsta, kad iš lankytojų surenkamos pajamos jau seniai nepadengia įmonės veiklos išlaidų. Šiuo metu pirties skolos siekia apie 20 tūkst. eurų. Dar 2015 m. miesto pirtyje turkšdavosi 16 294-i vantos mėgėjai, bet jau 2018 metais parduota tik 10 595 bilietai ir kasmet jų mažėja. Ypač skausmingas žingsnis pirčiai buvo 2017-ųjų rudenį socialiai remtiniems žmonėms nusiprausti įrengti dušai miesto poliklinikoje Nemuno gatvėje. Pirtis neteko ne tik nemenkos dalies lankytojų, bet, svarbiausia, ir jai išgyvenimą garantavusių Savivaldybės dotacijų už besiprausiančius socialiai remtinuosius.
„Kiek įstengiame, po truputį skolas atidavinėjame. Mūsų lankytojų kontingentas tas pats, naujų žmonių neateina, nebent senbuviai atsiveda kokį draugą ar bičiulį“, – teigė L. Šiurnienė.
Nauji garo mėgėjai Panevėžio viešąją pirtį aplenkia, anot direktorės, ne tik dėl numatomo perleidimo į kitas rankas, bet ir itin prastos pastato būklės. Pirtis šaukiasi jau ne kosmetinio, o kapitalinio remonto. Nieko nuostabaus, kad dažnas renkasi rajono pirtis, kurios ne tik šiuolaikiškos, sutvarkytos, bet ir apsilankymas jose pigesnis.
„Netikiu, kad naujas investuotojas laikys tokią pirtį. Ji ne tik pasenusi, nusidėvėjusi, bet ir labai didelė, nekompaktiška. Nebent įrengs visai kitą, modernią ir mažesnę, kokias turi rajonas“, – svarsto L. Šiurnienė.
Tiesa, ji pripažįsta, kad nors bus rengiamas jau septintas aukcionas, besidominčiųjų, kurie bent atvyktų apžiūrėti pirkinio, iki šiol neatsirado.
„Gal laukiama, kol kris kaina. Čia jau investuotojų sprendimai, o pirtininkai gyvena nuo aukciono iki aukciono. Jau juokaudami atsisveikiname iki kito aukciono“, – pasakoja pirties gerbėjus kiekvieną savaitgalį priimanti ir išlydinti L. Šiurnienė.

Aukso amžius baigiasi

Viešųjų pirčių aukso amžius, regis, baigiasi ir kaimuose. Panevėžio rajone sumažėjus lankytojų srautui, Savivaldybė planavo uždaryti tris iš dešimties: Raguvoje, Krekenavoje ir Vadokliuose. Visgi vantos mėgėjams liūdno sprendimo atsisakyta iki šių metų gegužės 31 d., mat paskelbus apie tokį drastišką taupymo būdą pirtininkai patys puolė gelbėti uždaromąsias ir užgriuvo į jas vanotis.
Laikai, kai rajono pirtyse buvo galima pertis už 2,50–3 eurus, irgi baigėsi. Suskaičiavusi, kad kaimuose veikiančių pirčių nuostoliams kompensuoti iš rajono iždo kasmet tenka pasemti apie 120 tūkst. eurų, Savivaldybė kilstelėjo kainą 0,50 – 1,50 euro.

Komentarai

  • Brangiai ir ne visai kokybiškai pinu vyžas iš liepų karnų. Reikalauju dotacijos ir prievolės kiekvienai šeimai nusipirkti bent po porą vyžų kasmet.

    • Atsakyti
  • PIJOKUS! KONTRABANDININKUS! SENIUS! UZDUSTI GALIMA JU KAIMINYSTEJE!

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų