G. Kartano nuotr.

„Sodros“ rekonstrukcija atiduota į panevėžiečių rankas

„Sodros“ rekonstrukcija atiduota į panevėžiečių rankas

Į nuo pavasario vaiduoklėti paliktą Vasario 16-osios ir Tulpių gatvių kampe stovintį „Sodros“ Panevėžio skyriaus pastatą pagaliau sugrįžo statybininkai.

Rangos darbų konkursą laimėjusiai įmonei nepavykus išspręsti savo finansinių problemų ir teismui paskelbus bankroto procedūrą, Turto bankas, valdantis šį pastatą, baigti pradėtus darbus patikėjo panevėžiečiams – bendrovėms „Asirinta“ ir „Dujotiekio statyba“. Abi jos yra įgyvendinusios ne vieną miestui svarbų projektą.

Nors rekonstrukcijos darbai priverstinai buvo nutrūkę ilgiau kaip pusmetį, žadama suspėti, kad darbuotojai ir klientai į iš esmės atnaujintą „Sodros“ pastatą galėtų grįžti jau kitų metų pabaigoje.

Pratęsė sutartį

Turto banko ryšių su žiniasklaida vadovas Paulius Vaitekėnas vakar „Sekundei“ patvirtino, kad „Sodros“ rekonstrukcijos darbai jau atnaujinti.

Ieškoti jiems naujų rangovų teko tuomet, kai dar pavasarį bendrovei „Brosta“, laimėjusiai kone aštuonių milijonų eurų vertės rangos darbų konkursą, tos pačios „Sodros“ ir dar vienos privačios bendrovės iniciatyva buvo inicijuotas bankrotas.

„Planuojame, kad iki kitų metų pabaigos projektas bus baigtas ir į patalpas galės grįžti klientai.“

P. Vaitekėnas

Nors „Brosta“ teisme bandė šį sprendimą užginčyti, rugpjūčio 1-ąją Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu paliktas nepakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas bendrovei kelti bankroto bylą.

Naujo rangos konkurso skelbimas ir laimėtojo rinkimas būtų pareikalavę nemažai laiko, tad buvo nuspręsta sutartis pasirašyti su „Sodroje“ subrangos darbus atlikusiomis Panevėžio bendrovėmis – rangovų tiekėjų grupė „Asirinta“ ir „Dujotiekio statyba“.

„Su šiomis bendrovėmis yra pratęsta sutartis projekto užbaigimui“, – komentavo P. Vaitekėnas.

Bus ne vien „Sodra“

Pasak Turto banko atstovo, šiuo metu su rangovais vertinama pasikeitusi situacija dėl sustabdytų statybos darbų. Tačiau tikimasi, kad priverstinis darbų sustabdymas rekonstrukcijos labai nenuvėlins.

Tai didžiausias šiuo metu Turto banko valdomas valstybės biurų pastatas Panevėžyje. Jam modernizuoti buvo numatyta 7,8 mln. eurų.

„Planuojame, kad iki kitų metų pabaigos projektas bus baigtas ir į patalpas galės grįžti klientai, – kalbėjo P. Vaitekėnas. – Suremontuotose patalpose įsikurs „Sodra“, Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir Turto banko Panevėžio skyriaus darbuotojai. Taip pat dalis patalpų bus išnuomota komercinei veiklai.“

Panevėžietės architektės Elvyros Klimavičienės projektuotas „Sodros“ pastatas statytas prieš beveik tris dešimtmečius, tad rekonstruojant numatyta apšiltinti sienas bei pamatus, pakeisti stogo dangą, o ant jo įrengti saulės kolektorius.

Taip pat užsimota keisti didžiulio pastato inžinerines sistemas, elektros instaliaciją, signalizaciją, apšvietimą, ryšių sistemą. Turėtų būti įrengta nauja vėdinimo sistema.

Remonto projektas taip pat numato griauti kai kurias pastato vidaus sienas perplanuojant darbo kabinetus bei klientų aptarnavimo zoną.

Po rekonstrukcijos ketinama įveiklinti iki tol tuščias buvusias patalpas – iš viso „Sodros“ pastato plotas sudaro net 6 650 kvadratinių metrų.

Kol vyksta „Sodros“ Panevėžio skyriaus pastato atnaujinimo darbai, šios įstaigos darbuotojai persikėlė dirbti ir klientus priima pačiame miesto pakraštyje, Senamiesčio gatvėje esančiame pastate. Šis kitados priklausė dujininkams, o iki pastatant naują policijos būstinę, jame dirbo pareigūnai.

Po maždaug pusmečio pertraukos pagaliau atnaujinti „Sodros“ rekonstrukcijos darbai. Jie patikėti subrangos darbus atlikusioms Panevėžio bendrovėms. G. Kartano nuotr.

Banguojančių sienų paslaptys

Vasario 16-osios ir Tulpių gatvės kampe 1995-aisiais iškilęs „Sodros“ pastatas – postmodernizmo laikų architektūros statinys, kuris pateko į geriausių praeito šimtmečio Lietuvos pastatų sąrašą. Sovietmečiu čia, Tulpių kvartalo pašonėje, planuota statyti Panevėžio rajono kultūros rūmus, tačiau to padaryti nespėta. Tad nuspręsta įrengti pastatą „Sodrai“: nuo pat pastatymo čia veikė ir Panevėžio miesto, ir Panevėžio rajono skyriai, abu jie turėjo vadovus. Laikui bėgant skyriai buvo sujungti į vieną.

Ankstesniuose savo interviu architektė E. Klimavičienė teigė, kad tai buvo vienas iš paskutinių pastatų Lietuvoje, kur architektas buvo priverstas naudoti senas, per dešimtmečius įgrisusias medžiagas. Tačiau šio projekto ėmusis su tokiu užsidegimu, kad net „suglamžiusi“ sienas.

Nors iš pirmo žvilgsnio nedideli administraciniai kabinetai ir laukiamoji salė niekuo neišsiskiria, tačiau tai vienas paslaptingiausių miesto pastatų, turėjęs slėptuvę, skirtą apsisaugoti nuo karinių ir kitokių grėsmių, pirties ir baseinų kompleksą ir net ovalųjį kabinetą.

Pastate kurį laiką netgi veikė viešbutis, skirtas į komandiruotes iš kitų miestų atvykstantiems specialistams apgyvendinti.

 

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite