Mažėja minimalią mėnesinę algą gaunančių gyventojų

Mažėja minimalią mėnesinę algą gaunančių gyventojų

„Sodros“ duomenimis, beveik pusei apdraustųjų pajamos per metus padidėjo daugiau nei 10 proc. Daugiausia uždirba IT srities vadovai, programinės įrangos kūrėjai, gydytojai specialistai, o mažiausiai darbo užmokesčio gavo kioskų pardavėjai, namų valytojai ir pagalbininkai, padavėjai.

„Antrą šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos augo beveik 17 proc. palyginus su praėjusių metų antru ketvirčiu ir šiemet siekia 1 539 eurus. Vidutinės darbo pajamos, gaunamos „į rankas“, per tą patį laikotarpį paaugo apie 15 proc. ir siekė apie 979 eurus. Žinoma, šitiems dideliems pokyčiams labai darė įtaką, jei mes lyginame šių metų antrą ketvirtį su pernykščiu, kai buvo tikrai sudėtingesnis laikas, pati pandemijos pradžia ir vidutinės darbo pajamos arba lėtai augo, arba išliko tokio pat lygio kaip pernai, būtent balandžio ir gegužės mėnesiais“, – ketvirtadienį per gyventojų darbo pajamų apžvalgą kalbėjo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Pasak specialistės, darbo užmokesčio augimą lėmė ir subjektyvios priežastys – buvo didinamas MMA 6 proc. nuo 607 iki 642 eurų, taip pat galima minėti ir pareiginių algų bazinio dydžio didinimą valstybės tarnautojams bei NPD pasikeitimus. K. Zitikytės teigimu, algą „į rankas“ šiek tiek karpo infliacija, nes metų viduryje ji siekė apie 4 proc., tad „Sodros“ skaičiavimais, realios darbo pajamos galėjo vidutiniškai siekti įvertinus ir infliaciją apie 950 eurų.
„Tai iš statistinių duomenų matome, kad beveik pusei apdraustųjų pajamos padidėjo per metus daugiau nei 10 proc. Galėtume vertinti, kad 14 proc. gyventojų pajamos sumažėjo 5 proc. ir daugiau. (…) Labiausiai šiemet darbo pajamų padidėjimą galėjo jausti pačias mažiausias pajamas uždirbantieji, nes būtent tarp jų dar ryškesnei daliai pajamos didėjo daugiau nei 10 proc., be to, ryški dalis – apie 30 proc. gyventojų – galėjo jauti 5–10 proc. darbo pajamų augimą“, – kalbėjo K. Zitikytė.

Anot „Sodros“ atstovės, šie metai išsiskiria tuo, kad turime vis mažėjančią apdraustųjų dalį, kurie gauna pačias mažiausias pajamas, kurie dirba visą mėnesį, bet nesiekia MMA – tokių gyventojų yra apie 86 tūkst.
„Didžioji dalis jų dirba nebiudžetiniame sektoriuje, ten tarp visų apdraustųjų jie sudaro 8 proc., biudžetiniame sektoriuje tokių žmonių dalis siekia beveik 6 proc. Tarp šių žmonių galima minėti įvairias profesijas: yra ir administravimo specialistų, yra ir mokymo specialistų, o toliau išsirikiuoja tokios profesijos kaip vairuotojai, pardavėjai, maisto gamintojai, valytojai ir kitos profesijos“, – kalbėjo K. Zitikytė.

Anot Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos, pastaruosius dvejus metus maždaug apie pusė apdraustųjų gavo darbo pajamas iki 1 000 eurų, o šiemet ta dalis jau yra mažesnė ir maždaug 35 proc. apdraustųjų gauna darbo pajamas, mažesnes nei 1 000 eurų. Tuo tarpu, jos pastebėjimu, plėtėsi žmonių dalis, kurie gauna darbo pajamas nuo 1 000 iki 2 000 eurų, šioks toks padidėjimas yra ir tarp pačias didžiausias pajamas gaunančiųjų.

Vidutinės darbo pajamos sparčiausiai augo elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjams – atlyginimas padidėjo 40 proc. ir siekia 1 210 eurų. 32 proc. augo ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimas, jis siekia 1 400 eurų.

Maitinimo paslaugų prekystalių pardavėjų alga didėjo 25 proc. ir žymėjo 720 eurų lygį, gydytojams odontologams augo 24 proc. ir yra apie 2 189 eurus, IT ir ryšių paslaugų pardavimo specialistų alga augo 23 proc. ir siekė 2 233 eurus.

Daugiausia uždirbo IT srities vadovai – 3 635 eurus, programinės įrangos kūrėjai – 3 394 eurus, gydytojai specialistai – 3 300 eurus. Mažiausiai darbo užmokesčio gavo kioskų pardavėjai – 479 eurus, namų valytojai ir pagalbininkai – 579 eurus, padavėjai – 591 eurą.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų