Aldonos gatvėje esantis daugiabutis dabar stovi tuščias ir apleistas, tačiau jau kitąmet, po rekonstrukcijos, čia turėtų apsigyventi net 71 šeima ir vieniši asmenys. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Socialiniam daugiabučiui ieškos statybininkų

Socialiniam daugiabučiui ieškos statybininkų

 

Oficialioji statistika skelbia, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje sparčiai kyla, tačiau vos suduriančiųjų galą su galu taip greit nemažėja. Panevėžyje netirpsta laukiančiųjų Savivaldybės skiriamo socialinio būsto eilė. Miesto valdžia žadėjo, kad jau šių metų pradžioje Aldonos gatvėje, buvusiame M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos bendrabutyje, darbuosis statybininkai. Tačiau socialiniu daugiabučiu turintis virsti pastatas tebestovi tuščias.

Valdininkai pripažįsta, kad darbai vėluoja, tačiau tikina, kad kitąmet rudenį tikrai bus galima švęsti įkurtuves.

Panevėžio savivaldybės Investicijų projektų poskyrio specialistės Angelės Steponavičienės teigimu, jau parengtas būsimojo daugiabučio socialiai remtiniesiems techninis projektas, gautas ir statybą leidžiantis dokumentas. Rangos pirkimo dokumentai ir pirkimo sąlygos pateikti Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA).

„Dabar laukiame rekomendacijų ir patikrinimo išvadų. Tik gavę dokumentus galėsime vykdyti rangos darbų viešąjį pirkimą. Sunku pasakyti, kiek ir kokių pasiūlymų sulauksime, bet tikimės, kad tai neužtruks ilgiau kaip tris mėnesius“, – sakė A. Steponavičienė.

Iš bendrabučio – tvarkingas daugiabutis

Nors projektas įrengti socialinius būstus buvusiame M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos bendrabutyje, kuris po švietimo ir mokslo įstaigų tinklo pertvarkos tapo nebenaudojamas, sulaukė didelio aplinkinių gyventojų pasipriešinimo, vis dėlto jis bus įgyvendintas. Tam ketinama panaudoti daugiau kaip 1,77 mln. Eur ES investicijų, iki 15 proc. prisidės ir Savivaldybė.

Įgyvendinant projektą numatyta kapitališkai suremontuoti nebenaudojamą bendrabutį: perplanuoti patalpas, įrengti laiptines, atlikti vidaus apdailos darbus, apšiltinti pastato sienas bei stogą, atnaujinti inžinerines sistemas, įrengti priešgaisrinę ir apsaugos signalizaciją, vaizdo stebėjimo kamerų, sutvarkyti teritoriją, čia įrengti automobilių, vaikų žaidimo aikšteles, atlikti kitus būtinus infrastruktūros tvarkymo darbus.

Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Žibutė Gaivenienė tikina, kad užbaigti rekonstrukciją ir įrengti socialinius būstus bus suspėta iki kitų metų spalio pabaigos.

„Planuojame, kad jau metų pabaigoje turėsime darbų rangovą. Su viešaisiais pirkimais būna visokių niuansų, tačiau tikimės, kad visus suplanuotus socialinio daugiabučio įrengimo darbus pavyks įgyvendinti iki numatytos datos“, – tvirtino Ž. Gaivenienė.

Valdiškos pastogės nepalieka

Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Rimšienė teigė, kad šiuo metu socialinio būsto laukia 307 šeimos ar vieniši asmenys. Dar gegužės pabaigoje jų buvo 283. Per metus išnuomojama apie penkiolika būstų. Pasak specialistės, daugiausia jų – Savivaldybės nupirktieji, mat tik retais atvejais socialinio būsto nuomininkai paveldi ar įsigyja savo nekilnojamojo turto ir atsisako Savivaldybės duotojo. Net ir išaugus pajamoms ir nebetekus teisės gyventi socialiniame būste jo gyventojai ir toliau gali likti čia.

„Įstatyme numatyta, kad gyvenantys socialiniame būste žmonės, kai jų pajamos jau viršija numatytąsias, dėl tolesnio gyvenimo ten pat turi kreiptis į miesto Tarybą. Jai pritarus, perrašoma nuomos sutartis – pirmais metais nuomos kaina kyla 20 proc., o dar vėliau – 50 proc. Kaina priklauso nuo daugybės faktorių, tačiau ji neviršija 60 centų už vieną kvadratinį metrą. Todėl pasitaikė tik keletas atvejų, kai atsisakyta Savivaldybės būsto“, – pasakojo R. Rimšienė.

Būtent dėl šios priežasties laukiančiųjų socialinio būsto eilės taip lėtai tirpsta. Norintieji savo stogo virš galvos privalo kasmet deklaruoti pajamas ir turtą. Pretenduojančio į socialinį būstą vieno gyvenančio žmogaus pajamos neturi viršyti 4880 eurų už praėjusius kalendorinius metus, dviejų–trijų asmenų šeimos – 9760 Eur, keturių ir daugiau – pajamos turi būti ne didesnės kaip 2806 eurai vienam asmeniui per metus. Taip pat vertinamas ir turtas – paprastai šeima neturi jokio gyvenamojo ploto arba labai mažą. Naujovė ta, kad nuo rugsėjo 1-osios tie asmenys, kurie per trejų metų laikotarpį išaugus pajamoms buvo išbraukti iš sąrašo, jeigu situacija pasikeičia ir pajamos vėl sumažėja, gali grįžti atgal į eilę.

„Dabar, kai kasmet reikia teikti pajamų ir turto deklaraciją, laukiančiųjų eilė išsigrynino. Nedaug beliko tų, kurie emigruoja ar tiesiog pamiršta, kad laukia eilėje gauti socialinį būstą“, – pastebi specialistė.

Gelbsti nuomos kompensacija

Jau ketverius metus didžiulė paspirtis mažas pajamas gaunančioms ir savo būsto neturinčioms šeimoms – nuomos kompensacija. Pasak R. Rimšienės, kai žmogus laukia eilėje gauti socialinį būstą, jis gali kreiptis į Savivaldybę, kad ši padengtų bent dalį nuomos. Tokiu atveju jis turi atitikti tam tikras sąlygas – besikreipiantysis privalo būti miesto gyventojas, nuomojamas būstas taip pat privalo būti mieste. Vienam šeimos nariui turi tekti ne mažiau kaip aštuoni kvadratiniai metrai ploto. Pagal įstatymus toks būstas privalo būti nuomojamas su Registrų centre įregistruota nuomos sutartimi. Šiuo metu tokių nuomos sutarčių Aukštaitijos sostinėje yra sudarytos 26-ios. Kompensacijas už nuomą gauna daugiavaikės, jaunos šeimos, negalią turintys žmonės. Net ir gaunant nuomos kompensaciją jie gali laukti eilėje socialiniam būstui gauti.

„Nuomos kompensacija dabar siekia 25,34 Eur žmogui. Tad jeigu šeimoje keturi nariai, per mėnesį būsto nuomos kompensacija – kiek per šimtą eurų, o likusią dalį reikia sumokėti iš savų pajamų. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo pradžios patys stebėjomės, kad panevėžiečiai gana aktyviai pradėjo naudotis tokia galimybe“, – sakė R. Rimšienė.

Jos teigimu, pastačius socialinį daugiabutį Aldonos gatvėje, kur numatytas 71 vieno, dviejų ir trijų kambarių butas, laukiančiųjų eilė gerokai susitrauktų. Tačiau specialistė abejoja, ar po kurio laiko tokių žmonių vėl nepadaugėtų.

„Kai Staniūnų gatvėje buvo įrengti 44 socialiniai būstai bendrabutyje, eilė kuriam laikui sumažėjo, bet paskui vėl staigiai išaugo. Žmonės vieni per kitus sužino apie tokią galimybę gauti būstą. Tad labai tikėtina, kad panašus scenarijus gali pasikartoti“, – mano R. Rimšienė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų