-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Aplinkos ministro Kęstučio Navicko pasirašyto įsakymo grąžinti milijonus netinkamai panaudotos ES paramos sulaukė 24-ios iš 60-ies Lietuvos vandens tiekimo bendrovių. Iš viso joms nurodyta grąžinti apie 17 mln. Eur ES paramos.
Didžiausias sumas turės atiduoti „Vilniaus vandenys“ (4,02 mln. eurų), „Kauno vandenys“ (2,32 mln. eurų), „Aukštaitijos vandenys“ (1,156 mln. eurų). Šias lėšas investavusios savivaldybių įmonės, pasak ministerijos, neįvykdė iškeltų reikalavimų ir nepriviliojo reikiamo skaičiaus žmonių prisijungti prie centralizuotos sistemos.
Bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ generalinis direktorius Saulius Venckus ministro įsakymą vadina ne tik netikėtu, bet ir nelogišku.
Anot jo, už ES paramą įrengta infrastruktūra – per 2008–2013 m. nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Sankcijų įmonė sulaukė dėl to, jog iš planuotų maždaug 2700 vartotojų prie šių tinklų prisijungė 300 mažiau.
„Situacija iš tiesų absurdiška. Mes už tuos pinigus oro uostų nestatėm, malūnsparnių nepirkom, sportinių automobilių irgi. Mes nutiesėme tinklus iki gyventojų sklypų, bet priversti jų prisijungti negalime. Gal žmonės, pasikeitus ekonominei situacijai, namų nebesistatė, kiti pasistatę išvažiavo, dar kiti šulinius išsikasė. O mes dabar likome kalti dėl to, kad vykdėme įsipareigojimus“, – teigė S. Venckus.
Direktorius pripažįsta, kad dėl ministerijos įsakymo bendrovei tektų skolintis iš banko, mokėti palūkanas, o finansinė našta kristų gyventojams – grėstų vandens kainų didinimas.
S. Venckus neatmeta galimybės Aplinkos ministro įsakymą skųsti teismui. Anot jo, tokią išeitį mato ir kitos ministerijos sankcijų sulaukusios šalies vandentvarkos įmonės.
Iš „Aukštaitijos vandenų“ reikalaujama grąžinti suma siekia apie 13 proc. bendrovės metinės apyvartos. Iš sankcijų sulaukusių įmonių liūdniausia „Trakų vandenų“ padėtis. Ši bendrovė privalės grąžinti 1,37 mln. Eur, kas sudaro beveik 99 proc. įmonės metų apyvartos.
Aplinkos ministro patarėjo Mindaugo Bajarūno teigimu, reikalavimo grąžinti ES paramą sulaukusios bendrovės nėra kaltinamos neteisėtu pinigų panaudojimu.
„Paramą teks grąžinti įmonėms, nepasiekusioms rodiklių, numatytų panaudojant šitą paramą. Savivaldybių ir vandens įmonių kompetencija sudaryti sąlygas ir įtikinti gyventojus jungtis prie centralizuotų tinklų“, – tvirtino M. Bajarūnas.
Ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktoriaus Inesio Kiškio teigimu, vandens tiekimo įmonės baudžiamos dėl esą suprantamų dalykų.
„Jei užsisakėte internetu „Chanel No5“ 100 ml, o gavote 75 ml, žinoma, kad iš tiekėjo pareikalausite grąžinti dalį pinigų. Įmonės teisios sakydamos, kad už ES paramą nutiesė tinklus. Dėl to joms niekas nepriekaištauja. Bet niekam nereikia, kad vamzdis gulėtų po žeme užkastas, o reikia, kad žmonės juo naudotųsi“, – aiškino I. Kiškis.
Anot jo, per visą Lietuvą vandentvarkininkai prie nutiestųjų tinklų neprijungė vartotojų už 40 mln. Eur. Vis dėlto, ministerijos atstovo teigimu, išklausius įmonių paaiškinimų bauda buvo gerokai sumažinta – iki 17,5 mln. Eur.
Pasak I. Kiškio, Lietuvos vandens tiekėjai įsipareigojimų buvo neįvykdę ir 2003–2007 m. paramos etape, tačiau tąkart Europos Komisija pažiūrėjo pro pirštus įvertinusi, kad valstybė yra jauna ir neturinti patirties. Dabar, anot ministerijos atstovo, Lietuvai nuolaidos nebedaromos.
Bendrovių sukeltas ažiotažas ir grasinimai teismais I. Kiškį piktina.
„Jei įmonių direktoriai, kurie dabar skundžiasi visiems – premjerui, prezidentui, žiniasklaidai, su tokiu entuziazmu būtų gyventojus prie tinklų raginę jungtis, dabar nereikėtų mokėti baudų“, – priekaištauja ministerijos atstovas.
Įsipareigojimų neįvykdžiusios vandens tiekimo bendrovės ES paramą įpareigotos grąžinti per 90 dienų. Pasak I. Kiškio, to nepadariusiosioms, bet pateikusiosioms argumentuotą paaiškinimą, ministerija terminą gali pratęsti iki 12 mėn. Jei ir per tą laiką nesugebės susimokėti, jų skolos bus perduotos išieškoti Valstybės turto bankui.
Tiesa, I. Kiškis neneigia, kad realiai baudas už įmones mokės ne jos pačios, o jų klientai – vartotojai. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas numato, jog įmonės turi vadovautis sąnaudų susigrąžinimo principu: patiriamas išlaidas ir sąnaudas susirinkti juos įskaičiavusios į paslaugų tarifą.
„O ką daugiau daryti? Reikėjo imant pinigus galvoti, kas bus, jei neprijungs tiek vartotojų, kiek norėjo“, – vandens tiekėjų klientų nepaguodė I. Kiškis.
Komentarai
-
- Cianidas
- 10:19 2017.09.22
-
- Neptūnas
- 19:08 2017.09.25
-
- lkl
- 17:30 2017.09.28
-
- as
- 08:06 2017.10.09
Rodyti visus komentarus (4)Nepriviliojo?Nebejuokinkit.prisijungt.tai kryziaus keliai
Tegul pažiūri į kieno valdomus sklypus buvo nutiesti tinklai………… Va tada ir bus daug aiškiau gyventi. O kai paprastas žmogelis nori kad prijungtų prie tinklų tai galimybių nėra…..
O spendymą rasti tikrai įmanoma,tik reikia,kad tos „valdiškos“kontoros baigtų tyčiotis iš savo klientų ir tikrai pradėtų dirbti žmonėms,o ne vaidinti „nepakeičiamais karaliukais“ir savo atlyginimais,o šiuo konkrečiu atveju reikia tiesiog lengvatinėmis salygomis,o gal ir savo lėšomis, padėti žmonėms prisijungti prie savo tinklų,patiems tuos savo tinklus galutinai įvesti į namus,t.y.padaryti darbus iki galo ir turėti savo „PRODUKTO“vartotojus,mokėtojus ir nereikės jokių baudų,pinigų gražintį,tik reikia normalaus logiško mastymo ir sažiningai atlykti savo pareigas,darbą,o ne įmituoti jį ir manyti,kad jie proto bokštai,o visi kiti tik jų „tarnai“,o turi buti atvikščiai.
Kazin kur nutiese,juk buvo askiai parasyta kad siais metais bus tiesiami nuotekaos kur jie yra .Parase prasyma nuveze tai prieme tik peciais truktelejo ir pasake gal kada ir ives ir padejo i tuscia papke viena tik prasyma .Visi ta zmogeli apgaudineja o kainas tai labai moka kelti Dabar jau zada 2018 metais.