„Po truputį gaištame ir mes. Reiktų bėgti iš to kaimo, betgi niekas nepirks smirdinamų mūsų sodybų. O iš ko tuomet kurtis kitur?“ – guodėsi vietinė gyventoja.
Kriaučiūnų žmonės jau kreipėsi į visas įmanomas instancijas prašydami gelbėti nuo dieną naktį juos persekiojančio dvoko.
Už gyvenimą be smarvės šiuo metu kaunasi septyni Paįstrio seniūnijos Kriaučiūnų kaimo žmonės. Jie guodžiasi smarvėje, kuri ypač suintensyvėja vasaromis, gyvenantys jau dvejus metus.
Tiesa, pastarosiomis savaitėmis dvokas apslopo.
„Smarvė visą vasarą buvo tokia, kad tiesiog dūsti. Oro nebegali įkvėpti, rodos, tuoj griūsi negyvas“, – į kaimą atvažiavusiems žurnalistams pasakojo vietiniai.
„Smirdėdavo taip, tarsi kas acetono prie nosies būtų prikišęs“, – tvirtino kriaučiūniškiai.
Viena gyventoja netekusi didžiulio būrio augintų vištų. Žmonės neabejoja, kad jos nugaišo dėl baisios smarvės. Iš tų, kurios išgyveno, kelios vaikštinėja po kiemą tarsi apdujusios.
„Apduję jaučiamės ir mes“, – net su ašaromis kalba kriaučiūniškiai.
Kas konkrečiai smardina Kriaučiūnų kaimą, žmonės nežino, bet sako numanantys.
Jie teigia matydavę į jų kaime esančią fermą atvykstančius jaunus vyrukus, tad svarsto, kad šie gamina kaži kokias dalis ar lauko baseinams, ar kubilams-pirtims.
„Dėl smarvės kreipėmės į Paįstrio seniūną. Jis ne kartą važiavo pas mus, patvirtino, kad tikrai smirdi. Po to važiavo visokie tikrintojai. Gal jie ką ir padarė, nes jau kelios savaitės iš fermų nebesklinda lydomos plastmasės drauge su kaitinamom dervom dvokas. Gal bėgti iš namų nebereikės“, – kalbėjo kriaučiūniškiai.
Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas patvirtino, kad dėl baisios smarvės Kriaučiūnų kaimas vasarą išties buvo virtęs kone pragaru.
„Smarvė ten sklido baisi“, – konstatavo seniūnas.
Anot jo, siekiant išgelbėti žmones nuo dvoko, buvo sudaryta komisija. Jos nariu buvo ir pats seniūnas, taip pat aplinkosaugos bei visuomenės sveikatos specialistai.
„Komisija, kurioje aš buvau pats mažiausias sraigtelis, nustatė, kad gamyba vyksta pastate, kuris neatitinka paskirties, nes tai yra gyvulių ferma. Iš gamybininkų buvo pareikalauta, kad jie visų pirma pakeistų pastato paskirtį“, – sakė V. Šležas.
Vis dėlto, pripažįsta seniūnas, pokyčių greitai nebus – pakeisti pastato paskirtį užtrunka mažiausiai metus.
V. Šležas neslepia gerokai nustebęs, kai iš komisijos narių visuomenės sveikatos specialistų išgirdęs, jog įstatymai jiems neleidžia bausti įmonių, vykdančių veiklą paskirties neatitinkančiuose pastatuose.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas patvirtino, kad nuvažiavus į Kriaučiūnų kaimą dėl kvapų visų pirma buvo nustatyta, kad fermose vykdoma nelegali veikla.
„Bausti nelegalų nėra svertų, tokiu atveju arklys būtų statomas vežimo gale“, – paaiškino E. Vilčinskas.
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos viršininkas Gintautas Andriuškevičius taip pat pabrėžė, jog ėmusis spręsti iš Kriaučiūnų kaimo fermos sklindančių nemalonių kvapų problemą, pirmiausia turi būti išspręstas klausimas dėl paties šio statinio paskirties.
„Mes nustatėme pažeidimą ir pritaikėme sankcijas. Tačiau ne mes, o Savivaldybė turi išreikalauti, kad būtų pakeista pastato paskirtis“, – aiškino G. Andriuškevičius.
Negavę lauktos pagalbos iš valstybės institucijų, Kriaučiūnų kaimo žmonės jos kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją bei Savivaldybės tarybos narius.
Šios Savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis Tarybos posėdyje patvirtino, kad ir visuomenės sveikatos specialistai, ir aplinkosaugininkai vien išklausė Kriaučiūnų kaimo žmonių skundą, bet jų keliamos problemos neišsprendė. Savivaldybės
Juridinio skyriaus specialistai taip pat važiavo į fermą, iš kurios sklinda kvapai, tačiau patekti į patalpas, kuriose vykdoma gamyba, jiems nepavyko.
Pasak administracijos direktoriaus, šiuo metu Kriaučiūnų kaime sklindančios smarvės klausimas perduotas spręsti prokurorams.
Vakar „Sekundei“ lankantis Kriaučiūnų kaime, pūtė gaivus vėjas, smarvės nebuvo justi. Kad jau savaitė kita nebesmirdi, patvirtino ir patys gyventojai. Tačiau jie svarstė, kad tokia laimė gali būti trumpa, anot kriaučiūniškių, fermoje dirbantys ir plastmasę liejantys žmonės galbūt atostogauja.
Atvykus prie nurodytos fermos, pasitiko tyla, pastato durys buvo užrakintos. Ant durų spalvotu rašikliu užrašytas telefonas.
Paskambinus šiuo telefonu ir persakius Kriaučiūnų kaimo gyventojų pretenzijas dėl nepakeliamo aitraus dvoko, prisistatyti nepanoręs pašnekovas paaiškino, jog nuo Žolinės gamyba iš šios fermos iškelta.
Vyriškis dargi pasipiktino, kad yra nepagrįstai šmeižiamas, nes kaime nebesmirdi.
Pasiteiravus, ar fermose vykdyta veikla skleidė nemalonų kvapą, atsakyta: „Negaliu teigti nei „taip“, nei „ne“.