Šluoja skiepus nuo gripo

Šluoja skiepus nuo gripo

Lietuvoje jau fiksuojant gripo atvejus, skiepytis susirūpinę panevėžiečiai medicinos įstaigose vakcinų prašo kaip didžiausio deficito.

Poliklinikoms net ir gavus dalį užsakytųjų vakcinų, šios baigėsi žaibiškai. Gydymo įstaigos raminamos, kad jau šiomis dienomis jas pasieks dar viena vakcinų partija.

Ir medikai ne visi gavo

Panevėžio poliklinikos skiepų kabineto medikai ketvirtadienį dirbo išsijuosę. Tądien gauta antra dalis – 800 vakcinų. Per dieną sunaudota apie 200. Poliklinikos direktoriaus Karolio Valantino teigimu, koridoriuje prie skiepų kabineto žmonių būriavosi tiek, kad vos buvo įmanoma praeiti. Kol kas poliklinika skiepija tik teisę į nemokamus skiepus turinčius, į rizikos grupes patenkančius panevėžiečius. Mokamų gripo skiepų įstaiga kol kas negavo. Jų užsakyta 100 ir tikimasi sulaukti kitą savaitę.

Pasak K. Valantino, praėjusį kartą greitai pabaigus nemokamas gripo vakcinas, nemaža dalis žmonių, kuriems jos priklausytų, norėdami greičiau apsisaugoti nuo gripo, apsisprendė skiepytis už pinigus, tad labai greitai baigėsi ir mokami skiepai.

Šįmet skiepytis užsirašę ir daugiau nei pusė miesto poliklinikos medikų, tačiau kol kas ir jie ne visi gavo nuo gripo saugančią vakciną.

Paskiepijo trečdalį

Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausiosios gydytojos Neringos Šinkūnienės teigimu, įstaiga jau maždaug savaitę neturi nei mokamų, nei nemokamų skiepų nuo gripo. Šiek tiek anksčiau ji sulaukė vos trečdalio reikiamo kiekio.

Pasak gydytojos, kol kas didelio ažiotažo dėl skiepų trūkumo nėra – poliklinikos telefonai kol kas nekaista nuo skambučių.

Pasak N. Šinkūnienės, skiepytis tikrai nėra vėlu. Tuo labiau kad į rajono polikliniką šį sezoną dar nesikreipė susirgusiųjų gripu.

„Nė vieno gripo atvejo nesame užfiksavę, jokių katarų – visai nieko“, – sako N. Šinkūnienė.

Slaugos ligoninėje neramu

O Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė gyvena nežinioje. Pasak šios įstaigos direktorės Violetos Grigienės, kol kas skiepų nėra gauta ir neaišku, kada jie pasieks įstaigą.

„Išgirdusi, kad Lietuvą jau pasiekė 100 tūkst. vakcinų, tikėjausi, kad jų gausime skubos tvarka, bet nieko nesulaukėme ir neturime jokios žinios, kada sulauksime“, – šiemetine situacija stebisi V. Grigienė.

Ligoninė užsisakiusi 350 vakcinų. Pasak V. Grigienės, šioje įstaigoje guli maždaug 250–270 pacientų ir dar skiepijasi 100 medikų. Jos teigimu, kad susiformuotų imunitetas gripui, reikia tam tikro laiko. O slaugos ligoninės dauguma pacientų serga lėtinėmis, sunkiomis ligomis – cukralige, širdies nepakankamumu, kvėpavimo ligomis. Tokių ligonių imunitetas, pasak medikės, ypač prislopintas.

„Neduok Dieve, jeigu ateis sergantis lankytojas ar kažkas atvažiuos pas mus iš namų, užsikrėtęs gripu. Tokius sunkius pacientus kaip mūsų reikėtų skiepyti pirmumo tvarka“, – tvirtina V. Grigienė.

Tačiau, jos žiniomis, vakcinos nukeliavo į ambulatorines įstaigas ir ne viena jų gavo jau ne po pirmą partiją.

„Labai nekantriai laukiame skiepų. Pirmą kartą taip vėluoja“, – sako direktorė.

Jos teigimu, pernai vakcinos buvo gautos kaip niekada anksti – Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pacientai buvo paskiepyti jau pirmomis spalio dienomis.

Kainuoja brangiausiai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas tvirtina, jog skiepų tiekimas į Lietuvą ir gydymo įstaigas nuo jų įstaigos nepriklauso. Centras kasmet apie reikalingą vakcinų skaičių praneša Valstybinei ligonių kasai, o ši organizuoja jų pirkimą, sudaro sutartis su konkurso laimėtoju ir jau šis pagal nustatytą grafiką pristato vakcinas į šalies gydymo įstaigas.

„Kiek mes žinome, skiepai jau atkeliavę į Lietuvą. Tiekėjai juos išvežioja tiesiogiai į sveikatos priežiūros įstaigas, kurios jų užsisakiusios. Mes tam įtakos neturime“, – aiškino S. Čaplinskas.

Anot jo, tie, kurie jau susirgo gripu, pavėlavo skiepytis, o visiems kitiems – ne vėlu. Pats sirgimo pikas paprastai būna sausio-vasario mėnesiais. Kol kas šalies gyventojų sergamumo duomenys rodo, kad peršalimo ligos ir gripas dar plačiai neplinta.

Pasak direktoriaus, vienas sergantis gripu užkrečia vidutiniškai keturis asmenis. Labai svarbu pajutus simptomus kiek įmanoma apriboti viešą bendravimą, ėjimą į viešąsias erdves, dėvėti medicininę kaukę. Svarbi ir kosėjimo, čiaudėjimo, rankų plovimo higiena.

„Australų teigimu, gripo sezonas buvo bjaurus, bet ne pats sunkiausias. Gana daug žmonių gulėjo ligoninėse, daug mirė.“

S. Čaplinskas

Prof. S. Čaplinskas svarsto, jog šįmet didesnį nei įprastai norinčiųjų pasiskiepyti antplūdį lėmė ne viena priežastis.

„Ko gero, turėjo reikšmės ir tymų protrūkis, ir apskritai diskusijos apie skiepus, jų svarbą. Pagaliau ne veltui Pasaulinė sveikatos organizacija tarp 10 didžiausių grėsmių sveikatai įtraukė ir antivakcinines nuotaikas, atsisakymą skiepytis“, – mano profesorius.

Anot jo, peršalimo ligos ir gripas tarp visų susirgimų užkrečiamosiomis ligomis visuomet sudaro gerokai per 90 procentų ir mokesčių mokėtojams yra brangiausiai kainuojanti užkrečiamoji liga. S. Čaplinsko teigimu, sergamumą gripu ir užkrečiamosiomis ligomis galima įsivaizduoti kaip ledkalnį.

„Jo viršūnė yra tai, ką mes sumokame per ligonių kasas vien stacionariniam peršalimo ligų, daugiausia gripo, gydymui. Tai kainuoja daugiau nei 20 mln. eurų. Povandeninė, truputį matoma, dalis bus daug didesnė ir tai yra gripo komplikacijų gydymas. Likusi, nematoma, dalis yra dar didesnės išlaidos – tai, kas prarandama dėl to, jog žmonės neina į darbą, epidemijos metu uždaromos mokyklos, nekuriamas nacionalinis produktas, mokamos nedarbingumo išmokos“, – vardijo profesorius.

Moterys serga sunkiau

Prof. S. Čaplinskas teigia, jog pasakyti, koks gripas užklups šiemet, bus galima tik jam pasibaigus. Iš anksto galima nebent pateikti tam tikras prognozes, darytas remiantis gripo sezonu Pietų pusrutulyje.

„Australų teigimu, gripo sezonas buvo bjaurus, bet ne pats sunkiausias. Gana daug žmonių gulėjo ligoninėse, daug mirė. Kiek pakis gripo virusas, kol iš Pietų pusrutulio atkeliaus pas mus, sunku nuspėti“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius.

Būtent pagal tai, ką išgyveno Pietų pusrutulio gyventojai, Pasaulinės sveikatos organizacijos mokslininkai pasiūlė kurti gripo vakciną ir Šiaurės pusrutuliui.

Ypač pavojinga susirgti gripu vaikams, nėščioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

„Apmaudu, kad iki šiol liko senas supratimas, kai nėščioms moterims buvo nesiūloma skiepytis nuo gripo. Dabar yra priešingai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nėščiosioms ypač svarbu pasiskiepyti“, – pabrėžia prof. S. Čaplinskas.

Jo teigimu, mokslinių  tyrimų duomenys akivaizdžiai parodo, kad vyrų sirgimo eiga yra lengvesnė ir liga praeina greičiau negu moterims.

Be to, direktoriaus teigimu, dažniausia gripo komplikacija, sudaranti 8 proc. visų senjorų mirčių, yra plaučių uždegimas. Skiepai nuo šios infekcijos rizikos grupės asmenims taip pat yra nemokami. Be to, pasak S. Čaplinsko, šiuo metu vyrauja nuostata, kad skiepas nuo pneumokokinės infekcijos suformuoja ilgalaikį imunitetą ir galbūt net trunkantį visą gyvenimą. Tad priklausantiems rizikos grupei asmenims jis patarė pasidomėti ir šiais skiepais.

„Apmaudu, kad daug žmonių apie tai nepagalvoja arba paprasčiausiai nežino ir nepasinaudoja galimybe“, – sako S. Čaplinskas.

Faktai

Per 2018–2019 metų gripo sezoną Lietuvoje užfiksuota 20 mirčių nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sumažėjo ir siekė 42 atvejus 10 tūkst. gyventojų, o prieš savaitę (spalio 21–27 d.) buvo 54 atvejai 10 tūkst. gyventojų. Daugiausia sergančių gripu ir ŪVKTI spalio 28–lapkričio 3 d. registruota Klaipėdos apskrityje.

Panevėžio apskrityje daugiausia sergančiųjų buvo Panevėžyje – 737, tačiau gripo atvejų neužfiksuota. Keturi gripo atvejai užfiksuoti Panevėžio rajone.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų