-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Antrą savaitę Klaipėdos apskrities ligoninės medikai kovoja dėl 42 metų mažeikiškio gyvybės. Nekalta infekcija prasidėjusi luošinanti liga visiškai suparalyžiavo vyro kūną. Tačiau gydytojai viliasi, kad jiems pavyks sugrąžinti šį žmogų į gyvenimą. Visas viltis pastatyti ligonį ant kojų reanimatologai sudėjo į brangiai kainuojančias, vieninteliu Klaipėdos apskrityje aparatu atliekamas filtracinės plazmaferezės procedūras.
Kovoja tik širdis
Klaipėdos apskrities ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydomųjų plazmaferezių gydytojas Arūnas Grigaliūnas pasakojo, kad vos į penktąjį dešimtmetį įžengęs vyras į gydymo įstaigą buvo atgabentas iš Mažeikių ligoninės. Užsikrėtęs elementaria virusine infekcija, vyriškis susirgo sloga. Praėjus trims dienoms po negalavimo pabaigos, lipdamas iš lovos žmogus pajuto, kad kojos jo nebelaiko. Tai – tipinė ūminės uždegiminės demielinizuojančios poliradikuloneuropatijos, kitaip vadinamos Guillain-Barre sindromu, pradžia.
Per dvi dienas mažeikiškį visiškai suparalyžiavo. Vyras yra be sąmonės, nebevaldo galūnių, kvėpavimą palaiko aparatai. Vienintelis savarankiškai funkcionuojantis organas – širdis. Reanimatologų prognozės nėra optimistiškos. „Kuo lėčiau kyla paralyžius, tuo liga sėkmingiau gydoma. Šiuo atveju jos eiga audringa. Stuburo smegenų dangalą naikinantis ir paralyžių sukeliantis uždegiminis procesas gali paveikti ir širdies veiklą kontroliuojančias pailgąsias smegenis. Tada širdis sustotų“, – sunkią ligonio būklę komentavo A. Grigaliūnas.
Tradicinis netinka
Mažeikiškio atvejį apsunkina tai, kad ūminės uždegiminės demielinizuojančios poliradikuloneuropatijos, kaip ir kai kurių kitų ligų, pasireiškiančių autoimunine reakcija, gydymui gali būti taikomas tik vienintelis būdas – plazmaferezė.
Anksčiau tokiems ligoniams buvo taikoma tik centrifūginė plazmaferezė. Jos metu imama pusė litro kraujo. Centrifūguojant kraujo kūneliai atsiskiria nuo kraujo plazmos, ji pašalinama. Likę kraujo kūneliai skiedžiami fiziologiniu tirpalu ir sulašinami ligoniui. Tokiu būdu iš pusės litro pakeičiama 250-300 ml kraujo plazmos. Šis procesas, pasak A. Grigaliūno, ilgai trunkantis, todėl šiuo atveju netinkamas ir nevisiškai saugus – esant sąlyčiui su oru galimas kraujo užkrėtimas (sepsis). Be to, sunku subalansuoti pritekantį plazmos kiekį su paimtu, procedūros metu pašalinama nemaža dalis trombocitų, jų pradeda trūkti.
Gydymo neapmoka
42 metų vyro gydymui kas antrą dieną taikoma filtracinė plazmaferezė. Ji visiškai sterili, nes beveik visą darbą atlieka modernus aparatas. Šios procedūros metu per dvi valandas pakeičiamas viso cirkuliuojančio kraujo plazmos tūris, t. y. apie 3 300 ml. Atliekant tradicinę centrifūginę plazmaferezę toks rezultatas pasiekiamas tik per maždaug 14 procedūrų.
Septynių šiuo būdu gydytų pacientų, kuriems buvo diagnozuota ūminė uždegiminė demielinizuojanti poliradikuloneuropatija, būklė pagerėjo jau po 2-3 procedūrų. Nors mažeikiškio, kuriam jau buvo atliktos penkios filtracinės plazmaferezės procedūros, būklė vis dar labai sunki, medikai nenuleidžia rankų ir tikisi, kad jis, kaip ir ankstesni pacientai, iš ligoninės išeis savo kojomis.
Filtracinė plazmaferezė Lietuvoje pradėta taikyti vos prieš porą metų. Be Klaipėdos apskrities ligoninės, kur aparatas atsirado kiek daugiau nei prieš metus, ji taikoma tik Vilniuje ir Kaune. Viena procedūra kainuoja apie 2 tūkst. litų (centrifūginės plazmaferezės – 83 Lt). Skirtingai nei tradicinę, filtracinę plazmaferezę Ligonių kasa neapmoka.
“Info.lt”
