Asmeninio archyvo nuotr.

Slemo šnipas tapo nugalėtoju

Slemo šnipas tapo nugalėtoju

Ar poezija gali būti žaisminga, smagi, pašėlusi? Kad gali, jau įrodė po Juozo Miltinio dramos teatro stogu praūžęs septintasis slemas, sparčiai plečiantis menininkų ratą Panevėžyje. Poezijos varžytuvėse šį kartą dalyvavo rekordinis skaitovų skaičius, o kėdžių pritrūkę į performatyviosios kūrybos vakarą susirinkę žiūrovai nustebino net visko mačiusius organizatorius.

Ant slemo nugalėtojų pakylos užlipęs panevėžietis Ąžuolas Šiukščius kuklinasi nesąs poetas, o tiesiog užkietėjęs tiksliukas, kūryboje ieškantis atsvaros skaičiams bei formulėms.

Pritrūko kėdžių

Jungtinėse Amerikos Valstijose prieš tris dešimtmečius užgimęs slemas kaskart vis platesnį menininkų ratą suburia ir Panevėžyje.

Gyva, jausminga ir lyrinio maišto pilna poezijos ir prozos improvizacija į Juozo Miltinio dramos teatrą šią savaitę sukvietė didžiulį būrį kūrybiškų jaunuolių bei šio žanro gerbėjų.

Slemo organizatorė, meno ir kultūros platformos „Fazė“ įkūrėja Karolina Černiavskytė džiaugiasi šį kartą Panevėžyje pasirodžiusių dalyvių rekordiniu skaičiumi – septyniolika džiazuojančią poeziją pamilusių jaunuolių.

„O žiūrovų buvo apie aštuoniasdešimt! J. Miltinio dramos teatro darbuotojams nežinia kiek kartų teko vežti į renginį papildomas kėdes“, – slemo populiarumu džiaugiasi jo sumanytoja.

Šventė kiekvienam

K. Černiavskytė sako galinti drąsiai tvirtinti, jog kiekvienas slemas būna geresnis už praėjusį tik dėl ant scenos lipančių skaitovų. Jų atsiranda vis daugiau, o senbuviai drąsėja, liečia vis labiau šokiruojančias temas, eksperimentuoja balso raiška ir kūno kalba.

„Visad maniau, jog Panevėžio slemas pasižymi tamsiomis, gilių ir sunkių išgyvenimų kupinomis temomis. To, žinoma, buvo ir šįkart. Tačiau sulig kiekvienu renginiu atsiranda vis daugiau naujų spalvų“, – pažymi Karolina.

Šiame sleme netrūko ir garsaus juoko, ir akimirkų, kai teko sulaikyti kvapą, o tekstus dalyviai skaitė net ir pasibaigus renginiui.

„Esame dėkingi teatrui. Jie ne tik priėmė mus po stogu, bet ir įsileido į savo auditorijos burbulą – tarp žiūrovų sėdėjo ir vienas kitas garbingo amžiaus klausytojas, o ant scenos skaityti lipo ir paties teatro darbuotojai. Slemas yra šventė kiekvienam atėjusiam ar šiaip užklydusiam žmogui“, – sako K. Černiavskytė.

Atsvara jaunimui

K. Černiavskytė pabrėžia, jog toks renginys nėra skirtas tik jaunimui. Scenoje laukiami įvairaus amžiaus žmonės.

„Mūsų seneliai turi tokį senų laikų bruožą – poetišką raišką. Jie savo eilėse dažniausiai nenaudoja keiksmų, atranda labai gražių ir saldžių būdų aprašyti paprastus buitinius įvykius. Tai būtų labai stipri atsvara ir iššūkis mūsų jaunajai auditorijai“, – mano Karolina.

Anot K. Černiavskytės, slemas pasaulyje atsirado vedamas gana ironiškos vizijos – ant scenos lipa visų amatų ir profesijų atstovai, bet tik ne rašytojai.

„Taip ir yra. Ant scenos girdime labai kūrybiškus žmones, kurie rašo laisvalaikiu savo malonumui, visai neturėdami ambicijų siekti rašytojų karjeros. Tik vietoje siauro draugų rato mes susitinkame kūryba pasidalinti teatre“, – sako Karolina.

Formulės prieš žodžius

Slemo nugalėtojas, Juozo Balčikonio gimnazijos abiturientas, ne vienu talentu apdovanotas Ąžuolas Šiukščius nėra scenos naujokas. Jis ne tik kuria, bet ir mėgsta viešai skaityti kitų autorių kūrybą.

Ąžuolas yra šių metų mokinių meninio skaitymo konkurso Panevėžio miesto etapo II vietos laimėtojas.  Taip pat jis 26-ojo nacionalinio prof. Kazimiero Baršausko fizikos konkurso nugalėtojas.

Ą. Šiukščius apdovanotas ir kaip vienas gabiausių Panevėžio moksleivių.

Slemo karalius kuklinasi nesąs poetas – tik abiturientas, planuojantis studijuoti fiziką ir praleisti savo gyvenimą krimsdamas tiksliuosius mokslus.

„Niekuomet nežvelgiau į meną kaip į realų ateities kelią, tačiau visuomet jaučiau norą atskleisti save ne tik per skaičius ir formules, bet ir per žodžius, tekstą. Esu dėkingas „Fazei“ už galimybę jauniems žmonės užlipti ant scenos ir atskleisti savo mintis tokiu laiku, kai taip įprasta užsisklęsti savyje“, – sako Ą. Šiukščius.

Kova su oponentu

Ąžuolas prasitaria, jog poezija jo niekuomet nedomino.

Ne kartą skundėsi, kad per literatūros pamokas nagrinėja poetų kūrybą, o ne romanus ar noveles. Nors vaikinas visuomet norėjo ką nors parašyti eilėmis, tačiau niekuomet neprisiversdavo to padaryti.

Tačiau vieną vakarą tiesiog neturėdamas ką veikti atsivertė sąsiuvinį, tikėdamasis sukurti kokį romaną ar novelę.
Kaip pats sako, ėmė mąstyti, ką protingo gali pasakyti pasauliui.

„Minčių turėjau labai labai daug, bet nors ir kaip bandžiau, nesugebėjau sukurti jokio rišlaus teksto, kuriame susisietų visos mano mintys. Todėl atsigręžiau į savo amžinąjį oponentą – poeziją“, – šypsosi Ą. Šiukščius.

Jaunąjį poetą sužavėjo tai, jog eilėraščio pagrindas – viena paprasta mintis, apipinta epitetais, metaforomis, palyginimais.

Eilėraščio ritmas, kuris daugeliui atrodo kaip suvaržymas, Ąžuolui kaip tik suteikė galimybę laisviau atskleisti tai, ką mąsto. Todėl ėmė rimuoti.

„Daug kas pasakytų, kad eilėraščio pradžia – įkvėpimas, jog kūrėją turi aplankyti mūza, kuri kone už jį parašytų eiles. Jeigu toks konceptas ir egzistuoja, su juo aš nesu susipažinęs. Man poezija – darbas. Prisivertimas atsiriboti nuo išorinio pasaulio, mąstyti, sugalvoti klausimą ir į jį atsakyti“, – teigia pašnekovas.

Šnipinėjimą baigė pergale

Eilėraščio forma parašytus atsakymus į klausimus Ą. Šiukščius ir skaitė sleme.

„Galbūt mėnulis toks gražus, nes vyksta užtemimai./ Juose mes žaidžiame namus, suvokiame, kas daro mus laimingus./ Po trisdešimt metų santuokos vyras trenkia savo žmonai,/ Vaikinas išdavė merginą su jos geriausia drauge,/ Paryžiuje nuo alkio mirė bomžas,/ Mažas vaikas neteko kojų, nes sirgo cukralige,/ Vėžys pasiglemžė trijų vaikų motinos gyvybę,/ Dvyliktokai nudūrė sušalusią katę mokyklos kieme,/ Hirošimą atguldė cunamis,/ Ukraina kasdien praranda tūkstančius sielų kare,/ Kas dabar?!/ Galbūt mėnulis toks gražus, nes jis tiesiog gražus“, – žiūrovus iš komforto zonos stūmė Ąžuolas.

„Kodėl mes nešame gėlių, jeigu žinome, kad jos nuvysta? Kodėl mėnulis toks gražus? Šie klausimai priverčia ieškoti originalių atsakymų, o ieškojimas atveda prie šiandieninio pasaulio ir žmogaus suvokimo, kuris galiausiai ir tampa eilėraščio pagrindine mintimi“, – aiškina jaunuolis.

Slemo scenoje Ą. Šiukščius – debiutantas, tačiau renginyje jis lankėsi kelis kartus.

Vaikinas juokiasi, jog pirmą kartą atėjo kaip koks užsimaskavęs šnipas – atsisėdo pačiame salės gale ir tylėdamas tiesiog klausėsi.

„Nusprendęs, kas man patiko ar nepatiko, pasiryžau per kitą slemą pats skaityti ir laimėti. Tačiau, kai ėmiau rašyti eilėraščius, kilo daugybė abejonių – kad paslėptos mintys įsilies į bendrą slemo šurmulį, kad nebus suprastos. Labai džiaugiuosi, jog klydau“, – šypsosi Ąžuolas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų