Skurdo ribą miestuose pasiekęs maždaug kas 7-as gyventojas, kaimuose – kas trečias. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Skurdo matematika: šešiese iš vienos algos

Skurdo matematika: šešiese iš vienos algos

Kai prieš septyniolika metų Panevėžio rajono gyventojai Danutė ir Artūras per vieną naktį praturtėjo iš karto trimis atžalomis, visų akys nukrypo į nustebusius tėvus.

Du berniukus auginusi pora žinojo, kad Danutė laukiasi dar dviejų berniukų. Trečiojo atėjimas į šį pasaulį buvo netikėtas net medikams. Kai Danutė pagimdė dvynius, gimdymą priėmusi budinti gydytoja išėjo iš gimdyklos. Greta buvusi akušerė net suriko išvydusi, kad gimsta ir trečiasis.

Vargingai gyvenusi šeima buvo apipilta dovanomis – gavo 15 tūkst. litų ir… karvę.

Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai Danutė galėjo pasijusti praturtėjusi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasidžiaugė, kad daugelis Vyriausybės sprendimų, skirtų skurdui mažinti, duoda vaisių. Danutės šeima tų vaisių kol kas neragavo.

Ji patenka tarp maždaug trečdalio šalies kaimuose skurstančių gyventojų. Tai reiškia, kad jų pajamos siekia 345 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui arba 724 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų.

Dabar Danutė gyvena viena su penkiais sūnumis: aštuoniolikmečiu, trimis septyniolikmečiais trynukais ir dvylikamečiu. Vyriausiajam 23-eji, jis jau vedęs ir apsistojęs Vilniuje.

O Danutė su savo penketuku glaudžiasi Naujamiesčio seniūnijoje, medinio keturbučio viename iš 63 kv. m butų – dviejuose kambarėliuose su virtuve be jokių patogumų.

Moteris jau metus nedirba. Iki tol daug metų pas vietos ūkininką melžusi karves, darbą metė, kai atėjo laikas slaugyti onkologinės ligos pakirstą vyrą.

Šešių vaikų tėvą šeima amžinybėn išlydėjo gegužę. Prieš netektį vyriausiasis sūnus skubėjo susituokti – norėjo, kad tėtis dar suspėtų pamatyti atžalą įžengiant į savarankišką gyvenimą.

Bendros pajamos – kaip vienas atlyginimas

Viena su penkiais dar moksleiviais vaikais likusi moteris ne tik turi jiems atstoti mamą, tėtį. Nors Danutė tik melžė karves, ji priversta būti šeimos finansų ministre. Moters rūpestis, kaip išmaitinti būrį paauglių iš maždaug 800 eurų per mėnesį. Pasak Danutės, maždaug pusė šios sumos – socialinė pašalpa. Likusią dalį sudaro vadinamieji vaiko pinigai, taip pat vaikų gaunamos maždaug 39 Eur našlaičių pašalpos netekus maitintojo.

Nors Danutės visos dabar jau šešių asmenų šeimos bendros mėnesio pajamos siekia tiek pat, kiek vidutinis atlyginimas Lietuvoje, ji nepuola dejuoti neišgyvenanti.

„Daržovės savos, žiemą ištisai valgom bulves. Kai gaunu pinigų, važiuoju į miestą ir žiūriu, kas pigiau. Perku ir vištienos, kiaulienos, kad vaikai mėsos gautų. Pernai paramos fondas „Gėrio trupinėlis“ prieš mokslo metus supirko, ko labiausiai vaikams į mokyklą reikia. Gavom ir batų, ir striukių. Aš pati niekur nesikreipiu, nieko neprašau, bet gera, kai kiti atranda. Dar seniūnija žadėjo atvežti dviejų aukštų lovą“, – be jokios nuoskaudos kalbėjo Danutė.

Ji jau seniai pradėjo ruoštis rugsėjo 1-ajai. Vieną mėnesį vienam sūnui nuperka, ko labai reikia į mokyklą, kitą – kitam.

Vaikai – Danutės džiaugsmas ir pasididžiavimas. Apie juos mama, regis, galėtų ilgai kalbėti. Vyriausiasis jau bus abiturientas. Jis planuoja studijuoti veterinariją. O mažesnieji dar pabus pas mamą.

„Negaliu skųstis savo berniukais. Jie ir grindis, ir indus plauna, ir daržus ravi. Ir kai kaime kur darbo yra, eina užsidirbti. Nė vienas darbo nesikrato“, – sako Danutė.

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Turi skalbyklę, bet norėtų vandens

Vargas, regis, nuolatinis šios moters palydovas. Anksti našlaite likusi Danutė nuo 18-os melžė karves, bet darbo stažo taip ir neužsidirbo.

Anot jos, tik paskutiniuosius porą metų iki vyro ligos dirbo legaliai.

„Daugiau nei dešimtmetį dirbau neįforminta. Sakydavo, kad negali įdarbinti, nes dideli mokesčiai. O ką darysi – valgyti reikia, šeimą išlaikyti reikia, tai ir melždavau va taip – nelegaliai“, – pasakoja Danutė.

Ji sako ir dabar norėtų grįžti prie karvių, bet abejoja, ar ją bepriimtų.

„Ūkį mažina ir patys susitvarko“, – pasiguodžia atokiame kaime gyvenanti daugiavaikė mama.

Visos jos dienos praeina triūsiant namuose ir daržuose. Kadaise šeima augino gyvulių, bet galiausiai atsisakė paskaičiavę, kad juos užauginti atsieina brangiau nei mėsos nusipirkti.

„Neturime jokios savo technikos, o reikia ir prisišienauti, ir šieną susivežti. Kai turi gyvulių, tenka svetimų vis prašyti ir prašyti, o tas irgi kainuoja“, – kaimo rūpesčius pasakoja moteris.

Nelaiko ji nė paukščių. Sako tiesiog neturinti tam vietos: tvartelis prieš keletą metų sudegė, o atstatyti verčiantis iš menkų pajamų – niekaip.

Danutė pasidžiaugia bent menkutį dviejų kambarių socialinį butą gebantys šiek tiek pasiremontuoti, kad šviesiau ir švariau gyventų.

O paklausta, kokių turinti svajonių, Danutė suklūsta, tarsi tokių nė nebūtų. Prabyla tik po ilgokai užsitęsusios pauzės.

„Svajonės? Kur kitur būstą gauti. Turiu automatinę skalbimo mašiną, bet vandentiekio nėra, reikia vandens prisinešti iš šulinio kieme. O buvo ir dar blogiau. Kai gimė trynukai, po kurio laiko šulinį iškasė, iki tol vandens eidavome į kitą už 300 metrų“, – pasakoja šešių sūnų mama.

Geradariams nelenda į akis

Kai maždaug prieš ketverius metus Danutės šeimą pirmą kartą aplankė labdaros ir paramos fondo „Gėrio trupinėlis“ atstovai, pasak vienos iš įkūrėjų Irenos Dervinienės, išvydo labai nustebusius žmones.

„Jiems niekas nieko nevežė, nesiūlė, tarsi nežinotų, kad šeimoje auga šeši vaikai ir tie žmonės tikrai labai sunkiai verčiasi. Jų buitis skurdi, gyvena kone avarinio namo antrame aukšte, kur, regis, bet kada gali įlūžti“, – pasakojo I. Dervinienė.

Tąkart ne mažiau liko nustebę ir patys svečiai.

„Mes aplankome tikrai daug socialiai remtinų šeimų ir dažnai tėvus randame lovose, nežinia, kas ten vaikus prižiūri. O Danutės namai nors ir skurdūs, bet visada švarūs ir tvarkingi. Matyti, kad ir vaikai įpratinti laikytis tvarkos“, – pasakojo I. Dervinienė.

Pasak fondo atstovės, nors Danutė niekada nesiskundžia, bet akivaizdu, kad jų šeimai visada reikalinga pagalbos ranka.

„Tai neprašanti, nemaldaujanti, į akis nelendanti, kaip kartais būna, šeima.

Vaikai per vasarą dirba, kad galėtų nusipirkti sportinius batelius, aprangą į mokyklą. O mirus tėčiui, verstis tapo dar sunkiau“, – atkreipė dėmesį I. Dervinienė.

Fondas ir šiais metais ieško galimybių padėti Danutei vaikus išleisti į mokyklą ir nupirkti daugiavaikės šeimos svajonę – dulkių siurblį.

„Vienas rėmėjas mums parašė šituose vaikuose matantis viltį ir perspektyvą. Sunkus gyvenimas, skurdas šeimos nenumušė į dugną, kaip dažnai pasitaiko“, – sako I. Dervinienė.

Danutės kuklumą nelįsti į akis prašant pagalbos ir verstis pačiai pabrėžė ir Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos socialinė darbuotoja Vilma Bilienė.

„Tai tyliai ramiai gyvenanti šeima. Po vyro mirties dažnai paskambindavau, klausdavau, kokios pagalbos reikia. Danutė visada sakydavo, kad jiems viskas gerai, patys tvarkosi, skolų neturi. Tik kartą lovos vaikams paprašė“, – prisiminė socialinė darbuotoja.

Kaimuose skursta kas trečias

Panevėžio rajone praėjusiais metais socialines pašalpas gavo 2115 gyventojų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimus, kad Lietuvoje skurdo lygis stabilizavosi, iliustruoja optimistinė statistika: 2017 m. Panevėžio rajone socialinių pašalpų gavėjų būta 224-iais daugiau – 2339.

Panevėžio miesto 2017 metais socialines pašalpas gavo 3243, o 2018 metais taipogi keliais šimtais mažiau – 3032 šeimos ir vieni gyvenantys asmenys.

Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje pernai gyveno apie 645 tūkst. asmenų, o tai sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų. Tai reiškia, kad jų pajamos siekė 345 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui arba 724 eurus šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų.

Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose gavo 13,8 proc. gyventojų, kituose miestuose – 27 proc. Kaime skurdo ribą pasiekęs beveik kas trečias gyventojas – 31,3 proc.

 

Komentarai

  • Gyventi ir išgyventi kaip ši šeima išmoko tik pats gyvenimas. Jos aplinkoje yra smerkiančių, nesuprantančių, o, baisiausia, išnaudojančių tėvų ir vaikų darbštumą. Puiku, kad yra padedančių, remiančių. Sveikatos ir stiprybės Danutei. Jos berniukai tikrai pradžiugins mamą. Pagarba tiems, kurie mato vaikuose viltį ir perspektyvą.

    • Nusisneki, tegul tik dirba, 18 meyu dirbt negali, geda

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų