Seniausia skulptūra Senvagėje yra Aloyzo Smilingio „Besimaudanti (torsas)“, sukurta 1984 metais. P. Židonio nuotr.

Skulptūros rengiamos didžiosioms kraustynėms

Skulptūros rengiamos didžiosioms kraustynėms

Keičiantis Panevėžio centrinės dalies vaizdui, keisis ir daug metų joje stovėjusių meno kūrinių vietos.

Į Laisvės aikštę iš šešių anksčiau čia buvusių skulptūrų sugrįš viena, o ištisa galerija po atviru dangumi virtusioje Senvagėje po planuojamos rekonstrukcijos irgi liks dalis iš dabar čia esančių meno kūrinių.

Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Vitos Bubliauskaitės teigimu, į Laisvės aikštę po rekonstrukcijos sugrįš nebent pati naujausia, stovėjusi ant fontano krašto 2019-aisiais Algirdo Varžinsko sukurta skulptūra „Gyvenimo žuvis“.

Pasak V. Bubliauskaitės, dėl konkrečios vietos skulptūrai dar tariamasi, bet veikiausiai ji bus įkomponuota prie Panevėžio kolegijos.

Numatė kitą vietą

Kitas penkias Laisvės aikštėje akį traukusias skulptūras – dvi Alfrido Pajuodžio, po vieną Algimanto Vytėno, Vytauto Tallat-Kelpšos ir Audriaus Tamošaičio, sukurtas per 1999 metais organizuotą skulptorių simpoziumą, planuojama perkelti į naujas erdves. Joms numatyta vieta rengiant kitą projektą – į žaliąją zoną pertvarkius dabartinės autobusų stoties prieigas.

Anot V. Bubliauskaitės, šios skulptūros puikiai tiks naujame skverelyje, suprojektuotame vietoje dabartinio autobusų stoties perono. Kol kas jos saugomos Savivaldybės įmonės „Panevėžio gatvės“ teritorijoje.

Kurias miesto erdves papuoš skulptūros, gausiai išsidėsčiusios rekonstrukcijai jau rengiamoje Senvagėje, kol kas Savivaldybė neturi atsakymo.

Investicijų projektų skyriaus vedėjos Linos Bareikienės teigimu, techniniame projekte numatyta, kad po rekonstrukcijos į dabartinę vietą sugrįš ne visi meno kūriniai – dalis jų turėtų būti iškelta. Šiam klausimui spręsti numatyta sudaryti darbo grupę. Pasak L. Bareikienės, dėl meno kūriniams tinkamiausios vietos bus atsiklausiama ir jų autorių nuomonės.

Kūrė skulptūrų taką

Kol kas Senvagę tebepuošiančios skulptūros sukurtos garsaus skulptoriaus, Panevėžio dailės mokyklos direktoriaus V. Tallat-Kelpšos iniciatyva organizuotuose penkiuose tarptautiniuose simpoziumuose.

„Nebuvo, kad chaotiškai atvežė ir numetė. Vietos parinkimas vykdavo su miesto dizaineriu“, – sako V. Tallat-Kelpša.

Pasak jo, su skulptoriais, suvažiuodavusiais į simpoziumus, iš anksto būdavo apžiūrimos vietos, kur Panevėžiui sukurti ir dovanoti darbai galėtų stovėti.

V.Tallat-Kelpša turėjęs idėją padaryti skulptūrų taką, kad einant iš Laisvės aikštės per Senvagę link Sausio 13-osios skvero pakeliui būtų galima apžiūrėti ištisą galeriją po atviru dangumi.

Dabar Senvagėje stūkso apie dvi dešimtis 2005–2015 metais akmens skulptūrų simpoziumuose sukurtų kūrinių. Taip pat čia stovi ir kelios dar sovietmečiu statytos skulptūros.

Seniausia skulptūra Senvagėje yra Aloyzo Smilingio „Besimaudanti (torsas)“, sukurta 1984 metais. Po ketverių metų pastatyta Juozo Genevičiaus „Dainius“, o 1989-aisiais Senvagės papėdėje įkurdintas Romano Kazlausko „Šaulys“.

1996-aisiais į Senvagę iš Atminties skvero Vasario 16-osios gatvėje pervežtas miesto simbolis – Alfrido Pajuodžio „Vėžys“, sukurtas 1982 metais.

Trečias perkraustymas

Ne vienos skulptūros Senvagėje autorius – pasaulinio garso menininkas. Pavyzdžiui, skulptūros „Akmenų teatras“ autorius yra latvis Igoris Dobičinas – įžymybė ne tik savo šalyje, bet ir toli už jos. Ir paties V. Tallat-Kelpšos kūriniai stovi ne vienoje pasaulio šalyje. Senvagę puošia penkios jo skulptūros, o viena – „Lizdas“ – buvo įkurdinta Laisvės aikštėje.

Skulptorius kol kas nematęs projekto, kur šioji atsidurs po aikštės rekonstrukcijos.

„Lizdas“ į kitą vietą keliaus jau trečią kartą. Pirminė šios skulptūros vieta buvo Senvagės šlaite netoli Aleksandro paminklo. Tačiau ji pasirodė per arti kunigaikščio paminklo, todėl perkelta į aikštę. O pradėjus šios rekonstrukciją, išvežta su kitais meno kūriniais laikinai saugoti į bendrovės „Panevėžio gatvės“ teritoriją.

V. Tallat-Kelpša sako, kad visos skulptūros buvo dovana miestui ir dabar jos priklauso Savivaldybei.

Savivaldybės atstovai tvirtina, jog imantis Senvagės rekonstrukcijos su menininkais bus tariamasi ir dėl dabar čia stovinčių daugiau nei dvidešimties skulptūrų vietos. P. Židonio nuotr.

Savivaldybės atstovai tvirtina, jog imantis Senvagės rekonstrukcijos su menininkais bus tariamasi ir dėl dabar čia stovinčių daugiau nei dvidešimties skulptūrų vietos. P. Židonio nuotr.

Tiktų ir parkuose

Menininkas svarsto, jog naujasis skulptūrų parkas galėtų būtų įkurdintas nebūtinai pačiame miesto centre – joms tiktų ir atnaujinti, sutvarkyti parkai.

„Nematau per daug didelių blogybių – bus vienoje ar kitoje vietoje. Svarbu, kad neliktų kažkur sandėlyje, kad žmonės galėtų jas pamatyti kad ir naujame Kultūros ir poilsio parke ar tvarkomame Skaistakalnio parke. Gali likti ir Senvagėje“, – svarsto V. Tallat-Kelpša.

Simpoziumų organizatorius nelinkęs kovoti, kad skulptūros visam amžiui pasiliktų, kur ir buvusios pastatytos.

„Iškels tai iškels. Gal miesto planai yra kitokie, bet kol kas žmonės džiaugiasi, kad skulptūros stovi Senvagėje. Dažnai atsiliepimų randu ir feisbuke, ir šiaip žodžiu sulaukiu. Jos ten niekam lyg ir nekliūna, negadina Senvagės“, – svarsto V. Tallat-Kelpša.

Jo nuomone, svarbiausia, kad lauko erdvėms pritaikytų meno kūrinių likimas kartu su menininkais būtų nuspręstas dar iki rekonstrukcijos, o ne prasidėjus darbams svarstyti, kaip su skulptūromis toliau elgtis.

Galerija

 

Komentarai

  • kokia vista savivaldybeje nusprende kokia skulptura liks miesto centre, gal jau ne valdininku kompetencija kokios skulpturos kur turi stoveti panevezyje

    • Atsakyti
    • Visą laiką maniau kad su gauta dovana galiu elgtis kaip su sau priklausančiu daiktu. Jaukiame Panevėžyje nuosavybės teisės lieka ir atlikus dovanojimą?

      • Lieka autorinės teisės, ko šiuo atveju nesilaikyta, nueikite ir pasižiūrėkite į Senvagę. Straipsnyje paminėta, kad bus iškeltos iki rekonstrukcijos, deja.

        • Atsakyti
    • 1999 metais ir Rožyno pilys dygo kuo aukštesnės, kuo didesnės.
      Akmeninių skulptūrų takai gal ir tinka Grūto parkui, bet ne XXI amžiaus pradžios miesto centrui.

      • Panevėžyje ideologijos skulptūrose nesurasi, tai puošybiniai, konceptualūs ir gana meniški kūriniai, kurių autoriai atrinkti buvo iš daugelio paraiškų. Atsisakyti meno yra tam tikra barbarizmo forma. XXI amžius prasidėjo apgailėtinai.

    • Mantelioo, čia tu?
      O, kultūros reiškiny…

      • Atsakyti
  • labai abejotina bubliaskaites kompetencija ,o skulpturos turi likti Senvageje retas miestas turi toki turta, nusikaltimas ir pries menininkus ,pagrindinis kult. gyvenimas vyksta miesto centre ir yra ka, paroditi turistams

    • priešpilnio pradžia vakar

  • Paskaitykite 1985m 26 liepos d. ,,Literatūrnaja gazeta“ Nr. 26 (5040) straipsnį Prekrasnaja goložopaja alateja na prekrasnom beregu ozera v litovskom gorode Panevežis (Puiki plikašiknė alatėja ant puikaus ežero kranto lietuviškam Panevėžyje) Ten pasakyta taip: garbiami skulptoriai, puošiantys mūsų miestus, jūsų kūriniai pirmiausia turi būti MENIŠKI, nuo to priklauso mūsų nuotaika ir jūsų darbo įvertinimas!? AR NE PER DAUG PANAŠIŲ ,,ŠEDEVRŲ“ MŪSŲ mieste? Leidžiu su mano nuomone nesutikti.

  • Konservatyvus požiūris neleidžia nieko keisti? 1999 metais madoje bordiniai švarkai ir baltos vyrukų kojinės prie juodų lakinių batų.

  • Labai gražiai atsinaujina Panevėžys. Esu nuoširdžiai įsitikinusi, kad ir Senvagės naujas vaizdas bus daug aukštesnio estetinio lygmens. AČIŪ už geras permainas!
    Tikiu, kad Panevėžyje nėra priešiškumo dirvos kautis bunkerininkams su vytininkais.

  • Reikia galvoti kaip tos atsinaujinusios erdvės atrodys visais metų laikais. Kas senvagė žiemą? Bala ir viskas. Kad ir parkas. Nuvys tos žolės žiemą ir nieko ten išskirtinio. Amžinas klausimas kai atvyksta svečiai iš užsienio, ką gražaus parodyti. Užtat ir vedame prie vežimo teatro ar raktų medžio nes visą kitą nuobodu ir nieko išskirtinio. Mano manymu šachmatininkas yra šioks toks išskirtinumas. O tos pasodintos žolės ir krūmai tai tik praėjusių europos madų atgarsiai, ten niekas jau nebesižavi tom viksvom. mažam parkelyje sukištos skulptūros miesto vaizdo nepagerins. O tas baisus laikrodis kuris planuojama naujoje stotyje iš viso į kolumbariumą panašus. Esame malūnų miestas, bet jokio malūnų plastiškumo niekur atsinaujinime nė kvapo. Kai atsinaujinimas kuriamas atskirų architektų viso miesto vaizdas ir vėl neapjungiamas, o pribarstomas pabirų be išskirtinumo, be jaukumo ir išskirtinumo. Ar bus kada pasakyta- koks gražus ir unikalus Panevėžys. Vargu.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (12)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų