Skulptūroms planuoja kraustynes

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Panevėžys
• 2025.03.23 15:40

Jau šią vasarą į Panevėžio viešąsias erdves planuojama perkraustyti bent dalį miestą puošusių skulptūrų.

Tarp jų – ir kone du dešimtmečius Senvagėje panevėžiečių lankytas „Šachmatininkas“.

O štai bene labiausiai miestiečių laukiama „Gyvenimo žuvis“, stovėjusi Laisvės aikštėje iki jos rekonstrukcijos, dar kurį laiką pailsės nuo praeivių žvilgsnių.

Šiam meno kūriniui numatyta kita vieta, greta dar tik planuojamo įrengti naujo fontano.

Ruošiasi konkursui

Prieš maždaug penketą metų pradėjus rekonstruoti Panevėžio centrines erdves, iš jų išgabentos skulptūros iki šiol tebesaugomos įmonėje „Panevėžio gatvės“.

Dalį jų šįmet planuojama jau sugrąžinti į miesto erdves.

Savivaldybė šiuo metu rengia sąlygas viešųjų pirkimų konkursui skulptūroms pastatyti.

Statybos skyriaus vedėjo Dariaus Linkono teigimu, tokį konkursą numatyta skelbti balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje.

Planuojama, kad skulptūros miestui bus sugrąžintos etapais.

Anot Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiojo dizaino specialisto Arvydo Narkevičiaus, pirmuoju etapu iki šio rugsėjo turėtų būti sugrąžinta dešimt skulptūrų, per antrąjį etapą, iki kitų metų rugsėjo – dar 7.

Dauguma šių skulptūrų sukurtos mieste vykusiuose penkiuose tarptautiniuose simpoziumuose 2005–2015 metais ir dovanotos Panevėžiui.

Ne vieno šių meno kūrinių autorius – pasaulinio garso menininkas.

Pavyzdžiui, 2007 metais sukurtos skulptūros „Akmenų teatras“ autorius yra latvis Igoris Dobičinas – įžymybė ne tik savo šalyje, bet ir toli už jos.

R. Diržio sukurtas „Šachmatininkas“ sugrįš į Senvagę, tačiau ne į ankstesnę vietą, o arčiau terasų Kultūros centro link. P. Židonio nuotr.

Menas ne tik centre

Ne visos nukeltos skulptūros sugrįš į tas pačias erdves, iš kurių buvo išgabentos.

Joms vietos numatytos ne tik Senvagėje, bet ir Taikos alėjoje, Skaistakalnio, Kultūros ir poilsio parkuose, Marijonų sode, kitose erdvėse. Kur jos turėtų atsirasti, sprendė darbo grupė, sudaryta iš kelių sričių ekspertų.

Pasak A. Narkevičiaus, šiemet panevėžiečiai vėl galės grožėtis dešimčia skulptūrų.

Senvagėje stovėjusiai „Vieno skalbimo istorijai“ (autorius Sigitas Tallat-Kelpša) vieta surasta Skaistakalnio parke prie tvenkinio.

To paties autoriaus „Suolelis vienišam“ taip pat turėtų įsitaisyti Skaistakalnio parke, ties Žagienio upelio užtvanka.

„Gulinti amazonė“, kurios autorius latvis Andris Varpa, bus pastatyta Marijonų sode. Į jį taip pat numatoma perkelti ir Vytauto Tallat-Kelpšos „Prologą“.

Dalis skulptūrų bus grąžinta į Senvagę. Maždaug toje vietoje, kur stovėjo metalinis „Panevėžio vėžys“ (autoriai Vilius Puronas, Zigmantas Kazlauskas) dabar stovės „Valdovai“ (aut. V. Tallat-Kelpša).

„Balnas dviem“ (aut. V. Tallat-Kelpša) sugrįš kone į tą pačią vietą, kur stovėjo ir anksčiau Senvagėje.

Beveik į tą pačią vietą Senvagėje grįš ir „Auskaras“ (aut. Tautvilas Povilionis).

„Kertinis akmuo“ (aut. Alfridas Pajuodis) bus pastatytas Senvagės prieigose – link Smėlynės gatvės tilto, arčiau Panevėžio apygardos teismo.

„Šachmatininkas“ (aut. Redas Diržys) taip pat sugrįš į Senvagę, tačiau ne į ankstesnę vietoje. Jis stovės už pėsčiųjų tilto, arčiau terasų, Kultūros centro link.

O šalia Taikos alėjoje esančio pušynėlio numatyta įkurdinti latvio Dmitrijaus Volkovo „Paparčio žiedą“.

Skaistakalnio parke prie tvenkinio planuojama pastatyti net kelias skulptūras. G. Kartano nuotr.

Papuoš miestą

Antrojo etapo metu, pasak A. Narkevičiaus, į miesto erdves sugrįžtų dar septyni meno darbai.

Į Kultūros ir poilsio parką numatyta atvežti australų menininko Benjamino Gilberto anksčiau Senvagėje stovėjusį „Prisitaikymą“. Prie šiame parke suformuotos akmenų upelio vagos ketinama pastatyti Andriaus Siderkevičiaus skulptūrą „Gražūs“.

O industrinė metalinė V. Purono skulptūra „Panevėžio vėžys“ turėtų atsirasti „Ekrano“ marių pakrantėje.

Laisvės aikštėje stovėjusių skulptūrų likimas skirtingas.

Penkias jų, dvi Alfrido Pajuodžio, po vieną Algimanto Vytėno, Vytauto Tallat-Kelpšos ir Audriaus Tamošaičio, sukurtas per 1999 metais organizuotą skulptorių simpoziumą, planuota pastatyti naujame skvere, kuris turėtų atsirasti vietoje senosios autobusų stoties aikštelės. Dabar nuspręsta vieną jų perkelti į kitą vietą.

„Buvo gautas prašymas A. Vytėno skulptūrą „Virsmas“ pastatyti prie pėsčiųjų tako į Skaistakalnio parką. Šalia A. Vytėno namų yra skveriukas. Ten teritorija privati, bet prie pėsčiųjų tako viešai prieinama“, – pasakoja Savivaldybės dizaineris.

A. Varžinsko skulptūrai „Gyvenimo žuvis“ numatyta vieta Marijonų sode, kur ateityje turėtų atsirasti ir naujas fontanas. P. Židonio ir A. Rimkūnienės nuotr.

Sugrąžins ir „Gyvenimo žuvį“

Bene labiausiai panevėžiečiai laukia Panevėžio bendrovės „Jaukurai“ vieno iš vadovų, šviesaus atminimo Vidmanto Kartano miestui dovanotos bronzinės skulptūros „Gyvenimo žuvis“.

Šis skulptoriaus Algirdo Varžinsko kūrinys – žuvį laikanti mergaitė ir berniukas – stovėjo Laisvės aikštėje ant fontano krašto ir buvo tapusi savotišku miesto simboliu.

Tikėta, kad patrynus žuvies uodegą lydės sėkmė.

Dabar „Gyvenimo žuviai“ numatyta vieta Marijonų sode, kur ateityje turėtų atsirasti ir naujas fontanas.

„Kol nėra fontano Marijonų sode, nėra kaip pastatyti ir skulptūros“, – sako A. Narkevičius.

Šią skulptūrą siūlyta ir palikti Laisvės aikštėje, šalia Panevėžio kolegijos laiptų. Visgi ten ji būtų ir per aukštai, ir sunkiai prieinama.

Šiuo metu skulptūrą saugo verslininko artimieji.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• #menas
• #miestas
• #Panevėžys
• #Senvagė
• #skulptūros