P. ŽIDONIO nuotr.

Skubi pagalba užstrigo

Nuo metų pradžios didžiuosiuose Lietuvos miestuose savaitgaliais ir švenčių dienomis jau turėję veikti skubios ambulatorinės medicinos pagalbos kabinetai Panevėžyje sunkiai skinasi kelią.

Aukštaitijos sostinėje tokio nėra ir nežinia, kada atsiras.

Mažintų eiles ligoninėje

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą tvarką nuo šių metų pradžios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje privalomi skubios ambulatorinės medicinos pagalbos kabinetai.

Kitose savivaldybėse, atsižvelgiant į pacientų srautus, tokius kabinetus tik rekomenduojama steigti. Jie turėtų veikti ne trumpiau kaip 6 valandas per dieną poilsio ir švenčių dienomis.

Naujosios tvarkos tikslas – sumažinti pacientų srautus respublikinių ligoninių priėmimo skyriuose. Mat savaitgaliais ir švenčių dienomis į juos kreipiasi nemažai pacientų, kuriems reikalingos tik šeimos gydytojo paslaugos.

Respublikinė Panevėžio ligoninė skaičiuoja, kad į jos Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kreipiasi 20 proc. pacientų, kuriems skubią pagalbą galėtų suteikti šeimos gydytojas, o iki 15 proc. kreipiasi nesant indikacijų skubiai medicinos pagalbai.

Laukia ministerijos išaiškinimo

Skubios ambulatorinės medicinos pagalbos kabinetas, kuriame savaitgaliais ir švenčių dienomis pacientus priima šeimos gydytojai, veikia Vilniuje. Su pertraukomis jis dirbo ir Šiauliuose.

Panevėžyje tokio kol kas nėra.

Panevėžio savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjo Mindaugo Burbos teigimu, atidaryti skubios ambulatorinės medicinos pagalbos kabinetą, kuris veiktų poliklinikos ir šeimos klinikų ne darbo metu, kol kas trukdo įvairios problemos.

Pasak vedėjo, apie jas raštu jau ne kartą informuota Sveikatos apsaugos ministerija.

„Kol kas mes atsakymo dar nesame gavę, kaip mums vis dėlto reikėtų elgtis sprendžiant kylančias problemas“, – tvirtina M. Burba.

Pasak jo, nėra aišku, kokios medicinos įstaigos turėtų siųsti savo medikus savaitgaliais ir švenčių dienomis dirbėti ambulatorinės medicinos pagalbos kabinete.

Pagal dabartinį Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimą šios paslaugos teikimą privalo užtikrinti sveikatos centrui priklausančios medicinos įstaigos.

Visgi, M. Burbos nuomone, toks įpareigojimas turėtų galioti ne tik joms, bet visoms pirminio lygio paslaugas teikiančioms šeimos klinikoms ir poliklinikoms, nepriklausomai nuo to, ar jos dalyvauja sveikatos centro veikloje.

Be to, atkreipia dėmesį vedėjas, į Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių savaitgaliais ir švenčių dienomis važiuoja ne tik miesto gyventojai.

„Lygiai taip pat ir Panevėžio rajono sveikatos centras ar Panevėžio rajono savivaldybės įstaigos turėtų prisidėti prie tokio kabineto atsiradimo ir pagalbos pacientams užtikrinimo“, – mano M. Burba.

Respublikinė Panevėžio ligoninė skaičiuoja, kad į jos Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kreipiasi apie 20 proc. pacientų, kuriems skubią pagalbą galėtų suteikti šeimos gydytojas. P. ŽIDONIO nuotr.

Siūlo grįžti prie senos tvarkos

Iki sausio 1-osios visos šeimos gydytojo paslaugas teikiančios įstaigos privalėjo užtikrinti pagalbą 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę.

Dabar tokia pareiga dingusi.

„Suprantame ministerijos rūpestį dėl ligoninių priėmimo skyrių užimtumo, bet mūsų pagrindinės pastabos yra dėl neteisingo reglamentavimo, pavedant spręsti ambulatorinės medicinos pagalbos kabineto steigimo klausimą net ne visoms tos pačios savivaldybės įstaigoms“, – sako M. Burba.

Jo manymu, teisingiausia būtų grąžinti įpareigojimą šeimos gydytojo paslaugas teikiančioms įstaigoms ir toliau užtikrinti pagalbą savo pacientams ištisą parą ir visą savaitę.

Tai priverstų šeimos klinikas ir poliklinikas ieškoti sprendimų, kaip buvo iki šiol.

„Kalbama apie teisingumą. Manome, kad vis dėlto įsipareigojimas užtikrinti paslaugų teikimą turi išlikti visiems rinkoje esantiems dalyviams, visiems paslaugų teikėjams“, – pabrėžia M. Burba.

Anot jo, šiuo metu net nėra aišku, kas įpareigojamas steigti ambulatorinės medicinos pagalbos kabinetą.

Pasak vedėjo, Savivaldybė galėtų įpareigoti Sveikatos centrą, tačiau jis vienija 26 miesto sveikatos įstaigas, kurių dauguma – privačios.

„Tai kuri įstaiga turėtų būti įpareigota prisiimti šitą rūpestį?“ – klausia M. Burba.

„Pagalba, kokia būtų teikiame tokiame kabinete, tikrai reikalinga. Tam mes neprieštaraujame, bet kalbame apie tai, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kitaip.“

M. Burba

Trūksta gydytojų

M. Burba neabejoja, kad steigiant ambulatorinės medicinos pagalbos kabinetą, veikiantį savaitgaliais ir švenčių dienomis, būtų susidurta ir personalo problema.

„Mums ir taip trūksta šeimos gydytojų. Ir pati Sveikatos apsaugos ministerija kalba, kad visoje šalyje jų trūksta. O tai labai rimtas aspektas siekiant užtikrinti šios paslaugos teikimą“, – pabrėžia vedėjas.

Panevėžio savivaldybės atstovo nuomone, ministerija galėtų palengvinti šią problemą nukreipdama rezidentus tokiuose kabinetuose atlikti praktiką bent pusmetį.

Be to, jo manymu, toks kabinetas galėtų veikti ne tik pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje – poliklinikoje ar šeimos klinikoje, bet ir pačioje ligoninėje kaip atskiras padalinys.

„Pagalba, kokia būtų teikiame tokiame kabinete, tikrai reikalinga. Tam mes neprieštaraujame ir manome, kad tai – tinkamas būdas sumažinti srautus į priėmimo skyrių. Bet kalbame apie tai, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kitaip“, – sako M. Burba.