-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iš Panevėžio rajono gyventojo gyvūnų globėjai išvežė net 11 šunų. Juos gelbėję savanoriai teigia, jog žmogus ne pelnėsi iš gyvūnų, bet tiesiog nesugebėjo tokio būrio tinkamai prižiūrėti.
Pranešimo apie būrį palaidų ir neprižiūrėtų šunų viename Panevėžio rajono vienkiemyje Gyvūnų globos draugija sulaukė pirmadienį.
Savanorė Renata pasakoja, kad šiuo atveju nebuvo vadinamosios nelegalios šunų daugyklos – šeimininkas specialiai jų nedaugino ir iš to neuždirbo. Tiesiog pagyvenęs žmogus nebesusitvarkė su laikomais šuniukais, neturėjo pinigų sterilizacijai ir keturkojai sparčiai dauginosi. Žmogus nesipriešindamas atidavė augintinius į prieglaudą. Tiesa, kol kas pavyko sugaudyti ne visus. Palaidi šunys nuo juos išvežti panūdusių savanorių išsilakstė po laukus. Juos šeimininkas pažadėjo pats atvežti į prieglaudą. Jis teigė norintis pasilikti tik vieną šunį. Pasak savanorės, šunys buvo pašerti, neišsekę iš bado, tačiau nemaudyti, susivėlę, apipulti blusų ir erkių.
R. Liberienė įsitikinusi, kad griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais būtina.
Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė sako, kad signalų apie tikėtiną nelegalų šunų veisimą Panevėžio mieste ar rajone iki šio sujudimo negaudavo, tačiau pranešimų dėl blogai prižiūrimų, prastomis sąlygomis laikomų gyvūnų sulaukia nuolatos.
„Dabar sulaukiame skambučių, kad tai vienoje, tai kitoje vietoje gali būti nelegaliai veisiami šunys, bet kol kas tokie nepasitvirtino“, – teigė R. Liberienė.
Anot jos, sulaukus tokios informacijos, pirmadienį važiuota ir į vieną veislyną. Paaiškėjo, kad jo savininkai šunis veisia legaliai, šie turi kilmės dokumentus, dalyvauja parodose, gerai prižiūrimi.
„Dabar užėjo tas fanatizmas, kad net ir pas tuos žmones lenda, kur nederėtų. Jau man kartais darosi gėda dėl tokių kovotojų. Labai gerai, kad tikrai gyvūnai gelbstimi, bet truputį reikia ir proto“, – R. Liberienė baiminasi, kad įsiaistrinę gyvūnų teisių gynėjai neperžengtų ribų.
Administracine tvarka už pažeidimus gyvūno laikytojui yra numatytas įspėjimas, piniginė bauda arba gyvūnų konfiskavimas. Baudžiamasis kodeksas už žiaurų elgesį su gyvūnais numato viešuosius darbus, baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Dažniausiai gyvūnų gelbėtojams tenka susidurti su nuskriaustais šunimis, tačiau R. Liberienė neabejoja, kad yra ir skriaudžiamų kačių.
Ji įsitikinusi, kad griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais būtina. Pasak jos, dabar tokie asmenys iš esmės lieka nebaudžiami – sulaukia tik įspėjimo ar tiesiog nutraukiamas ikiteisminis tyrimas.
R. Liberienės nuomone, reikėtų galvoti ir apie aktyvesnę kačių bei šunų sterilizaciją. Šiuo metu miesto Savivaldybė skiria lėšų gyvūnams gaudyti, tačiau vien tai problemų neišspręs.
„Geriau dalį tų pinigų skirtų sterilizacijai ir tą daryti reikia kartą ar du per mėnesį“, – įsitikinusi draugijos vadovė.
Šiuo metu šalies policija atlieka penkis ikiteisminius tyrimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Širvintų ir Kretingos rajonuose. Dar vienas atvejis, susijęs su policijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimais, užfiksuotas Kėdainiuose – čia ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pasipriešinimo pareigūnams.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento laikinasis direktorius Žydrūnas Vaišvila sako, kad Panevėžyje ar rajone su nelegaliais veisėjais iki šiol neteko susidurti.
„Pas mus Panevėžyje tokių atvejų kol kas nebuvo. Įdėmiai stebime internetą, žiūrime, kur ir kas, tačiau nematyti, kad kas nors masiškai daugintų gyvūnus“, – kalbėjo Ž. Vaišvila.
