Į skiepų kalendorių įnešė sumaišties

Gydymo įstaigas jau pasiekė pirmosios nemokamos vakcinos nuo gyvybes šienaujančios meningokokinės infekcijos.

Pagal patvirtintą tvarką viena brangiausių vakcinų turėtų būti pradėti skiepyti dviejų mėnesių kūdikiai, tačiau jos gamintojai pateikė rekomendacijas, kad būtų vakcinuojami kiek vyresni – trijų mėnesių – mažyliai. Kol Sveikatos apsaugos ministerija nuspręs, ką toliau daryti, medikai ir tėvai gyvena laukimu.

Kaip teigė Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos strateginės plėtros skyriaus Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė, kai buvo rengiamos vaikų skiepijimo nuo B tipo meningokokinės infekcijos rekomendacijos, buvo numatyta skiepyti dviejų mėnesių kūdikius, vėliau jie, sulaukę keturių mėnesių ir metų, būtų skiepijami pakartotinai. Tokia praktika taikoma ir užsienio šalyse, kur vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos įtraukta į profilaktinių skiepų kalendorių. Tačiau visai neseniai sulaukta rekomendacijų iš vienintelio skiepų gamintojo, kad yra siūloma skiepyti kiek vyresnius kūdikius – sulaukusius trijų mėnesių. Kodėl pateiktos tokios naujos rekomendacijos, lieka neaišku.

„Koks bus galutinis sprendimas, ar bus keičiamos rekomendacijos, negalime pasakyti. Žiūrėsime, kaip kitos šalys reaguos, nes tai yra naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse. Nežinia, kada keisis tvarka, tad kol kas negalime pasakyti, ar bus skiepijami tik gegužę ir vėliau gimę kūdikiai, ar ir kiek vyresni“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.

Taigi kol kas nauju skiepu, kaip ir buvo numatyta, bus skiepijami dviejų mėnesių mažyliai, nebent juos prižiūrintys medikai nuspręs, kad tai reikia kuriam laikui atidėti.

Anot A. Žilinaitės, maždaug po poros savaičių turėtų paaiškėti, ar bus keičiamas skiepo nuo meningokokinės infekcijos kalendorius. Jos teigimu, tėvai neturėtų nerimauti ir jeigu nėra indikacijų, neatidėliotų skiepyti kūdikio.

„Kitos Europos šalys savo kūdikius taip pat skiepija dviejų mėnesių. Kodėl rekomenduojama skiepyti trijų mėnesių, gamintojas nedetalizuoja. Ministerijos ekspertai šį klausimą svarstys, bet tai nėra dienos ar dviejų klausimas, galbūt už poros savaičių bus aiškiau“, – sakė A. Žilinaitė.

Nemokamas – ne visiems

Kol Sveikatos apsaugos ministerija sprendžia, ką daryti su skiepų gamintojo rekomendacijomis, į skiepų kabinetus jau kviečiami gegužę gimę kūdikiai. Panevėžio miesto poliklinika skiepus nuo B tipo meningokoko atsivežė tik antradienio vakarą. Kaip sakė gydytoja Laimutė Kurlavičienė, per mėnesį gimsta apie dvi dešimtys kūdikių, kuriuos tėvai prirašo prie miesto poliklinikos. Tiek kūdikių planuojama nuo meningokokinės infekcijos paskiepyti ir liepos mėnesį. Kol kas skiepų kabineto duris praveria tik norintieji savo atžalas skiepyti nuo klastingojo viruso už savo lėšas. Nors vakcina brangi – kaina siekia nuo 82 iki 130 eurų, priklausomai nuo klinikos, kur atliekama vakcinacija, vis daugiau tėvų investuoja į savo vaikų sveikatą.

Užkrečiamųjų ligų centro Imunologijos skyriaus vedėja D. Razmuvienė teigia, kad skiepai kol kas yra vienintelė priemonė, galinti apsaugoti vaikų gyvybes nuo klastingojo meningokoko.

„Gana daug panevėžiečių skiepija savo vaikus mokama vakcina. Vienu metu net pritrūkome vakcinos, paskui buvo savotiškas atoslūgis, o praėjusį mėnesį vėl pajutome pakilimą. Paskiepyta jau keli šimtai mažųjų panevėžiečių, daugiausia vienerių dvejų metų“, – kalbėjo L. Kurlavičienė.

Prie skiepų kabineto su šiais metais gimusiu sūneliu Karoliu laukusi panevėžietė Rasa Pamarnackienė teigė, kad skiepas nuo meningokoko mažyliui nepriklauso, nes jis gimė vasarį. O apie galimybę skiepyti mokama vakcina šeima dar nesvarstė. Mamos nuomone, daug kas priklauso nuo vaiko imuniteto, tačiau skiepai yra galimybė išvengti mirtį nešančių ligų.

„Jeigu būtų tokia galimybė, skiepytume ir nuo meningokoko, bet mūsų sūnelis gimė per vėlai. Visais privalomais skiepais sūnų skiepijame, nes girdime, kad ligos, kurios jau buvo išnykusios, vėl sugrįžta, mat nemažai tėvų atsisako skiepyti savo vaikus“, – sakė R. Pamarnackienė.

Saugi profilaktikos priemonė

Užkrečiamųjų ligų centro Imunologijos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė teigė, kad kol kas komentuoti situacijos, kodėl skiepų gamintojai siūlo vėlinti skiepijamų vaikų amžių, negalinti. Jie ir patys iš Sveikatos apsaugos ministerijos nesulaukė jokių žinių.

„Kol kas yra įsakymas skiepyti dviejų mėnesių kūdikius pagal patvirtintą ministro profilaktinį skiepų kalendorių, ir šis procesas jau prasidėjęs. Jeigu bus kokių pokyčių, informuosime“, – sakė D. Razmuvienė.

Ar ši sumaištis nepakiš kojos sumanymui, kol kas per anksti kalbėti. Nors skiepas dar labai naujas, pasak specialistės, jis visiškai saugus ir dviejų mėnesių kūdikiams. Kol vakcinos, kaip ir vaistai, patenka į rinką, turi nueiti ilgą kelią. Vakcinoms keliami ypatingi reikalavimai, nes paprastai jomis skiepijami kūdikiai. Tik įsitikinus naujo vaisto saugumu ir veiksmingumu, jis registruojamas Europos vaistų agentūroje. Po registracijos toliau stebimas jo saugumas ir veiksmingumas. Vakciną nuo meningokokinės infekcijos į kompensuojamųjų skiepų kalendorių jau yra įtraukusios Jungtinė Karalystė, Airija ir Italija.

„Vakcina nauja, tad kol kas neturime tik duomenų, koks yra skiepo ilgaamžiškumas. Tačiau Jungtinės Karalystės, kur kūdikiai skiepijami jau nuo 2014 m., atlikti tyrimai rodo, kad jis išties yra veiksmingas – sergančiųjų sumažėjo kelis kartus. Kuo daugiau vaikų paskiepyta, tuo mažesnė galimybė meningokokui plisti. Meningokokinė infekcija ne tik vaikų liga, ja serga ir suaugusieji. Mažas vaikas, kurio dar silpna imuninė sistema, galėtų apsirgti pirmas, bet jei jis paskiepytas, tad užkratas neplinta, yra apsaugomi kiti šeimos nariai“, – pasakojo D. Razmuvienė.

Imunologės teigimu, tėvai turėtų daugiau domėtis apie skiepus. Tačiau dažnai apsiribojama interneto forumais, kur plinta įvairūs su vakcinomis susiję mitai. Vienas populiariausių – kad skiepai neapsaugo nuo žaibinės meningokoko formos.

„Jeigu vaiko imuninė sistema funkcionuoja gerai, skiepai apsaugo ir nuo žaibinės meningokoko formos, o ji pavojingiausia. Yra iki vienas procentas vaikų, kurių imuninė sistema nepriima jokio antigeno arba dėl lėtinių ar imuninės sistemos ligų galbūt imunitetas bus silpnesnis, tačiau visais kitais atvejais antikūnai suformuoja reikalingą imunitetą. Gyvename XXI a., tad tėvams reikėtų daugiau domėtis moksline literatūra, nebereikia ligų diagnozuoti kaip pirmykštėje bendruomenėje“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Skiepijasi savomis lėšomis

Lietuva yra tarp šalių, kuriose sergamumas meningokokine infekcija ir mirtingumas nuo jos yra vieni didžiausių Europoje. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje kasmet registruojama nuo 50 iki 89 susirgimų atvejų, kasmet miršta nuo 3 iki 11 sirgusiųjų. Ypač ši liga pavojinga vaikų iki 4 metų amžiaus grupėje. Jiems tenka daugiau nei pusė visų registruojamų susirgimų ir mirčių. Sunkiausios meningokokinės infekcijos formos – žaibinis sepsis bei galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas. Apie 15 proc. išgyvenusiųjų lieka tokie požymiai kaip kurtumas, paralyžiai, psichikos sutrikimai. Liga plinta per orą, ankstyvieji jos simptomai panašūs į peršalimo ligų – atsiranda šaltkrėtis, karščiavimas, galvos skausmas. Ligai būdingas sprando raumenų sustingimas, vėliau atsiranda odos bėrimas, sutrinka sąmonė.

Panevėžio miesto poliklinika, atsivežusi skiepus nuo B tipo meningokokinės infekcijos, į skiepų kabinetus kviečia atnešti gegužę gimusius kūdikius. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Skiepai nuo meningokokinės infekcijos kol kas yra efektyviausia profilaktikos priemonė. D. Razmuvienė pažymi, kad vis daugiau tėvų supranta klastingojo meningokoko keliamus pavojus, tad paskiepytų nuo šios ligos vaikų daugėja. 2014 m. nuo meningokokinės infekcijos savo lėšomis buvo paskiepyta apie 300 vaikų, o praėjusiais metais – beveik 22 tūkstančiai.

„Pinigai už skiepą nemaži, bet vis daugiau tėvų supranta šios vakcinos svarbą“, – teigė imunologė.