Gydytojai griebiasi už galvų: nors atsisakančiųjų skiepyti vaikus nuo gyvybei itin pavojingos meningokokinės infekcijos gretos auga.

Skiepai baisiau už meningokoką

Skiepai baisiau už meningokoką

Augant skiepų priešininkų armijai, prieš vakcinos baubą nublanksta net mirties pranašas – meningokokas. Jau metai, kai Lietuvoje galima pasiskiepyti nuo šios baisios infekcijos, tačiau medikai išsigandę: atsisakančiųjų tokios pagalbos daugėja.

Neima nė už dyka

Panevėžyje per pastaruosius trejetą metų nuo meningokoko paskiepyta tik pusantro tūkstančio vaikų, o rajone – vos pusantro šimto. Medikai tokios drąsos pasekmes iliustruoja baugia statistika: sergamumas gyvybei itin pavojinga meningokokine infekcija Lietuvoje išlieka vienas didžiausių iš Europos Sąjungos šalių.

„Dėl meningokoko vakcinos šiuo metu esu nusiteikusi priešiškai“, – tvirtina medikų pasiūlytų nemokamų skiepų atsisakiusi dviejų mėnesių sūnų auginanti Panevėžio rajono gyventoja Gabrielė Urbonavičiūtė.

Ji tvirtina nuolat besidominti ir išsamiai analizuojanti informaciją apie injekcijas ir kitas medicinos priemones, kurias gydytojai siūlo jos atžaloms. Moteris augina du vaikus, bet gimus jaunėliui ėmė itin atidžiai rinktis skiepus ir kitus medikamentus.

„Tokia tendencija auga dėl skiepų priešininkų nuolatinio migravimo televizijos ekranuose, jų baisių istorijų ir kartais su medicinos žiniomis toli gražu prasilenkiančia informacija. Blogai, kai vakcina tampa baisesnė už pačią ligą.“

N. Rapševičienė

„Tuose vaistuose yra gyvsidabrio. Jei jis pavojingas, tai kodėl skiepas turi būti nepavojingas?“ – nuomonę apie meningokoko vakciną susidarė Gabrielė.

Ją gąsdina girdimos prieštaringos nuomonės apie vaikus nuo sunkios ligos apsaugančius skiepus.

„Tikrai kol kas neskiepysiu, o ateityje pagalvosiu. Girdėjau nuomonių, kad ir taip tų vakcinų kūdikis pirmaisiais metais gauna daug. Kiek žinau, šis skiepas ištirtas tik su vaikais nuo 10 metų. Kai valstybė pasiūlė nemokamus skiepus, iš pradžių skiepijo 2-iejų mėnesių mažiukus, dabar jau 3-ijų. Kodėl?“ – svarsto G. Urbonavičiūtė.

Jauna mama spėja, kad meningokoko vakcina gali sukelti daug šalutinių reakcijų.

Ji sako ir informaciniame medikamento lapelyje skaičiusi, jog gali grėsti net mirtis.

„Be to, mamos, paskiepijusios savo vaikus, pasakojo, kad injekcija skausminga. Beveik visi mažyliai po to karščiavo, buvo neramūs, keitėsi jų dienos ritmas. Juk net ir suaugusiesiems po skiepo būna pasekmių“, – nuogąstauja mama.

Neskiepijančiųjų daugėja

Panevėžio miesto poliklinikos Vaikų ligų skyriaus gydytoja pediatrė Nijolė Rapševičienė patikino, kad po meningokoko vakcinos pastebėti tik toks jos šalutinis poveikis vaikams kaip karščiavimas, irzlumas, verkimas. Taip mažieji pacientai jaučiasi ir po kai kurių kitų „piktesnių“ skiepų.

Medikė pabrėžia, jog laikinai suprastėjusi vaiko būklė – per menka priežastis nesisaugoti nuo mirtinos infekcijos.

„Mamos labiausiai ir bijo to karščiavimo, kad vaikutis bus dirglus. Bet prisiminkite, kokia baisi ta liga. Net ir anksti pastebėjus meningokoko infekcijos požymius, išgelbėti gyvybę labai sunku“, – pabrėžia pediatrė.

Ankstyvoje stadijoje ši liga panaši į peršalimą. Pirmiausia pasireiškia karščiavimas, stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, bendra intoksikacija. Netrukus pasirodo meningokokemijai būdingas hemoraginis – tamsiai vyšninės spalvos, turinčios pilką atspalvį, paspaudus neblykštantis – bėrimas. Jis nusėja šlaunis, sėdmenis, blauzdas, vėliau pažastis, liemenį, veidą.

Nemažai Panevėžio mamų, pasak gydytojos, sutinka skiepyti savo atžalas nuo grėsmingos meningokoko infekcijos ir net prašo mokamos vakcinos. Tačiau yra ir tą daryti atsisakančiųjų. N. Rapševičienė pripažįsta, kad pastarųjų gretos auga.

„Tokia tendencija auga dėl skiepų priešininkų nuolatinio migravimo televizijos ekranuose, jų baisių istorijų ir kartais su medicinos žiniomis toli gražu prasilenkiančia informacija. Blogai, kai vakcina tampa baisesnė už pačią ligą“, – sako N. Rapševičienė.

Sveikatos sąskaita netaupo

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama B tipo meningokokinės infekcijos vakcina kūdikiai ir vaikai yra skiepijami tris kartus: pirmąją vakcinos dozę gauna 3 mėn. kūdikiai, antrąja – 5 mėn., trečiąja – 12–15 mėn. vaikai.
Visiems kitiems Panevėžio poliklinikoje viena vakcinos dozė nuo meningokoko kainuoja 87 eurus. Privačiose klinikose kaina didesnė. Panevėžyje skiepus siūlančiose įmonėse meningokoko vakcina, priklausomai nuo jos pavadinimo, gali kainuoti ir nuo 110 iki beveik 140 eurų už vieną dozę. Tačiau čia siūlomos ir įvairios akcijos.

Tokiai injekcijai visada reikalinga gydytojo konsultacija, nustatanti bendrą žmogaus sveikatos būklę.

Pakalbinus socialiniuose tinkluose apie motinystę diskutuojančias panevėžietes, ne viena prisipažino nepagailėjusi ir beveik trijų šimtų dėl savo vaikų sveikatos ir gyvybės.

„Skiepijamės mokamai, šiandien kaip tik buvo 3-ia dozė. Jų skaičių gydytoja turi pasiūlyti individualiai, nes iki metų ir taip vaikui tenka daug skiepų. Stengiamės išlaikyti intervalus tarp injekcijų. Dabar mažylis pusantrų metukų, antrą skiepų dozę gavome kovą“, – patirtimi dalijosi Dalia.

Moteris „Sekundei“ sakė, kad skiepyti savo atžalą ar ne, turėtų būti palikta spręsti tėvams. Pati mediciną baigusi Dalia atžalą paskiepyti nusprendė pasikonsultavusi su pediatre.

Mirtina liga puola Lietuvą

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2018 m. ir 2019 m. Valstybinė ligonių kasa nupirko 90 tūkst. vakcinos dozių ir šalies medicinos įstaigoms jos jau išdalijo 61 proc. Kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga šio preparato gauna pagal poreikį – tiek, kiek joms reikia.
„Vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos išduodama kiekvienai asmens sveikatos priežiūros įstaigai pateikus paraišką imunobiologiniams preparatams, atsižvelgiant į prisirašiusių vaikų skaičių, ir šią vakcina atsiima individualiai“ , – aiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė.

Nuo 2016 metų Panevėžyje nuo meningokoko pasiskiepijo 11 suaugusiųjų ir 1407 vaikai. Panevėžio rajone – tik 159 mažyliai, o pilnamečiai asmenys tokios vakcinos per trejus metus visai neprašė.

Visgi statistika rodo, kad minėto skiepo poreikis tiek mieste, tiek rajone didėja.

Pasak A. Skrickienės, ar ateityje Lietuva šios vakcinos įsigis daugiau, priklausys nuo šalies epidemiologinės situacijos, turimų valstybės lėšų bei skiepų poreikio. Tačiau kiekis, kuris užtikrintų vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus vykdymą, A. Skrickienės teigimu, tikrai bus nupirktas.
Vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos Europos vaistų agentūroje registruota 2013 m. ir ją naudoja daugelis Europos šalių. Tokį skiepą į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukusi Jungtinė Karalystė, Airija, Italija ir Lietuva.

Mūsų šalyje sergamumas gyvybei itin pavojinga meningokokine infekcija pastaruosius metus buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
2018 m. Lietuvoje registruotos 5 mirtys nuo meningokoko, šiemet – trys. Panevėžio regione ši liga pasiglemžė dvejų metukų mergaitės iš Rokiškio rajono gyvybę.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistė tvirtina, kad B tipo meningokokinės infekcijos vakcina yra saugi, po skiepijimo, anot jos, dažniausiai pasireiškia tik lengvos ir per kelias dienas savaime praeinančios nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip karščiavimas, paraudimas ar skausmas injekcijos vietoje, odos bėrimas, irzlumas, vėmimas, viduriavimas, verksmas.

Komentarai

  • Baisu darosi paskaičius skiepo informacinį lapelį. Vienas iš šalutinių poveikiu, cituoju: -Reti (gali paveikti 1 iš 1000 žmonių): – Kavasakio sindromas, kuris pasireiškia, pvz., daugiau nei penkias dienas trunkančiu karščiavimu, kurio metu liemens srityje atsiranda bėrimų ir kartais pradeda luptis rankų ir pirštų oda, patinsta kaklo liaukos, paraudonuoja akys, lūpos, gerklė ir liežuvis; Plačiau paskaičiau kas ta Kavasakio sindromas. Iinformaciniame lapelyjenenurodom, kad tai ne vien tik karščiavimas ir bėrimas, bet ir širdies kraujagyslių aneurizma, kuri reiškia kad tinsta širdies kraujagysles

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų