Skaitytojas atsigręžia į vietinę spaudą

Skaitytojas atsigręžia į vietinę spaudą

Žiniasklaidos rinkos tendencijos signalizuoja besikeičiantį visuomenės požiūrį į naujienų skleidėjus. Visuotinė euforija dėl interneto portalų slūgsta, o pastarąjį dešimtmetį smukę spaudos auditorijos rodikliai stabilizavosi.

Dar daugiau: medijų rinką stebintys analitikai dideles perspektyvas mato unikalų turinį kuriančiai ir arčiausiai skaitytojo esančiai nepriklausomai regioninei žiniasklaidai.

Agentūros „Kantar TNS“ kartą per metus atliekamo tyrimo duomenimis, popierinė periodinė spauda pasiekia du iš trijų – vidutiniškai 60 proc. Lietuvos gyventojų.

Jo rezultatai rodo, kad šiuolaikiniame žinių sraute stebint „netikrų naujienų“ gausą, vis labiau tampa aktualus pasitikėjimo žiniasklaidos šaltiniu ir lojalumo jam klausimas.

„Spausdintos žiniasklaidos rinkoje jau dešimt metų matėme kritimus, kartais net ir labai žymius, kuriuos lėmė interneto plėtra. Bet šiųmečiai rodikliai rodo, kad situacija keičiasi. Kritimo nebėra“, – teigia „Kantar TNS“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė.

Jos nuomone, konkurencinėje kovoje su interneto portalais, televizija ir radiju laimės spauda, gebanti pateikti skaitytojui aktualų turinį, kurio jis neras kituose žiniasklaidos kanaluose. Dienraščiai priversti keisti savo strategijas ir konkuruoti ne naujausiomis žiniomis, bet išskirtinėmis publikacijomis, tyrimais, analitiniais straipsniais.

„Akivaizdu, kad popierinė spauda nebebus žinių nešėja: kas įvyko vakar, šiandien nebėra naujiena. Spauda turi ieškoti kitų funkcijų. Esant tokiai situacijai, labai stiprias pozicijas turi regioninė žiniasklaida. Turinys, kokį ji pateikia, unikalus ir tos vietovės gyventojams yra vienintelis šaltinis gauti savo miesto, rajono naujienas“, – sako R. Mackevičienė.

Miesto ateities indikatorius

Vietinė spauda yra geriausias indikatorius, tiksliausiai atskleidžiantis miesto, rajono situaciją, tvirtina Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Anksčiau sakydavau, kad apie miestą galima spręsti pagal spaudą, dabar sakau, kad pagal spaudą galima spręsti ir apie miesto perspektyvą. Vietinis laikraštis netgi labiau nei nekilnojamojo turto kainos rodo, kiek gyvybinga visuomenė“, – pastebi D. Radzevičius.

Spaudos gyvybingumas, LŽS pirmininko teigimu, tiesiogiai priklauso nuo miesto – jo gyventojų, verslo, politikos sėkmės, nes tik skaitanti visuomenė yra perspektyvi.

„Kiekvienas politikas, verslininkas, kultūros, visuomenės veikėjas turi turėti ambiciją, kad vietinį laikraštį skaitytų kuo daugiau žmonių. Skaitantis žmogus yra greičiau mąstantis, o skaitantis ir mąstantis produktyviau dirba, kuria pridėtinę vertę, dėl ko visas miestas gyvena geriau. Kuo miestas perspektyvesnis, tuo jo spauda tvirčiau laikosi“, – atkreipia dėmesį D. Radzevičius.

Kokybiška, vietos aktualijas pateikianti regioninė spauda net ir interneto amžiuje turi užtikrintą perspektyvą tapti neatsiejama vietos gyventojų kasdienybės dalimi.

„Internetas yra greitas vartojimas, tai ne skaitymas, o naršymas. O spaudos bei knygos populiarumas rodo tos vietovės gyventojų intelektualumą. Regionas, kur žmonės skaito, klestės“, – mato LŽS pirmininkas.

Greitėjantis gyvenimo tempas ir žiniasklaidos tendencijos pateikia naujų iššūkių ir žurnalistams bei redaktoriams. Pasak D. Radzevičiaus, pats svarbiausias kokybiškos spaudos kriterijus – tikra ir profesionaliai pateikiama informacija. Skaitytojas, atsivertęs laikraštį, pasak LŽS pirmininko, nenori pamazgų kibiro, pripilto bet ko. Spauda, orientuota į pigiausiai padaromą turinį – kriminalines naujienas, įvairių institucijų pranešimus spaudai ar lengvą pramoginį turinį, D. Radzevičiaus teigimu, pasmerkta susinaikinti.

„Kriminalai neskatina žmogaus dirbti, stengtis ir pozityviai galvoti. Tai yra demotyvuojantis turinys, skirtas nematantiesiems perspektyvos. Koks save gerbiantis leidinys kurs dominuojantį turinį, kuris jų skaitytojus varo į neviltį?“ – pabrėžia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Medijų rinką stebintys analitikai didžiausias perspektyvas mato unikalų turinį kuriančiai ir arčiausiai skaitytojo esančiai nepriklausomai regioninei žiniasklaidai. M. Garucko nuotr.

Medijų rinką stebintys analitikai didžiausias perspektyvas mato unikalų turinį kuriančiai ir arčiausiai skaitytojo esančiai nepriklausomai regioninei žiniasklaidai. M. Garucko nuotr.

Užsieniečiai nesuprastų

Unikalų ir aktualų turinį kaip esminį regioninio laikraščio kokybės parametrą bei privalumą įvardija ir Panevėžio dienraščio „Sekundė“ bei savaitraščio „Panevėžio balsas“ skaitytojai.

Po aštuonerių metų klajonių užsienyje į gimtąjį Panevėžį sugrįžęs ir ėmęsis verslo – prekybos ir pramogų centre „Babilonas“ kavinę melodingu pavadinimu „Maestro Coffee“ atidaręs Tomas Rudys teigia net neįsivaizduojantis kavos gėrimo be vietines naujienas pateikiančios „Sekundės“. Jaunąjį verslininką vis dar stebina Lietuvoje matomas didžiulis susidomėjimas interneto portalais, kai Airijoje skaityti laikraštį, ypač vietinį, – nediskutuotina kasdienybė.

„Man keista, kad žmonės nesupranta ir nemato, kiek daug gali gauti iš vietinio laikraščio. Su jaunimu, atėjusiu į kavinę, pradedu šnekėti, kas vyksta mieste, o jie daug ko nežino. Sakau, taigi „Sekundė“ rašė, tada puola skaityti. Stebina, kad būdami jauni ir mokėdami naudotis technologijomis, nesugeba atsiversti laikraščio. Juk jį gali bet kur ir bet kada paskaityti, tam nereikia interneto, ir telefonas neišsikraus“, – sako T. Rudys.

Prieš sugrįždamas į Lietuvą keletą metų kavos bare Airijoje dirbęs Tomas mano, jog vietinio laikraščio neskaitantis žmogus airių liktų nesuprastas.

„Kava, žmogus, kuris ją parduoda, ir laikraštis – Airijoje neatsiejami bet kurios kavinės komponentai. Jei vieno iš jų nelieka, kavinė negali gyvuoti. Tas airiams visiškai aišku ir natūralu. Didžiausią skaitomumą turi vietiniai laikraščiai, rašantys kasdienėmis temomis: ne apie akcijų biržų ar užsienio politikos naujienas, bet apie tai, kad gatvę po metų asfaltuos, kad statys vėjo jėgainę. Ir aš „Sekundę“ kasdien skaitau dėl tokių vietinių aktualijų. Man tai yra svarbiausias miesto naujienų šaltinis“, – pasakojo T. Rudys.

Iš Airijos sugrįžęs ir Panevėžyje populiarią kavinę „Mestro Coffee“ atidaręs T. Rudys sako, jog vietinio laikraščio neskaitantis žmogus airių liktų tiesiog nesuprastas. M. Garucko nuotr.

Iš Airijos sugrįžęs ir Panevėžyje populiarią kavinę „Mestro Coffee“ atidaręs T. Rudys sako, jog vietinio laikraščio neskaitantis žmogus airių liktų tiesiog nesuprastas. M. Garucko nuotr.

Sėkmės istorijos dalis

Ilgametis dienraščio „Sekundė“ ir savaitraščio „Panevėžio balsas“ skaitytojas, Panevėžio įmonės „Naftėnas“ generalinis direktorius bei futbolo klubo „Panevėžys“ vienas iš pagrindinių rėmėjų Dainius Janėnas dieną pradeda nuo jų.

Dvidešimt metų šiuos laikraščius prenumeruojantis verslininkas prasitaria juos prisidėjus ir prie „Naftėno“, dabar vienos stipriausių Panevėžio apskrities įmonių, sėkmės istorijos.

„Įmonė veikia dvidešimt metų ir visą tą laiką esame „Sekundės“ bei „Panevėžio balso“ prenumeratoriai. Anksčiau, veiklos pradžioje, daug naudodavomės reklamos galimybėmis juose, todėl tikrai galiu sakyti, kad šitie laikraščiai yra vienas iš „Naftėno“ starto ir plėtros vieksnių“, – teigia D. Janėnas.

Darbo dieną nuo „Sekundės“ pradedantis verslininkas jos išskirtinumu ir privalumu įvardija panevėžiečiams aktualų turinį. Vienintelis Panevėžio dienraštis pateikia miesto ir rajono ūkinio, politinio, kultūrinio gyvenimo, verslo, sporto naujienas, kurių skaitytojai neras respublikinėje žiniasklaidoje.

„Per daug metų įsitikinau, kad „Sekundėje“ pateikiama informacija objektyvi ir patikima. Net nebeįsivaizduočiau, kad panevėžietis galėtų neskaityti savo miesto dienraščio“, – sako D. Janėnas.

Dvidešimt metų „Sekundę“ prenumeruojantis D. Janėnas prasitaria dienraštį prisidėjus ir prie „Naftėno“, dabar vienos stipriausių Panevėžio apskrities įmonių, sėkmės istorijos. M. Garucko nuotr.

Dvidešimt metų „Sekundę“ prenumeruojantis D. Janėnas prasitaria dienraštį prisidėjus ir prie „Naftėno“, dabar vienos stipriausių Panevėžio apskrities įmonių, sėkmės istorijos. M. Garucko nuotr.

Nepriklausoma nuo įtakų

Žiniasklaidos rinkos analitikų matomą tendenciją, kad klasikinė popierinė spauda, ypač regioninė, tampa visuomenės ramsčiu, patvirtina ir Panevėžio dienraščio „Sekundė“ bei savaitraščio „Panevėžio balsas“ leidėjos ON Media, UAB, generalinis direktorius Laurynas Kochanauskas.

„Nepasidavę žiniasklaidos tendencijoms kurti darbo sąnaudų mažiausiai reikalaujantį turinį, orientuotą į kriminalines kronikas, pramoginius skaitinius, užsitarnavome skaitytojų lojalumą ir pasitikėjimą. Tą rodo ir nemažėjantis prenumeratorių būrys. Mūsų kryptis – su kitomis žiniasklaidos priemonėmis konkuruoti išskirtinėmis publikacijomis, objektyviais analitiniais straipsniais“, – teigė L. Kochanauskas.

Pasak direktoriaus, dienraščio „Sekundė“ ir savaitraščio „Panevėžio balsas“ objektyvumą ir nešališkumą patvirtina šiandieninės žiniasklaidos rinkoje itin reikšmingas faktas, jog jų leidėja ON Media, UAB, išlieka absoliučiai nepriklausoma nei nuo politikos, nei nuo verslo grupių.

„Tyrimai rodo, kad Lietuvoje daugiau nei pusė šimto žiniasklaidos priemonių yra politikų rankose. Ar Seimo narys, kurio sutuoktinė leidžia laikraštį, tikrai nesuinteresuotas nuosavą tribūną išnaudoti saviems interesams? Mūsų vertybė – nepriklausomumas nuo bet kokių grupių įtakos. Tai mums leidžia būti nešališkiems, objektyviems ir stengtis išlaikyti aukščiausius žurnalistų etikos standartus“, – sako L. Kochanauskas.

Komentarai

  • Jeigu nepaskaitau laikraščio ,,Sekundė“, o tik pažiūriu TV žinias, tai po dienos kitos suprantu, kad nieko nebežinau. Tikrai spauda turi būti vietinė. ,,Panorama“ rodo šalies ir tarptautinius reikalus, o tikrasis žmogaus gyvenimas vyksta savo mieste, kur ir džiaugsmai , ir rūpesčiai aktualūs. Pasakysiu, kad man labai patinka „Sekundė“ objektyvumu. Kitas toks laikraštis kažkaip krypo vis ir nukrypo į aiškią vieną politinę pusę ir todėl tapo kažkoks erzinantis ir nebeįdomus
    „Sekundei“ valio!

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų