-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, pageidaujantieji anonimiškumo, už gydymą turi susimokėti savo lėšomis.
Taip siekiama išvengti diskriminacijos kitų pacientų atžvilgiu, sergančių kitomis ligomis, pavyzdžiui, gonokokine infekcija, neuroziniais, stresiniais somatoforminiais sutrikimais, ŽIV/AIDS.
Taip pat tai nebūtų teisinga visų apdraustųjų ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas mokančių žmonių atžvilgiu, nes nebūtų galima identifikuoti, ar anonimiškai gydomas žmogus yra apdraustas, o juk gydymo įstaigų finansavimas iš PSDF biudžeto yra siejamas su apdraustaisiais. Tad tai įgyvendinti galima tik tuomet, kai sistema gali identifikuoti pacientą ir jam suteiktas paslaugas. Teikiant gydymo paslaugas anonimiškai ,nėra galimybės nustatyti, ar pacientas yra apdraustas.
Tokiam diskriminacinio pobūdžio siūlymui įgyvendinti reikėtų ir papildomai nemažai PSDF lėšų. Pavyzdžiui, vidutinė gydymo kaina stacionare sergant psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkoholio vartojimo – 670 eurų, sergant narkomanija ar toksikomanija – 1035 eurų.
Be to, šiuo metu, ikiteisminio tyrimo įstaigos, teismai, prokuratūra ir gydymo įstaigos, turi teisę gauti informaciją apie pacientų gydymąsi, kai jos reikia tiesioginiam darbui. Jei tokia naujovė įsigaliotų, taikant anonimišką gydymą šios informacijos jos nebegalėtų gauti.
Taip pat nepritariama siūlymui, kad šių ligų gydymas būtų priskirtas savivaldybių remiamai sveikatos priežiūrai, nes naujai savivaldybių funkcijai vykdyti reikalingi papildomi asignavimai.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, teisę į gydymo paslaugas neatskleidžiant tapatybės, turi ne jaunesni kaip 16 metų pacientai. Ligos, kuriomis sergantys pacientai gali būti gydomi anonimiškai, numatyti sveikatos apsaugo ministro įsakyme. Pavyzdžiui, lytiškai plintančiomis ligomis sergantys žmonės, taip pat turintys priklausomybę nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, kenčiantys dėl nuotaikos, įpročių ar potraukių sutrikimų ir pan. Už sveikatos priežiūros paslaugas neatskleidžiant tapatybės pacientas moka pats.
Pagal įstatymą asmens sveikatos duomenys nėra viešinami ir juos tvarkyti gali tik gydymo įstaiga atsakingi ligonių kasų pareigūnai, bei tam tikrais atvejais teisėsauga. Tretiesiems asmenims jokie asmens sveikatos duomenys negali būti suteikiami.
