Šiukšles skaičiuos dirbtinis intelektas

Šiukšles skaičiuos dirbtinis intelektas

Daugiau nei prieš kelias savaites į Lietuvos didmiesčių gatves specialiai sudarytais maršrutais išriedėjo elektrinis unikalus dviratis. Jis ypatingas tuo, kad turi įtaisytą specialią kamerą, skenuojančią šiukšles gatvėse, pakelėse ir viešosiose erdvėse. Ši kamera užfiksuoja netgi tokią smulkmę, kaip numesta nuorūka ar išspjauta kramtomoji guma. Dirbtinio intelekto algoritmas identifikuoja net iki keturiasdešimties skirtingų atliekų ir pateikia susistemintus rezultatus.

Tai pirmą kartą Baltijos šalyse taikoma unikali technologija, leidžianti išmatuoti miestų švaros indeksą. Ją jau kasdien taiko tokie miestai, kaip Ženeva ar Paryžius.

Pasak organizacijos „Mes Darom“ vadovės T. Buivydaitės, buvo daug bendrauta su savivaldybėmis, atliekų tvarkytojais ir prieita prie išvados, kad per keturiolika metų atėjo laikas keistis ir įprasta pavasarinė šiukšlių rinkimo akcija išlipo iš savo rėmų.

„Vis daugiau žmonių tvarkosi nelaukdami pavasario. Dėl to ir mūsų planus papildė nauji projektai“, – sako T. Buivydaitė.

Vienas tokių – miestų gatvėmis kursuosiantis išmanusis dviratis – savotiška naujųjų technologijų ir miestų švarinimo jungtis.

Remiantis dirbtinio intelekto surinktais duomenimis, kur ir kokie kiekiai šiukšlių mėtosi, pasak T. Buivydaitės, bus galima pateikti rekomendacijas savivaldybėms, kaip efektyviau tvarkyti savo teritorijas.

Daugiau nei prieš kelias savaites į Lietuvos didmiesčių gatves specialiai sudarytais maršrutais išriedėjo elektrinis unikalus dviratis su įmontuota specialia kamera ir dirbtinio intelekto dėže.

Tvarkingųjų šveicarų indėlis

Pakelėse besimėtančias šiukšles skenuojančią ir atpažįstančią unikalią išmaniąją technologiją sukūrė pavyzdine švara ir tvarka garsėjanti Šveicarija. „Cortexia“ – tai šveicarų startuolis, kuriantis inovacijas miestų švarinimo ir priežiūros srityje. „Cortexia“ sukurta sistema fiksuoja gatvėje esančias šiukšles, o dirbtinio intelekto algoritmas identifikuoja net iki keturiasdešimt skirtingų atliekų ir pateikia galutinius susistemintus rezultatus.

Panašių bandomųjų projektų metu šią unikalią technologiją jau išbandė tokie miestai, kaip Atėnai, Lisabona, o kasdienėje praktikoje jau taiko Ženeva, Bazelis ir Paryžius.

„Taikant tokią technologiją, Ciuriche sutaupomi penki eurai vienam gyventojui per metus, arba dešimt ir daugiau procentų gatvių valymo išlaidų“, – dirbtinio intelekto naudą pabrėžia T. Buivydaitė.

Pamato net kramtomąją gumą

Naudojant „Cortexia“ technologiją, renkami duomenys leidžia nustatyti labiausiai šiukšlėmis užterštas miestų gatves, kiemus bei parkus. Išmanioji kamera geba atpažinti net ir itin nedideles, vos dviejų centimetrų pločio, atliekas – netgi nuorūkas ir kramtomąją gumą.

T. Buivydaitė pasakoja, jog ši matavimo sistema pritaikyta važiuojant vidutiniu 15 km/h greičiu ir yra turi didelės raiškos kamerą. Ji iškeliama ant strypo 2–3,3 metro aukštyje, maždaug 30 laipsnių kampu į kelią bei apima šešių metrų pločio regėjimo lauką. Kita svarbi dalis – „Cortexia-box“ – dėžutė, kurioje veikia dirbtinio intelekto algoritmai, skirti atpažinti vaizdą, taip pat įmontuota GPS ir LTE duomenų perdavimo sistema.

Ant išmaniojo dviračio sėdusiam Mindaugui Jokuboniui neretai tenka sunerimusiems praeiviams aiškinti, kad jis renka duomenis apie šiukšles, ne apie žmones.

„Kamera mažiausiai 30 laipsnių kampu yra nukreipta žemyn ir fiksuoja ant žemės esančius objektus. Duomenų apie žmones ji nerenka ir nefiksuoja, nes vaizdai yra apdorojami iš karto matavimo sistemoje. Tad galutiniams skaičiavimams naudojamas nebe vaizdas, o iš jo gauti duomenys. Rezultatai pateikiami dinaminiais GIS žemėlapiais arba kreivių pavidalu. Taip išsaugomas privatumas viešojoje erdvėje“, – apie unikalią technologiją pasakoja T. Buivydaitė.

Po tokio pasivažinėjimo dviračiu, ant kurio sumontuota kamera ir dirbtinio intelekto dėžė, surinkti duomenys leidžia nustatyti miesto švaros indeksą. Ši indeksavimo sistema parodo, kur ir kokių šiukšlių kaupiasi. Tokios žinios gali padėti miestams mažinti teritorijų valymo išlaidas.

Anot T. Buivydaitės, nors ši technologija gali tapti gera investicija savivaldybėms, visgi šio bandomojo projekto tikslas – pristatyti šiuolaikinių technologijų galimybes švarinimo srityje ir skatinti jomis domėtis pačią visuomenę.

Pradėjo nuo didmiesčių

Elektrinio dviračio su įmontuota dirbtinio intelekto sistema maršrutai sudaryti didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kiekviename mieste dviratis riedės po dvi savaites. Po to mokslininkai analizuos dirbtinio intelekto apdorotą informaciją ir, remdamiesi gautais duomenimis, teiks rekomendacijas bei išvadas. Projekto iniciatoriai pabrėžia, kad šie trys didmiesčiai – tik pradžia. Vėliau planuojama važiuoti ir į kitus miestus, jei tik šie parodys susidomėjimą.

Projekto iniciatoriai žada, jog su projekto rezultatais apie miestų švarą savivaldybių atstovai bei plačioji visuomenė galės susipažinti jau liepą.

Įdomi patirtis

Ant išmaniojo dviračio sėdusi organizacijos savanorį Mindaugą Jokubonį savanoriavimas lydi visą gyvenimą. Kai turi laiko, jis prisijungia prie kiekvienos įdomios savanorystės formos. Anot jo, tokia patirtis labai smagi ir paįvairina gyvenimą naujomis pažintimis, patirtimis, žiniomis. Taip atsitiko ir šįkart.

„Seniai svajojau išbandyti elektrinį dviratį, mėgstu važinėtis Vilniaus gatvėmis ir buvo smalsu, kaip veikia toks dirbtinio intelekto sprendimas“, – sako Mindaugas.

Šiuo dviračiu per kelis kartus M. Jakubonis iš viso jau yra įveikęs virš penkiasdešimties kilometrų. Pasak jo, labai įdomu suvokti, kad sistema kiekviename jo nuvažiuotame metre fiksavo net mažiausią šiukšlę ar nešvarumą.

Praeivius gąsdina kamera

Vos pradėjęs važinėti, Mindaugas netgi nustebo, kokios švarios Vilniaus gatvės, ir vis dvejojo, ar yra prasmės minti dviratį, kai niekur nematyti šiukšlių. Tačiau ilgiau pasivažinėjęs suprato, kad tam tikros vietos apskritai nėra valomos arba valomos retai, todėl jose ir šiukšlių apstu.

„Ypač tai matoma tolimesniuose miesto rajonuose, gatvėse be šaligatvių, parkuose“, – sako M. Jakubonis.
Anot jo, išskirtinis dviratis su ilga įmontuota antena, be abejo, traukia dėmesį ir žmonės neretai į jį atsigręžia. Vieni praeiviai išdrįsta paklausti, ką jis čia veikia, kitus išgąsdina įmontuota kamera.

„Tenka paaiškinti, kad skenuodama šiukšles, sistema vizualios informacijos nekaupia. Atsiranda ir vairuotojų, signalizuojančių dėl važiavimo kelio dalyje. Tačiau būtent kelio pusės kelkraštyje dažniausiai ir kaupiasi numestos šiukšlės ir tai užfiksuoti labai svarbu“, – pabrėžia savanoris dviratininkas.

 

Komentarai

  • Tegul pravažiuoja tuo dviračiu Velžio keliu iki Liūdynės. Įvertins didelį šiukšlingumą. Veža visokias statybines atliekas atvirais automobiliais į šiukšlyną, nors turėtų apsauginį tinklą arba tentą užsidėti. Tačiau visiems iki lemputės. Policija net nebaudžia už tai.

  • Žmogiškasis intelektas nesugeba nešiukšlinti,jo akys nemato šiukšlių, tai dirbtinį pasitelkiam….

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų