Akustinės sirenos, transliuojančios įrašą, mieste pradės veikti tik kai jų bus keletas.

Sirenos kalba Panevėžiui

Sirenos kalba Panevėžiui

 

 

Pernai Panevėžio savivaldybė ant Bendruomenių rūmų pakabino naujovišką, žmogaus balsu apie pavojų galinčią paskelbti sireną. Tačiau visos kitos tokios priemonės mieste likusios nuo sovietmečio, nors Rožyno mikrorajone trūksta net tokių.

Šiandien 11 valandą 52 minutės visos šalies gyventojai girdės sirenų gausmą, jis atitiks centralizuoto valdymo garsinį signalą „Dėmesio visiems“. Tai įspėjamasis, pulsuojančio 3 min. trukmės kaukimo garsinis signalas, skelbiantis gyventojams apie artėjančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos grėsmę, naudojamas per perspėjimo sistemos patikrinimą bei pratybas. Išgirdę jį gyventojai privalo įjungti radiją ar televizorių ir išklausyti informaciją bei rekomendacijas.

Išsigąsti nereikia – Lietuvoje vyks tradicinis perspėjimo sistemos patikrinimas. Sirenos šitaip reguliariai tikrinamos du kartus per metus: balandžio ir spalio mėnesiais.

Sirenos ims kalbėti

Kraupoką gausmą šiandien girdės ir panevėžiečiai. Panevėžyje vienu metu įsijungs 20 sirenų, įrengtų ant aukščiausių miesto pastatų. Visi šie prietaisai sujungti į centralizuotą sistemą ir garso signalas pulteliu į jas paleidžiamas iš Panevėžio miesto savivaldybės.

Jos specialistas civilinei saugai Kęstutis Klungis pasakojo, kad didžioji dauguma miesto sirenų veikia dar nuo sovietmečio. Jas Panevėžys įsirengė apie 1960 m., kiekviena tokia būdavo įjungiama rankiniu būdu.

„Fiziškai atgyvenusios, bet garsą skleidžia“, – apie senus prietaisus sakė pašnekovas.

Tik vienas toks naujas įrenginys ant Panevėžio bendruomenių rūmų iškilo praeitais metais ir jis gerokai skiriasi nuo senųjų. Ši sirena – akustinė ir jau gali skleisti garsinę informaciją. Surinkus kodą, visu garsu skelbiamas užprogramuotas žodinis pranešimas.

Bet šį kartą tokio žodinio signalo panevėžiečiai dar neišgirs, jį esą reikia dar sureguliuoti. O kol naujoviška sirena tik viena mieste, Savivaldybė neskuba jos programuoti.

„Šios sirenos signalas panašus į garsiakalbiu skelbiamą žinią prekybos centruose. Į tokias sirenas įrašyti galima bet ką“, – aiškino specialistas K. Klungis.

Dar pora panašių įrenginių turėtų iškilti šių metų pabaigoje šiaurinėje miesto dalyje. Didžiausias jų poreikis – Rožyno gyvenamųjų namų kvartale. Tik įsigijus daugiau tokių sirenų, į jas bus įrašomi žodiniai pranešimai.

Vienas toks įrenginys Savivaldybei kainuoja apie 2500 eurų. Juos gamina specializuoti gamintojai (Lietuvoje tokių 3), o miestuose prižiūri Savivaldybės konkursus laimėjusi bendrovė.

Panevėžyje už sirenas atsakingais pernai išrinkti prižiūrėtojai iš Šiaulių. Jiems tenka remontuoti nuo saulės ar lietaus pažeistas sistemos jungtis. Kartais į tokių prietaisų variklius paukščiai prineša šakų.

„Signalą patikrinti jungiame tik rudenį ir pavasarį, bet pačią sistemą apžiūrime kiekvieną mėnesį. Tenka remontuoti gedimus, pavalyti“, – sakė K. Klungis.

Nereikėtų ir pusvalandžio

Kaip žmonės reaguoja į perspėjimo sistemos patikrinimą, pašnekovas pasakyti negalėjo – niekas nepatikrins, ar gyventojai, išgirdę sirenas, įsijungia radiją ar televizorių. Pranešimai apie sistemos patikrinimą siunčiami ir į mobiliuosius telefonus. Atkreipiamas dėmesys, kad siunčiama visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau jie gali būti priimami tik tais telefonais, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija.

Kad sirenos Panevėžyje būtų įjungtos dėl tikro pavojaus, K. Klungis per savo darbo praktiką neatsimena.

„Nors per patikrinimus jau mažai kas sureaguoja, manau, kilus tikrai grėsmei žmonės žinotų, ką daryti. Po signalo informacija tuoj pat pasirodytų Savivaldybės puslapyje, o iš ten jau socialiniais tinklais, žiniasklaidos priemonėmis greitai pasklistų visuomenėje. Nereikėtų nei pusvalandžio…“ – teigė pašnekovas.

Per karinius išpuolius tokios sirenos būtų perduotos kariuomenės poreikiams, svarbu, kad tik elektra nedingtų. Tačiau prietaisus tektų prižiūrėti Savivaldybei.

Be leidimo nejungtų

K. Klungis pridūrė, kad kiekvieną kartą paleidžiant sireną būtinas leidimas iš Vilniaus. Be jo tokie veiksmai draudžiami ir tektų aiškintis, kodėl savavališkai skelbiamas aliarmas.

„Viskas sudėliota taip, kaip numato teisės aktai“, – apie signalo paleidimą aiškino specialistas.

Įstatymai taip pat reglamentuoja ir kaip turėtų vykti gyventojų evakuacija nelaimės atveju. Panevėžio savivaldybė turi tik vieną slėptuvę, kurioje turėtų slėptis ekstremalią situaciją suvaldyti įpareigoti valdžios atstovai ir visą darbą organizuojantys specialistai. Savo slėptuves nuo senų laikų turi kai kurios miesto įmonės ir gamyklos.

„Slėptuvės gelbsti cheminio ar radiacinio pavojaus atveju. Gyventojams tokiu metu nieko nėra geriau nei užsidaryti langus ir duris – tai tas pats, kas slėptuvė. Evakuacijai skirtos vietos mieste pažymėtos specialiais ženklais. Tokių vietų yra visose didesnėse švietimo, valstybės įstaigose“, – sakė Savivaldybės atstovas.

Stengiasi atnaujinti

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda „Sekundei“ aiškino, kad perspėjimo sirenomis sistemą sudaro jų tinklas. Jos išdėstytos savivaldybių centruose ir kitose gyvenamosiose vietovėse. Iš viso šiuo metu gyventojams perspėti naudojamos 838 sirenos, kuriomis perspėjama apie 51 proc. šalies gyventojų, iš kurių 62,5 proc. sudaro savivaldybių centrų gyventojai.

Sirenų amžiaus vidurkis Lietuvoje, minėto departamento duomenimis, apie 40 metų, jos nuolat prižiūrimos.

„Dėl fizinio nusidėvėjimo senų sirenų skaičius kiekvienais metais mažėja. Ieškoma galimybių, kaip jas atnaujinti. Šalyje jau yra kelios dešimtys naujų elektroninių sirenų, iš jų – 18 Vilniuje, 13 Šiauliuose, 1 Šilutėje. Savivaldybių siekius sparčiau atsinaujinti riboja finansavimo trūkumas“, – dėstė E. Geda.

Praėjusiais metais, anot jo, sirenos Lietuvoje kaukė tik jas tikrinant, nebuvo nė vieno tikro pavojaus atvejo.

Gyventojai, pasak pašnekovo, dažniausiai suvokia, dėl ko jos įjungiamos per patikrinimą. Tačiau šiais metais planuojama atlikti viešosios nuomonės tyrimą ir rimčiau sužinoti apie žmonių reakciją tokioje situacijoje. Taip pat bus domimasi, ar jie žino, kaip elgtis išgirdus sireną.

Siekdamas operatyviai perspėti gyventojus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas glaudžiai bendradarbiauja su kariuomene, taip pat su savivaldybių administracijomis, vyksta daug pratybų, kuriose tikrinami kariuomenės ir civilinės valdžios bendradarbiavimo įgūdžiai.

Minėto departamento atstovas įspėja, kad sirenų patikrinimas nesusijęs su įvykusiais ar galimais įvykiais kitose valstybėse, patikrinimas vyksta kasmet pagal tą patį nustatytą grafiką.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad per patikrinimus teikiama informacija, kuri skirta pasirengti ekstremaliosioms situacijoms ir skelbiama svetainėse lt72.lt ir vpgt.lt, yra aktuali bet kokių nelaimių atveju.

Panevėžietė Teresė Gasparaitienė

Negirdėjau, kad bus tikrinamos sirenos. Iš tikro net ir nežinau, ką reikia daryti, kai jos kaukia dėl tikro pavojaus. Tikriausiai sėdėčiau užsidariusi namuose ir niekur neičiau. Maniau, kad tokiu atveju televizoriaus apskritai negalima jungti. Iš viso neaišku, kaip čia kas bus ir kas kada puls. Dar nelabai galvoju apie tokius dalykus. Bet kai dirbau „Lino“ fabrike, tekdavo dalyvauti civilinės saugos pratybose, buvo ten ir slėptuvė.

 

Kaunietė Ieva

Negirdėjau nieko apie tikrinamas sirenas, nežinau, ką tokiu atveju toliau daryti. Gal pražiūrėjau, o gal mažai informacijos. Bet Kaune tai dažnai girdžius jas – nebekreipiu dėmesio, nes aišku, kad patikrinimas. O jei kiltų pavojus, pirmiausia pulčiau į internetą skaityti paskutinių naujienų. Manau, kad tokia žinia ten akimirksniu pasklistų.

 

 

Panevėžietis Rimantas

Girdėjau, kad mieste turi kaukti sirenos, bet kaip po to elgtis, nesu susipažinęs. Jei būtų rimtas pavojus, tikriausiai, kaip ir visi, elgčiausi impulsyviai ir per daug nemąstyčiau apie civilinės saugos punktus. Nors kažkada juos gerai išmaniau. Dirbdamas buvusiame kombinate, Beržų gatvėje, ėjau slėptuvės viršininko pareigas, turėjau prižiūrėti tvarką toje vietoje. Tuomet visi žinojo, ką daryti gresiant pavojui.

Kai dabar tiek šnekama apie įvykius Sirijoje, o Rusija per televiziją gyventojus jau ragina pirkti konservus, aš per daug to nesureikšminu. Nemanau, kad tai mus palies.

Komentarai

  • Gerb. ponai, ar galite pasakyti kur reikėtų slėptis miesto gyventojams jei iškiltų pavojus? Sugriovėte seną sistemą ir nieko naujo nesugalvojote, tik pabirbinti du kartus per metus. Už ką jums algas moka? Ar žinote kiek mieste veikiančių slėptuvių? Nei vienos?! Ar turite strateginį planą ? Abejoju.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų