-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šiųmetis simpoziumas jau 23-iasis. Nuo ankstesniųjų jis skiriasi tuo, kad rengtas ypatingomis sąlygomis. Panevėžio dailės galerijos projektų vadovės Linos Zupkaitės teigimu, šiam metų renginiui imta ruoštis prieš metus, kai Lietuva, kaip ir visas pasaulis, jau buvo patekęs į klastingojo viruso gniaužtus.
„Negana to, kad rengiantis simpoziumui didžiulėje nežinioje laikė pandemija, kai jau buvome susitarę dėl simpoziumo dalyvių iš kaimyninių šalių atvykimo ir jų laukėme,
kasdien pasiekdavo neramios žinios iš Baltarusijos. Tuomet mus, orga
nizatorius, taip pat į simpoziumą pakviestas baltaruses keramikes apėmė baimė, kad menininkės negalės atvykti“, – su kokiais nelauktais ir netikėtais iššūkiais susidūrė kūrybinio simpoziumo organizatoriai, pasakojo L. Zupkaitė.
„Dabar, pasibaigus simpoziumui, neabejotinai jaučiame pasididžiavimą sukūrę darbus, kurie pateks į garsiąją Panevėžio kolekciją.“
U. Gura
Vizas Baltarusijos keramikėms padėjo gauti į pagalbą simpoziumo organizatoriams atskubėjusi Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Panevėžyje tris savaites kūrė menininkai iš trijų šalių: Baltarusijos atstovės Ana Medvedeva (Hanna Miadzvedzeva), Irina Ščasnaja (Irina Shchasnaya) ir Katerina Geiduka, latvės Una Gura, Liga Skarina ir Olga Melehina bei panevėžiečiai keramikai Eugenijus Čibinskas, Egidijus Radvenskas, Artūras Stančikas ir Eglė Čibinskienė.
Keramikos simpoziumų parodos visada sulaukia didelio lankytojų dėmesio. G. Kartano nuotr.
„Tai trijų šalių menininkų kūrybos, bendravimo, vieni kitų pažinimo, mokymosi vieni iš kitų šventė“, – per simpoziumo uždarymą visų jame dalyvavusių menininkų vardu kalbėjo keramikė Una Gura, į simpoziumą atvykusi iš Latvijos miesto Daugpilio. Simpoziumo organizatoriams ji dėkojo už ypač geras sąlygas kurti. Menininkė tvirtino, kad visos simpoziumo dienos buvo šventė.
U. Gura neslėpė, kad simpoziumo pradžioje visi menininkai jautė didžiulę atsakomybę ir jaudulį.
„Dabar, pasibaigus simpoziumui, neabejotinai jaučiame pasididžiavimą sukūrę darbus, kurie pateks į garsiąją Panevėžio kolekciją“, – teigė menininkė.
Simpoziumas tapo švente ir panevėžiečiams. Jo metu vyko atviros kūrybinės keramikos dirbtuvės vaikams ir suaugusiesiems, meninė molio lipdymo akcija, simpoziumo dalyvių kūrybos vakarai.
Šiųmetis simpoziumas yra viena iš galerijos įgyvendinamo projekto „Tarpvalstybinė lojalumo programa kultūrai ir turizmui skatinti“, skirto gerinti tarpvalstybiniams santykiams, ugdyti įvairiapusiams gebėjimams, dalytis patirtimi, vystyti partnerystę, dalių. Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos tarptautinio bendradarbiavimo programą.
Bendras projekto biudžetas – 1 017 712 eurų, iš jų 90 proc. – Europos Sąjungos parama (915 941 euras). Panevėžio miesto dailės galerijos dalis – 190 170,23 euro, iš jų – 90 proc. Europos Sąjungos parama (171 153,21 euro).
Tris savaites Panevėžyje vykusio tarptautinio keramikos simpoziumo kūriniai praturtins Panevėžio miesto dailės galerijos keramikos kolekciją. G. Kartano nuotr.
Kaip svarbų, išskirtinį Panevėžio kultūrinio gyvenimo įvykį šį XXIII tarptautinį keramikos simpoziumą įvertino miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.
Panevėžio miesto dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas, kuriam teko atsakomybė, kad simpoziumo dalyviams nieko netrūktų ir šie galėtų kurti, sakė irgi jautęs nerimą, kad simpoziumas pavyktų. Jam pasibaigus direktorius neslėpė pasididžiavimo ir garbės, tekusios Panevėžiui, sulaukusiam tokių puikių menininkų, kurie ne tik Aukštaitijos sostinę, bet ir Lietuvą praturtino keramikos kūriniais.
Į Panevėžį suvažiavę keramikai kūrė iš šamotinio molio, kitaip dar vadinamo akmens mase. Šamoto kūriniai degami beveik 1300 laipsnių karštyje, o tada jiems nebaisus net didžiausias speigas, todėl gali būti eksponuojami ir lauke.
Keramikų simpoziumai Aukštaitijos sostinėje rengiami nuo 1989 metų. Iki šių metų Panevėžio tarptautiniuose keramikų simpoziumuose yra dalyvavę 170 menininkų iš 37 valstybių. Menininkai sukūrė ir Panevėžiui paliko daugiau nei 650 kūrinių. Šie kūriniai – didžiulis mieste saugomas lobis.
Šį straipsnį iš dalies finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Panevėžio miesto dailės galerija ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad šis straipsnis atspindi Europos Sąjungos poziciją.
