P. Židonio nuotr.

Šilumininkės nepamirš ir vasarą

Šilumos tiekėja „Panevėžio energija“ skelbiasi kasmet mažinanti paslaugų kainą ir jau pasiekusi žemiausią jos riba per visą dešimtmetį. Bet tarp didžiųjų Lietuvos miestų Aukštaitijos sostinė vis tiek ir toliau įsitaisiusi brangiausiai savo gyventojus šildančiųjų sąrašo viršūnėje, o šildymo sezoną panevėžiečiai baigė slegiami daugiau nei milijono skolos, dar 150 bylų dėl skolos šilumininkei priteisimo perduota teismui.

Panevėžio miesto daugiabučių gyventojų skola „Panevėžio energijai“ gegužės 1-ąją siekė 1, 408 mln. eurų. Prieš metus ji buvo 1, 464 mln. eurų.
Iš daugiau nei 35 tūkst. butų Panevėžyje šilumininkei prasiskolinę 5 tūkst., o tai yra apie 14 proc.

Sulaukia antstolių

Dalis šilumininkės skolininkų – ilgalaikiai, metai iš metų neišgalintys sudurti galų. Su didesnes sumas skolingais gyventojais „Panevėžio energija“ dirba individualiai: sudaro skolų grąžinimo sutartis, pasirašo vekselius, laikinai sustabdo karšto vandens tiekimą. Su nesutinkančiais grąžinti skolas teisiamasi teismuose, prisiteisus – perduodama antstoliams.

„Didžioji gyventojų skolos dalis (78 proc.) yra priteista arba naujai tų pačių skolininkų susidariusi skola (6 proc.). Vien per 2020 m. pirmąjį ketvirtį Panevėžio miesto gyventojams, skolingiems už šilumą ir karštą vandenį, išsiųsta virš 5,5 tūkst. priminimų ir įspėjimų, su 34 gyventojais sudarytos skolos grąžinimo sutartys, gauti 3 skolos vekseliai, teismuose pradėta 151 byla dėl skolų išieškojimo, dviem skolininkams sustabdytas karšto vandens tiekimas“, – vardijo D. Paulauskienė.

Bendrovės vadybininkai, anot jos, patys lankosi pas skolininkus ir aiškinasi gyventojų atsiskaitymo už šilumą galimybes. 2020 m. pradžioje iki karantino paskelbimo aplankyta 215 skolininkų. Šiemet antstoliams jau perduotas 191 skolininkas, o antstoliai vien 2020 m. pradžioje šilumininkei išieškojo daugiau nei 80 tūkst. eurų gyventojų skolų.

Neatmetama, kad dėl karantino panevėžiečių skolos „Panevėžio energijai“ dar labiau išaugs. Bendrovė žada vertinti dabartinės situacijos pasekmes kiekvieno gyventojo mokumui, jei tik šis pateiks įrodymus, kad pandemija ir karantinas pablogino gyventojo finansinę padėtį, dėl to laikinai sunku atsiskaityti su šilumos tiekėju.

Šaltinis: Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba

Pigiau nei pernai

O jau artimiausiomis dienomis gyventojai sulauks sąskaitų už balandžio šilumą butuose.
Kol kas „Panevėžio energija“ pateikia tik kovo mėnesio duomenis, kiek panevėžiečiams atsiėjo jos paslaugos.

Kovą centralizuotai besišildantieji už tokį malonumą mokėjo vidutiniškai 16 proc. mažiau nei prieš metus. Mažesnius skaičius sąskaitose lėmė ir tai, kad šiųmetis kovas buvo kiek šiltesnis nei pernykštis – vidutinė oro temperatūra siekė 3,3 laipsnio, todėl panevėžiečių būstams šildyti reikėjo 2 proc. mažiau šilumos, ir tai, kad per metus Panevėžyje šildymas atpigo 13,2 proc.

„Panevėžio energijos“ duomenimis, vidutiniai mokėjimai už šildymui suvartotą šilumą 50 kv. m ploto buto gyventojams kovą siekė apie 30 eurų su PVM. Prieš metus sąskaitos už šildymui suvartotą šilumą tokiems vartotojams sudarė apie 36 eurus su PVM.

Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose ir naujos statybos daugiabučiuose už 50 kv. metrų ploto butų šildymą šįmet kovą gyventojai vidutiniškai suplojo apie 22 eurus su PVM, o prieš metus – apie 25 eurus su PVM.

Bendrovė skelbia, kad mažiausiai – nuo 20 iki 35 centų už 1 kv. m – kovą mokėjo kai kurių būstų savininkai Vasario 16-osios, Ramygalos, Kosmonautų, F. Vaitkaus, Aukštaičių gatvėse bei Laisvės aikštėje.

Nerenovuotuose daugiabučiuose namuose su nemodernizuotais šilumos punktais, kai karštas vanduo tiekiamas atvirąja sistema, už 50 kv. metrų ploto buto šildymą gyventojai kovą vidutiniškai mokėjo 34 eurus su PVM (2019 m. kovą – apie 41 eurą su PVM). Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengti automatizuoti šilumos punktai su galimybe automatiškai reguliuoti šildymo ir karšto vandens temperatūrą, – 6 proc. mažiau.

Brangiausiai – daugiau nei eurą už 1 kvadratinio buto metro šildymą – teko pakloti gyvenantiesiems kai kuriuose namuose Tinklų, Ukmergės, A. Jakšto, A. Smetonos, Katedros, Kranto, Nevėžio ir Įmonių gatvėse.

Žemiausia per dešimtmetį

Nuo gegužės 1-osios bendrovės „Panevėžio energija“ paslaugų kainos nukrito iki 5,02 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Palyginti su galiojusia balandžio mėnesį, kai šilumos kaina siekė 5,16 ct/kWh su PVM, gegužę panevėžiečių mokesčiai šilumininkei bus sumažėję 2,5 proc., o lyginant su praėjusių metų geguže, centralizuotai tiekiama šiluma Panevėžyje atpigo 13,7 proc.

Įmonė skelbia, kad tokios pigios šilumos panevėžiečiai neturėjo visą dešimtmetį.
„Palyginti su 2012 m. vidutine šilumos kaina, sumažėjo beveik 33 proc. Šilumos kainos mažėjimui įtakos turi biokuro deginimas, jo kiekis ir jo kaina. 2019 m. bendrovės katilinėse naudojamo kuro struktūroje biokuras sudarė 80 proc.“, – aiškino „Panevėžio energijos“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė.

Liūdnoji lyderė

Nepaisant „Panevėžio energijos“ pateikiamų optimistinių skaičių, visgi balandį jos paslaugų kaina lenkė vidutinę centralizuotai tiekiamos šilumos kainą Lietuvoje. Šioji siekė 4,08 ct/kWh (be PVM), o Panevėžyje šildymo kaina praėjusį mėnesį buvo 4,73 ct/kWh (be PVM).

Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) skaičiavimu, tarp penkių didžiųjų miestų balandį Panevėžys už šilumą ir toliau mokėjo daugiausia, o pigiausiai šildėsi kauniečiai.
Toks lyginimas „Panevėžio energijai“ neatrodo priimtinas.

„Viešumoje dažnai lyginamos centralizuoto šilumos tiekimo kainos didžiuosiuose šalies miestuose. „Panevėžio energija“ yra regioninė šilumos tiekimo įmonė ir jos veikla skiriasi nuo kitų didžiųjų miestų šilumos tiekimo įmonių veiklos, todėl lyginti šilumos kainas su didžiaisiais miestais neobjektyvu. „Panevėžio energija“ šilumą tiekia ne tik Panevėžiui, bet ir mažesnių miestų ir rajonų vartotojams. Istoriškai susiklosčiusios situacijos visuose miestuose yra skirtingos“, – pabrėžė D. Paulauskienė.

Laukia perskaičiavimo

VERT atstovai teigė kaip tik šiuo metu nagrinėjantys „Panevėžio energijos“ pateiktas derinti investicijas. Priėmus sprendimą dėl jų, liepą Panevėžio įmonei bus nustatoma nauja bazinė kaina.
„VERT detaliai išnagrinės visas įmonės sąnaudas, vartotojams bus nustatyta būtinosiomis sąnaudomis pagrįsta šilumos kaina. Tikimės, nauja šilumos bazinė kaina įsigalios jau iki šildymo sezono pradžios. Tik atlikus visus skaičiavimus, būtų galima pasakyti, kaip keisis šilumos kaina. Šiuo metu šilumos bazinė kaina yra taikoma nuo 2017 m. rugpjūčio, kas mėnesį perskaičiuojant pagal tuo metu rinkoje esamas aktualias kuro kainas“, – kodėl tarp didžiųjų miestų susidaro mokesčių už šildymą skirtumai, komentavo VERT Veiklos valdymo skyriaus vedėja Loreta Kimutytė.

Lietuvos mastu „Panevėžio energijos“ paslaugų įkainis balandį užėmė 16 vietą iš 51 šilumos gamintojų Lietuvoje, vadinasi, 15-iolikos šilumos tiekėjų kaina buvo mažesnė nei ta, kurią mokėjo panevėžiečiai.
Rajoną šildantis Velžio komunalinis ūkis atsidūrė 32 vietoje. Šios įmonės šilumos kaina gyventojams balandį siekė net 6,26 ct/kWh su PVM. Nuo gegužės ji mažės iki 6,169 ct/KWh su PVM.