P. Židonio nuotr.

Signatarų ąžuolyne – atvira istorijos pamoka panevėžiečiams

Panevėžiečiai šią savaitę kviečiami atvykti į netradicinę istorijos pamoką miesto Kultūros ir poilsio parke.

Šį trečiadienį, lapkričio 20 dieną, 14 val. netoli ekstremalaus sporto aikštelės Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyrius rengia ąžuolų sodinimo akciją.

Tai – ne įprasta medžių sodinimo talka. Lankomiausiame miesto parke suoš ąžuolynas, skirtas pagerbti dvidešimt signatarų, 1918 metų vasario 16-ąją pasirašiusių svarbiausią valstybės dokumentą – Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, bei tris LR Aukščiausiosios Tarybos akto „Dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo“ signatarus panevėžiečius.

Praėjusiais metais Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriaus inicijuotoje akcijoje pasodinti pirmieji 10 ąžuolų signatarams. Šįmet bus pasodinta dar 13-a.

Signatarų ąžuolyno sodinimo talkoje ketvirtadienį rengiasi dalyvauti ir Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras panevėžietis Jonas Liaučius, šviesaus atminimo signataro Juliaus Beinorto žmona Vida Beinortienė, pakviesti ir miesto dvasininkai, visuomenininkai.

„Ypač laukiame Panevėžio jaunimo, švietimo įstaigų bendruomenių“, – kviečia Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriaus valdybos pirmininkė Danutė Kriščiūnienė.

Praėjusiais metais Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriaus inicijuotoje akcijoje pasodinti pirmieji 10 ąžuolų signatarams. Šįmet bus pasodinta dar 13-a. P. Židonio nuotr.

Primins, kas tautai svarbiausia

Pirmininkė žada, jog talkininkų lauks karšta arbata ir prasmingi pokalbiai prie jos puodelio.

Pernai pradėtą sodinti ąžuolyną jau žymi ir lentelė, panevėžiečiams primenanti Lietuvos istorijos tarpsnius, kai signatarų parašais buvo įtvirtinta tai, kas kiekvienai tautai yra brangiausia – jos nepriklausomybės etapai.

D. Kriščiūnienė džiaugiasi, kad pernykščiai ąžuoliukai visi prigijo ir gražiai suaugo, o panevėžiečiai šią vietą parke jau atpažįsta kaip įprasminančią istorinę atmintį.

Tęsia pirmtakų tradiciją

Antrus metus skyriui vadovaujanti D. Kriščiūnienė sako siekianti tęsti dar Lietuvai pagražinti draugijos įkūrėjų tradiciją.

1921 m. pavasarį kunigo Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva įkurta Lietuvai pagražinti draugija išsikėlė esminį tikslą – saugoti ir globoti gamtos, istorijos bei meno paminklus ir ėmėsi vykdyti medelių sodinimo Lietuvoje programą.

„Mūsų veiklos principas – žmogus, gamta, tauta – juo vadovaujamės ir šiandien“, – pabrėžia skyriaus pirmininkė.

Šias tradicijas tęsianti draugija siekia, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau gražių žaliuojančių kampelių, o žmonių širdyse – daugiau dvasingumo ir meilės Tėvynei, jos gamtai, istorijai, kultūrai.

Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus istorija prasideda 1923 m. kovo 23-iąją. Jo narių iniciatyva tarpukariu Panevėžys sužaliavo – rengtos medžių sodinimo šventės, Laisvės, Vytauto (dabar Nepriklausomybės) aikštėse pasodinti medžiai, skirti pažymėti Lietuvai svarbioms sukaktims.