Juvelyras Vytautas Petrauskas sako, kad sumanytas papuošalas kartais pradeda diktuoti savo sąlygas ir visiškai pasikeičia.

Sidabrinis juvelyro šerkšnas

Sidabrinis juvelyro šerkšnas

Specialiu regioninio liaudies meno konkurso „Aukso vainikas“ diplomu apdovanoto panevėžiečio tautodailininko Vytauto Petrausko kūrybos aruode tūkstančiai papuošalų, skirtų ir grožio karalienėms, ir kuklioms damoms, ir praeities atminimui.

Įvertinti baltų papuošalai

Juvelyro profesija visuomet atrodė ne tokia kaip kitų amatininkų – kilnesnė, įdomesnė, paslaptingesnė. Ir labai svarbi. Juk visais laikais juvelyrai buvo vertinami – jų kurti papuošalai dėvėti dar senų senovėje.

Panevėžietis juvelyras Vytautas Petrauskas vienas iš tos įdomios profesijos atstovų, sugebantis savo kurtomis karūnomis ir grožio karalienes, ir išrankiausias ponias puošti ir išmanantis apie senovinius, dar baltų gentyse dėvėtus papuošalus.

Tautodailininkas nuo seno domisi baltų genčių aksesuarais, apie juos knygas skaito, informacijos ieško ir pats bando jų paslaptingas linijas bei formas atkartoti.

Juk baltų menas labiausiai ir žinomas iš randamų papuošalų, kurie, iš tvirtų medžiagų pagaminti, būdavo dedami į įkapes.

Penkių baltiškų segių ciklą pateikęs Anykščiuose rengtam liaudies meno konkurso „Aukso vainikas“ regioniniam turui panevėžietis V. Petrauskas buvo pastebėtas, įvertintas ir apdovanotas specialiu diplomu.

Šio tautodailininko darbai turi išskirtinį bruožą – pabrėždamas kilmingumą ir prabangą, jis išlaiko ryšį su tradicijomis, nepameta minties apie tautiškumą.

Gaila, bet dabar šiais metais aštuoniasdešimtąjį gimtadienį mininčio meistro darbų parodose nepamatysime.

Pandemija privertė parodą atidėti. Bet ji, išnykus kliūtims, tikrai bus – tautodailininkas turi ką parodyti, kuo sužavėti.

Nepamiršti sąskambiai

Juvelyro gerbėjai turbūt dar nepamiršo Panevėžio kraštotyros muziejuje vykusios parodos „Sąskambiai“, surengtos V. Petrausko 75 metų sukakties proga.

Pirmas toje parodoje apsilankiusiųjų įspūdis – autoriaus kūryba pasižymi puošnumu. Nors parodoje buvo galima pamatyti tik labai nedidelę dalį juvelyro paskutinių metų darbų, bet ir jie atskleidė meistro gabumus, požiūrį į juvelyrikos galimybes.

Per ilgą kūrybinį kelią juvelyras tautodailininkas įgijo savitą braižą.

„Jo kūriniai pilni balto sidabro šerkšno ir saulėto gintaro skambesio“, – taip tuomet buvo apibūdinti V. Petrausko parodai pateikti darbai.

„Sekundės“ kalbintas menininkas negalėjo pasakyti, kiek tūkstančių žiedų, apyrankių, segių ir kitokių papuošalų jau sukurta, kiek eskizų nupiešta, idėjų įgyvendinta.

Puošė ir karalienes

V. Petrausko kūrybinės medžiagos – sidabras, gintaras ir pusbrangiai akmenys. Jas, taip pat įtemptą darbą, kūrybinę mintį, kantrybę meistrui pasitelkus ir gimsta išskirtiniai kūriniai.

Tarp jų ir gražuolėms vainikuoti skirtos karūnos. Pamenate, kokie populiarūs būdavo grožio karalienių rinkimai?

V. Petrauskas kūrė Panevėžio, kitų miestų, Aukštaitijos grožio karalienių rinkimams, o karūnos būdavo dedamos ant galvų pačioms tituluočiausioms gražuolėms.

„Man niekas nenurodinėjo, kaip turėtų atrodyti viena ar kita karūna, – buvo suteikta laisvė fantazijai. Bet paskui karūną padarė pereinamąją – metus panešiojusi gražuolė ją turėdavo perduoti kitai išrinktajai ir naujų karūnų nebereikėjo“, – pasakoja juvelyras.

Nuo spalvingų siūlų

„Juvelyro savybė – kantrybė“, – sako tautodailininkas.

Dar reikia nepaprasto kruopštumo ir, žinoma, noro, traukos kurti.

V. Petrauskas pasakoja vaikystėje labai mėgęs piešti, daryti įvairius smulkius darbelius iš medžio.

„Vienas iš gražiausių vaikystės prisiminimų – senovinė lakuota, gėlytėmis papuošta mamos dėžutė, kurioje ji laikydavo šilkinius siuvinėjimo siūlus: švelnius, spalvingus. Man buvo maloniausias užsiėmimas atsidaryti dėžutę ir žaisti su tais siūlais. Pamačiusi mano susižavėjimą mama pasiūlė mokytis siuvinėti – nemažai darbelių išsiuvinėjau“, – pasakoja juvelyras.

Meniškos prigimties žmogus dar jaunystėje išbandė įvairias meno rūšis: keramiką, tapybą, piešimą, metalo darbus.

Bet labiausiai širdį patraukė ir kartu su savimi nusivedė juvelyrika. Nusprendęs rinktis šią profesiją, įstojo mokytis į Telšių taikomosios dailės technikumą, dabar ta mokymo įstaiga vadinama kitaip – Telšių fakultetu.

Juvelyrika V. Petrausko gyvenime jau daugybę metų. Panevėžiečiai jo darbus galėjo matyti nuo 1968-ųjų, nuo tada jis dalyvauja parodose. Netrukus įstojo ir į Lietuvos tautodailininkų sąjungą.

V. Petrausko kūryba pelniusi įvairių apdovanojimų, jo darbai eksponuoti autorinėse, daugybėje kolektyvinių parodų.

2011-aisiais V. Petrauskui buvo suteiktas meno kūrėjo statusas.

Dabar, apžvelgdamas prabėgusius darbo ir kūrybos metus, juvelyras neabejoja pasukęs teisingai, jam skirtu gyvenimo keliu, kuriuo, kol turės jėgų, žengs ir toliau.

Tėvo pėdomis pasuko ir sūnus Tomas – taip pat tapo juvelyru. P. Židonio nuotr.

Ištikimas Panevėžiui

Panevėžyje gimęs ir užaugęs V. Petrauskas didžiuojasi, kad savo miesto neišmainė į jokį kitą, kad čia liko visiems laikams, kad čia gyvena ir jo vaikai – sūnaus bei dukros šeimos.

„Iš gimtojo miesto buvau išvykęs vos kelis kartus: kai mokiausi Telšiuose, kai po studijų trumpai dirbau sostinėje ir kai tarnavau armijoje. Vos atitarnavęs, skubėjau namo, nes labai ilgėjausi Panevėžio“, – sako juvelyras.

Grįžęs į gimtinę čia ir liko. Maždaug prieš penkiasdešimt metų pastačius Respublikos gatvėje tuomet įspūdingai atrodžiusį ir visų panevėžiečių vertintą buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatą, V. Petrauskas pradėjo dirbti ten įkurtose juvelyrų dirbtuvėse.

Pagal užsakovų pageidavimus gamino žiedus, apyrankes, kitus papuošalus, atlikdavo įvairius užsakymus.

Kūrybinei veiklai laiko nebuvo daug.

Užtat vėliau, kai vaikai tapo savarankiški, kai pats sulaukė pensijos, visa galva nėrė į kūrybinę, savo mintims išreikšti ir tautodailės darbams skirtą veiklą.

Tėvas didžiuojasi, kad jo pėdomis pasuko ir sūnus Tomas.

„Kai baigęs vidurinę sėdo su įrankiais prie juvelyro stalo, taip, galima sakyti, ir prilipo. Jam labai patinka tai, ką daro, ir jam sekasi“, – pasakoja tėvas.

Abu su sūnumi jie turi savo dirbtuvėlę, kur ir kuria, įgyvendina savo bei klientų sumanymus.

Sidabro ir gintaro sakmės

V. Petrauskas kurdamas vieną ar kitą papuošalą pirmiausia piešia eskizą, jam panaudodamas įvairius simbolius: augalinius ornamentus, žalčiukus, lapelius, paukščius.

O koks papuošalas bus, kaip jis atrodys, mintyse dėlioja visą laiką.

„Ar knygą skaitydamas, ar naktį nubudęs, ar gamtoje į kokį vaizdelį dėmesį atkreipęs, žiūrėk, jau ir matau prieš akis būsimo papuošalo vaizdą. Bet būna, kad bedirbant viskas pasikeičia. Papuošalas tampa visai kitoks, negu buvo pirmas sumanymas, bet tai, matyt, ir yra kūryba“, – svarsto juvelyras.

Be visų šiai profesijai reikalingų savybių, meninių gabumų, fantazijos, dar reikia įsigyti ir darbo medžiagų, daugybės įvairiausių įrankių.

Didelė dalis uždarbio ir skiriama tiems dalykams.

„Būna, kad bedirbant viskas pasikeičia. Papuošalas tampa visai kitoks, negu buvo pirmas sumanymas, bet tai, matyt, ir yra kūryba“

V. Petrauskas

Pačios mėgstamiausios V. Petrausko medžiagos – sidabras ir gintaras.

Iš šitų dviejų sąskambių, kaip teigia meistras, galima išgauti daug skirtingų melodijų, derinių.

Dar juvelyras mėgsta komponuoti gamtos dovanojamus pusbrangius akmenis – turkį, malachitą, karneolį ir kitus.

Tie į papuošalus dedami akmenys gali būti pritaikomi pagal Zodiako ženklus. Tinkamiausius parinkus, suderimus ir juos dėvint, sakoma, ir svajonių išsipildymo, visokio gėrio galima sulaukti.

„Tik svarbiausia tuo tikėti“, – šypsosi juvelyras.

Meniškos prigimties žmogus turi dar vieną pomėgį – tapybą. Tad kartais ima teptuką į rankas ir tapo natiurmortus arba išdėsto drobėje kitus sumanymus.

Galerija

Komentarai

  • Vytautai, dar ilgai visus džiugink savo nuostabiais kūriniais į kuriuos įdėta ir dalis Tavo širdies. Kūrybinės sėkmės, kantrybės ir sveikatos.

    • Atsakyti
  • Tikrai geras meistras, nuostabus žmogus. Pažįstu jį labai seniai, dar nuo jaunystės. Ne vieną dirbinį Vytautas yra pagaminęs, iki šiol nešioju ir didžiuojuos. Sveikatos, gerų darbų Jums, Vytautai !

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų