T. ŠIAUDINIO nuotr.

Siaurukas laukia naujų šeimininkų

Siaurukas laukia naujų šeimininkų

Vienas žinomiausių Rytų Aukštaitijoje turistų traukos objektų Aukštaitijos siaurasis geležinkelis – ant permainų slenksčio.

Pagrindinis siauruko išgyvenimo šaltinis Susisiekimo ministerija nori atsisakyti savo, kaip dalininkės, teisių į jį. Legendinio geležinkelio viena iš trijų šeimininkių siekianti tapti Panevėžio miesto savivaldybė šį turizmo ir pramogų objektą regi ne tik kaip galimybę privilioti turistų. Aukštaitijos sostinėje norima įkurti centrines Europos istorinių garvežių remonto dirbtuves.

Praėjusią savaitę vykusiame Panevėžio miesto bei rajono, Finansų ministerijos bei abiejų dabartinių siauruko dalininkių – Anykščių rajono savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos – susitikime nuspręsta, jog pastaroji atsisako savo dalies, tačiau ir toliau neribotą laiką šiam kultūros paveldo objektui išlaikyti iš valstybės biudžeto kasmet bus skiriama 200 tūkst. eurų.

Šiuo metu valstybė per metus siaurukui atseikėja kiek didesnę sumą – per 360 tūkst. eurų.

Sumažėjus valstybės dotacijai, finansinę atsakomybę dėl kultūros paveldo objekto siūloma prisiimti Panevėžio miesto bei rajono ir Anykščių savivaldybėms.

„Kiek, sunku pasakyti, – teigė Panevėžio vicemeras Aleksas Varna. – Jei bus nutarta, kad dalininkėmis iš tiesų tampa visos trys savivaldybės, „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ įstaigoje būtų padarytas auditas, įvertinta situacija. Ministerija griežtai pasakė, kad iš valstybės biudžeto daugiau pinigų nebus.“

Regi proveržį

Vicemero teigimu, tapęs istorinį siaurąjį geležinkelį prižiūrinčios ir eksploatuojančios įstaigos dalininku, Panevėžys mato galimybę į miestą pritraukti ne tik pasivažinėti traukinuku trokštančių turistų.

Aukštaitijos sostinėje veikiantis vienas didžiausių pasaulyje siaurojo geležinkelio depų, pasak A. Varnos, domina ir užsienio investuotojus, čia reginčius galimybę remontuoti Europos siaurųjų geležinkelių garvežius.

Aukštaitijos sostinėje jau keletą kartų lankėsi ir britų investuotojai, siekiantys populiarinti senųjų geležinkelių teikiamas turizmo paslaugas.

„Nors mūsų siaurukas Europoje žinomas, jos turizmo tinkle vis dar nėra kaip vienas iš lankytinų elementų, kad čia plūstų užsienio turistai“, – sako A. Varna.

Anot jo, skaičiuojama, kad europietis, lankydamas siauruko turizmo objektą, tam išleidžia kelis šimtus eurų per dieną.

„Nei Anykščiai, nei Panevėžys po vieną siauruko neišlaikytų, todėl konkurencijai čia ne vieta.“

A. Varna

„Europoje išpopuliarintas Panevėžio siaurasis geležinkelis atvertų miestui naujų galimybių, būtų paskata ir mūsų kavinėms, viešbučiams“, – mano vicemeras.

Nors šiuo metu iš siauruką aplankančių turistų daugiausiai išlošia Anykščiai, kurie yra kelionės siauruku galinė stotelė, A. Varna mano, jog kaimyninėms savivaldybėms konkuruoti dėl teisių į tokį objektą būtų neprotinga.

„Panevėžyje sėdę į traukinuką turistai nudardės į Anykščius, paviešės ten, sugrįš į Panevėžį, čia gal nakvos, Panevėžio rajonas sugalvos, ką jis parodys svečiams. Nei Anykščiai, nei Panevėžys po vieną siauruko neišlaikytų, todėl konkurencijai čia ne vieta“, – įsitikinęs vicemeras.

Visos trys savivaldybės savo sprendimus dėl teisių į siauruką turi pranešti iki lapkričio 23-iosios.

Legendinio siauruko vienu iš trijų šeimininkų siekiantis tapti Panevėžys šį turizmo objektą regi ne tik kaip galimybę privilioti turistų, bet ir Aukštaitijos sostinėje įkurti centrines Europos istorinių garvežių remonto dirbtuves. A. REPŠIO nuotr.

Legendinio siauruko vienu iš trijų šeimininkų siekiantis tapti Panevėžys šį turizmo objektą regi ne tik kaip galimybę privilioti turistų, bet ir Aukštaitijos sostinėje įkurti centrines Europos istorinių garvežių remonto dirbtuves. A. REPŠIO nuotr.

Anykščiai derėsis

Panevėžio miesto ir rajono vadovai dar pernai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, siūlydami tapti siauruko dalininkais. Tąkart Panevėžio politikai tokį žingsnį pavadino sugrąžintu istoriniu teisingumu.

Tačiau Anykščių rajono vadovai apie idėją dalininko teisėmis dalytis su Panevėžio dviem savivaldybėmis kalba miglotai.

Anykščių rajono savivaldybė spalio 30-ąją vienbalsiai įgaliojo merą ir administraciją derėtis su Susisiekimo ministerija dėl „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ teisių perėmimo.

„Mums buvo raštiškas ministerijos siūlymas perimti jos dalį ir tą dalyką apsvarstėme. Mes įpareigoti derėtis su ministerija, ką atiduoda, kiek atiduoda, koks bus tolesnis finansavimas duodamas. Pirmiausia dalininkai derasi ir tariasi tarpusavyje. Jei jie nesusitaria, vadinasi, turės būti ieškoma kitų sprendimų. Kol nėra dalininkų susitarimo, šnekame užbėgdami siaurajam traukiniui prieš nosį“, – pareiškė Anykščių meras Kęstutis Tubis.

Ties kritine riba

Iki šiol Susisiekimo ministerija yra pagrindinis siauruko finansavimo šaltinis. Iš valstybės biudžeto per metus jam skiriama 365 tūkst. eurų. Kita dalininkė, Anykščių savivaldybė, prie įstaigos išlaikymo prisideda tik simboliškai – skiria talkininkų pagal viešųjų darbų programą. Pats siaurukas, pernai sulaukęs daugiau nei 57 000 turistų, iš savo veiklos surenka apie 150 tūkst. eurų.

Viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ laikinasis direktorius Vismantas Užalinskas neslepia, jog valstybei sumažinus dotacijas, finansavimo iš kitų šaltinių negavęs siaurukas neišgyventų.

„Ministerijos siūlomų palikti 200 tūkst. eurų užtektų nebent atlyginimams išmokėti, tačiau vis tiek tektų dar sumažinti darbuotojų“, – pripažįsta V. Užalinskas.

 

Anot jo, šiuo metu iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų užtenka darbo užmokesčiui, mokesčiams, komunalinėms paslaugoms apmokėti ir dar kelios dešimtys tūkstančių eurų lieka remonto darbams.

„Šįmet teko tvarkyti Raguvėlės vandens bokštą, o tokių kultūros paveldo objektų siauruko ruože yra ne vienas“, – teigė laikinasis vadovas.

Viena dalininkė nepatemptų

Susiveržti diržus darbuotojų sąskaita V. Užalinskas sako irgi nematantis galimybės – šiuo metu siauruke dirbantys 25 žmonės yra optimalus skaičius tokiai įstaigai.

Laikinasis direktorius pripažįsta abejojantis, ar Susisiekimo ministerijai atsisakius savo, kaip dalininkės, teisių ir valstybei gerokai sumažinus lėšas, siauruką pajėgtų viena išlaikyti bet kuri savivaldybė.

„Finansinė našta būtų per sunki ir vieniems Anykščiams, ir vienam Panevėžiui“, – idėją įstaigą perduoti į trijų šeimininkių rankas palaiko V. Užalinskas.

Jo nuomone, pasidalyti istorinio siaurojo geležinkelio išlaikymo išlaidas Panevėžio miestui, rajonui bei Anykščių savivaldybei būtų ne tik ekonomiškai naudingiausia, bet ir logiška, mat siauruko vėžė driekiasi per visų jų teritorijas.

Dėl to, kad panevėžiečiai iki šiol nėra įstaigos dalininkai, V. Užalinskas yra patekęs į keblią padėtį. Anykščių rajono savivaldybės pagal viešųjų darbų programą atsiųstam darbininkui davęs darbo Panevėžio savivaldybės teritorijoje, laikinasis direktorius iš dalininkių sulaukė drausminės nuobaudos.

Visgi Panevėžio apylinkės teismas, pripažinęs, kad vadovas rūpinosi, kaip kuo efektyviau panaudoti įstaigai skiriamą pagalbą, nuobaudą panaikino.

Idėja Panevėžyje įkurti centrines Europos garvežių remonto dirbtuves sudomino ir Didžiosios Britanijos, Lenkijos siaurųjų geležinkelių atstovus. A. REPŠIO nuotr.

Idėja Panevėžyje įkurti centrines Europos garvežių remonto dirbtuves sudomino ir Didžiosios Britanijos, Lenkijos siaurųjų geležinkelių atstovus. A. REPŠIO nuotr.

Turistai ieško naujų pramogų

Siaurasis geležinkelis Aukštaitijoje nutiestas XIX amžiaus pabaigoje. 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir tapo turizmo objektu. 2003-iaisiais dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais. Dabar siaurojo geležinkelio ruožas yra 70 km ilgio. Siauruku galima nuvykti nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone.

Pasak V. Užalinsko, kad ne tik pritrauktų naujų, bet ir išlaikytų esamus turistų srautus, įstaigai tenka ieškoti kitokių pramogų formų.

„Anykščių patrauklumas blėsta, o ypač šįmet ištisai lyjant. Tokią šlapią vasarą labai krito maršruto iki Rubikių ežero paklausa, Lajų takas irgi turistams nebėra toks įdomus, kaip jį tik atidarius“, – pažymi vadovas.

Pasak jo, šįmet ypač pasiteisino trumpos ir originalios turistams pasiūlytos programos.

Didelio populiarumo sulaukė bendras projektas su J. Miltinio dramos teatru – spektaklis, rodomas ne teatro scenoje, o netradicinėje erdvėje – siaurojo geležinkelio depe.

„Anksčiau žmonės galvojo, kad Panevėžyje tėra siauruko stotis, iš kurios išvažiuojama pramogauti į Anykščius. Bet čia atvykę pamato visai kitokį siauruką – depe rodomi spektakliai, kalvė nuomojama renginiams“, – teigė V. Užalinskas.

Kuria verslo planą

Laikinasis įstaigos direktorius sako siaurukui matantis platesnę nišą nei turizmas. Anot jo, Europoje neišplėtota garvežių remonto paslauga ir tam būtų galima išnaudoti Panevėžio siauruko depą.

„Pasaulyje veikia dideli garvežių muziejai, bet jie neturi galimybių savo eksponatų remontuoti“, – nišą mato V. Užalinskas.

Idėja Panevėžyje įkurti centrines Europos garvežių remonto dirbtuves, pasak laikinojo direktoriaus, sudomino ir Didžiosios Britanijos, Lenkijos siaurųjų geležinkelių atstovus.

Anot jo, tai reikštų papildomas pajamas įstaigai. Pavyzdžiui, Rumunijos meistrai už garvežio katilo remontą „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ užsiprašė 60 tūkst. eurų. Tokių pinigų neišgalintys mokėti panevėžiečiai katilą susiremontavo už 16 tūkst. eurų.

V. Užalinsko žodžiais, idėją įsiūbavusi įstaiga sukurtų ir papildomų darbo vietų.

„Panevėžyje turime puikią garvežių remonto dirbtuvėms reikalingą bazę. Galėtume sujungti net kelias organizacijas į vieną, dėl specialistų rengimo bendradarbiauti su Panevėžio aukštosiomis mokyklomis. Lietuvai ir Panevėžiui tai atneštų daug naudos“, – neabejoja V. Užalinskas.

Komentarai

  • o kaip tas išgirtas ir išreklamuotas saulės traukinys? jau šią vasarą turėjo važinėti.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų