-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kol kas bilietas brangiau kainuos vykstant siauruku iš Anykščių. Kiek vėliau, jei tam pritars Susisiekimo ministerija bei kitos trys dalininkės – Panevėžio miesto ir rajono bei Anykščių rajono savivaldybės, brangiau bus siauruoju geležinkeliu keliauti ir iš Panevėžio. D. Liutikas aiškina, kad branginti bilietus verčia įstaigos augančios sąnaudos: nuolat kylančios detalių ir medžiagų, būtinų geležinkeliui tvarkyti, kainos bei, pasak direktoriaus, gėdingai maži darbuotojų atlyginimai.
Įstaigos internetinėje svetainėje skelbiama, kad administracijos ir visų kitų darbuotojų bendras vidutinis darbo užmokestis siekia 1112 eurus.
Branginti bilietus, kuriuos teks pirkti keliaujant iš Anykščiuose esančios stoties, užsimota ne taip ir mažai. Šiuo metu 2 eurus kainuojantis pasivažinėjimas drezina po kainų pakėlimo atsieis 3 eurus. Kelionė pačiu siauruku Anykščių ribose kiltų nuo 4 iki 5 eurų. Už šiuo metu 7 eurus kainuojantį pasivažinėjimą nuo Anykščių iki Rubikių tektų pakloti 10 eurų. Kiek brangs bilietai bei užsakomieji reisai iš Panevėžio, pasak direktoriaus, dar svarstoma.
D. Liutiko teigimu, siauruko bilietų kainos nekilo pastaruosius 5 metus. Kol kas bilietas pirmos klasės vagonu iš Panevėžio iki Rekstino miško ir atgal kainuoja 20 eurų, tokia pat kelionė antros klasės vagonu, kurio kėdės nepaminkštintos, atsieina 15 eurų. Tiems, kas samdosi visą 30-ies vietų pirmos klasės vagoną, kelionės iki Troškūnų kaina – 560 eurų. Antros klasės vagono, kuriame telpa 40 keleivių, kaina siektų 460 eurų. Ateityje numatoma didinti ir šiuos įkainius.
Naujasis siaurojo geležinkelio vadovas sumanęs istorinį traukinuką paversti Lietuvos Kalėdų traukiniu. Iki kur vyks jo reisai ir kiek jie kainuos – dar skaičiuojama. Be to, pasak D. Liutiko, siaurukas turi būti ne tik smagi, bet ir tikrai saugi pramoga. Tad jis planuoja su specialistų komanda patikrinti vagonus, bėgius bei sankasas, įvertinti jų saugumą, o jei bus rasta probleminių vietų – kuo skubiau jas taisyti.
„Atėjau vadovauti siaurukui turėdamas tikslą į jį pritraukti kuo daugiau turistų, pasiūlyti jiems kuo daugiau pramogų“, – aiškino naujasis direktorius.
Jis puoselėja idėją sukurti tokią pramogą, kad važiuojantieji siauruku nusikeltų į senovę – pasijustų tokiame traukinuke, koks jis buvo prieš 122 metus vos pradėjęs riedėti bėgiais. Pasak D. Liutiko, tai būtų padaryta šiuolaikinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, užsidėjus specialius akinius, sukurtus taip, kad žiūrėdamas pro juos matai filmą, supažindinantį su kita realybe. Vadovas ketina rašyti projektus ir ieškoti pinigų tokiai naujovei sukurti.
„Visų siaurukus turinčių Vakarų Europos šalių patirtis rodo, kad siaurieji geležinkeliai be valstybės pagalbos neišsilaiko. Tokios pagalbos neabejotinai prašysime ir mes, juk siaurukas – vienas įdomiausių ir tikrai išskirtinis Panevėžio objektas.“
D. Liutikas
Planuojama atkurti ir pirminį siauruko garvežį. D. Liutiko teigimu, nevažiuojantis toks garvežys geležinkelio depe yra, tačiau jį reikia prikelti gyvenimui. Anot direktoriaus, vien pamatyti tokį praeities reliktą bus nemenkas malonumas. D. Liutikas svarsto, gal galėtų būti įveiklintos ir iki šių dienų išlikusios, kitados keleivius aptarnaudavusios siaurojo geležinkelio stotys Raguvėlėje, Troškūnuose, Surdegyje.
„Planuoju kreiptis į tų apylinkių žmones, bendruomenes, galbūt jie pasiūlys jų pačių sugalvotų edukacinių programų, jų sukurtų pramogų“, – sakė direktorius.
Direktorius prisimena savąją kelionę siauruku iš Anykščių link Rubikių, kai traukinį užpuolė vadinamieji plėšikai – vietiniai kultūros žmonės, puikiai vaidinę, palikę tikrai smagų įspūdį. Beje, D. Liutikas teigia susidūręs, kad toliau nuo Panevėžio gyvenantiesiems siaurukas kažkodėl siejasi ne su Aukštaitijos sostine, o su Anykščiais.
„O juk Panevėžyje yra toks puikus siauruko depas, jame turėtų vykti daugiau renginių“, – įsitikinęs direktorius.
Jis svarsto depą pasiūlyti netgi rengti įvairioms konferencijoms. Anot jo, prie įprastų konferencijų salių žmonės įpratę, o depas turėtų padaryti išskirtinį įspūdį.
Istorinį siauruką prižiūrinti įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ išlaikoma daugiausia Susisiekimo ministerijos lėšomis. Šioji jam skiria 200 tūkst. eurų per metus. Trys dalininkės savivaldybės prisideda po 15 tūkst. eurų. Visgi ministerija jau kurį laiką kalba apie tai, jog siaurukas taptų toks patrauklus turistams, kad pats galėtų užsidirbti ir palaipsniui būtų mažinama jo finansinė priklausomybė nuo valstybės dotacijų. Visgi
praėjusią savaitę Panevėžyje lankęsis ir siauruku pavėžintas susisiekimo ministras Marius Skuodis visgi pažadėjo tolesnę paramą, kuri užtikrintų šio kultūros paveldo objekto gyvavimą. Anot ministro, karantininiai metai iš turistų išgyvenančiai įstaigai nebuvo palankūs, todėl žadama jai padidinti šiųmetę dotaciją.
D. Liutikas įsitikinęs, kad tik valstybinė parama padės išsaugoti šį kultūros paveldo objektą bei išplėsti su juo susijusias paslaugas, pasiūlyti daugiau pramogų.
„Visų siaurukus turinčių Vakarų Europos šalių patirtis rodo, kad siaurieji geležinkeliai be valstybės pagalbos neišsilaiko. Tokios pagalbos neabejotinai prašysime ir mes, juk siaurukas – vienas įdomiausių ir tikrai išskirtinis Panevėžio objektas“, – pabrėžė D. Liutikas.
Iš įstaigos ataskaitų matyti, kad prieš dvejus metus – 2019-aisiais juo važiavo 13 775 keleiviai ir tai vertinama kaip nemažas skaičius. Pernai, pandeminiais metais, siauruku keliaujančiųjų skaičius sumažėjo iki 11 801. Šiemet galimybė važiuoti siauruku radosi tik nuo birželio pabaigos, kiek keleivių važiavo traukinuku, dar nesuskaičiuota.
