-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Naujamiesčio kultūros centro-galerijos vadovės Vigytos Dumbrienės teigimu, šiemet šiaudų skulptūrų parką planuojama atnaujinti Kalėdoms. Netrukus bus pradėti dėlioti kalėdinio šiaudų miestelio akcentai.
„Mes labai išlepinome žiūrovą: 4–5 metrų aukščio skulptūros, ugnies fiestos. Bet ateina laikas, kai norint išlaikyti tradiciją, reikia ieškoti naujų formų. Daryti gal kitaip, gal mažiau, sukti link minimalizmo“, – svarsto V. Dumbrienė.
Direktorės teigimu, šiaudinių skulptūrų parkas kasmet bent simboliškai atnaujinamas ir jis lieka funkcionalus ištisus metus. Bet kuriuo metų laiku jame galima apsilankyti, pavaikščioti, netgi užlipti.
„Tradiciją išlaikysime. Dabar parke stovinčios šiaudinės skulptūros stabilios, jų storos, sutvirtintos sienos. Šiaudas kuo toliau, tuo labiau tvirtėja, bet norime ir naujovių. Prie to parko tikrai vėl prisiliesime“, – nusiteikusi V. Dumbrienė.
Kultūros centro vadovė neslepia: atliekant tokio užmojo darbus, problemų netrūksta. Didžiausia jų – stinga darbo rankų.
„Kaip juokauju, išėjome į dykumą. Iš tiesų nėra dėl ko dejuoti. Ateina vienas laikotarpis, jį keičia kitas. Dabar esame dykumoje, tikiuosi, paskui vėl kilsime“, – sako V. Dumbrienė.
Pernai skulptūrų parką atnaujino vos keli nuolatiniai skulptūrų rišėjai ir jų pagalbininkai. Vadovės teigimu, neįmanoma nė lygintis su metais, kai buvo daug viešuosius darbus dirbančių žmonių, kurie pagelbėdavo kuriant skulptūras.
Be to, anot jos, pirmuosius 7–10 metų darbas kuriant šiaudines skulptūras dar buvo savotiška naujovė, daugelis norėjo prie jo prisidėti – mokyklos, darželiai, miestiečiai ir pan. Dabar vienų entuziazmas apmalšo, o pagrindinėms pagalbininkėms jau apie 75–80 metų.
„Prieš penkiolika metų buvo smagu sueiti: dainos, košių virimas, arbatos gėrimas. Jos ir dabar ateina, padeda, bet jėgos nebe tos“, – sako V. Dumbrienė.
Unikalaus parko kūrėjams tenka galvą pasukti ir kur gauti pačių šiaudų. Direktorė svarsto, jog šių metų užmojams turėtų pakakti pernykščių, dovanotų dviejų žemės ūkio bendrovių.
„Paskutiniais metais, galiu sakyti, kad šiaudų beveik nebeturėjome. Matyt, sumažėjo gyvulininkystės apimtys, o nuimdami derlių ūkininkai šiaudus tiesiog susmulkina“, – svarsto V. Dumbrienė.
Viena pagrindinių Naujamiesčio šiaudinių skulptūrų parko kūrėjų šiaudų pynėja Rima Serdikevičienė čia darbuojasi jau daug metų.
„Ruošiamės atsinaujinti Kalėdoms“, – šypsosi auksarankė.
Anot jos, parko skulptūras atšviežinti norėta dar vasarą, bet kepinant 34 laipsnių karščiui tokio darbo imtis buvo neįmanoma.
O bjūrant rudeniškam orui, naujas detales planuojama pinti po stogu ir vėliau atvežti į lauką surinkti.
Kokia bus šiųmečio kalėdinio šiaudų parko idėja, pynėjos neatskleidžia.
Anot R. Serdikevičienės, skulptūrų kūrimas – sudėtingas procesas. Šiaudiniam grožiui gimti reikia labai didelės fizinės jėgos, matymo į priekį.
„Dar kalant karkasą turi matyti, kaip skulptūra atrodys į aukštį, plotį, kokio bus tvirtumo. Nuo pat pradžių viskas turi būti apskaičiuota“, – pasakoja naujamiestietė.
Pynėja svarsto, jog atėjo laikas šiai Naujamiesčio tradicijai ieškoti kitokių raiškos būdų.
„Mes visi susiduriame su tuo, kad nebeturime daug pagalbininkų. Kažką turėsime keisti, bet tikrai tokia tradicija išliks. Man atrodo, kad Naujamiesčio veidas turi būti su šiaudais“, – mano pynėja.
Sunku pasakyti, kiek žmonių per metus aplanko Naujamiesčio šiaudinių skulptūrų parką – niekas to neskaičiuoja. Gražiu oru čia galima išvysti stovintį ne vieną automobilį ar net autobusą.
„Traukos centras tikrai geras, o ypač didelis, kai tas šiaudines skulptūras degindavo. Tada būdavo antplūdis. Tose ugnies misterijose apsilankydavo apie 3000 žmonių“, – sako Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis.
Anot jo, ir dabar parkas traukia žmones: nuolat kažkas pravažiuodamas pro šalį sustoja, pasivaikšto. Būna, ir autobusais vaikų ekskursijos parką aplanko. Be to, pasak J. Sankaičio, kažkur išvykoje prabilus apie Naujamiestį, dažnas žino apie jo tradiciją – žinia pasklidusi plačiai.
Naujamiesčio šiaudinių skulptūrų parkas išgarsėjęs ir už Lietuvos ribų. Jo šiaudinės skulptūros minimos prancūzų architektų knygoje apie pasaulio skulptūras, pagamintas iš natūralių medžiagų, o pietų korėjiečiai Naujamiestyje kūrė filmą, kaip gimsta tokios skulptūros.
