G. Lukoševičiaus nuotr.

Šiaudinį parką atidavė ugniai

Kone du dešimtmečius Naujamiestį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje garsinęs įspūdingas šiaudų skulptūrų parkas paleistas dūmais.

Surengus interaktyvų spektaklį „Kas iš tiesų nutiko katės namams?“ sekmadienio vakarą paskutinė parko skulptūra – šiaudinė pilis – atiduota ugniai.

Pilis suliepsnojo

Pažiūrėti teatralizuoto pasirodymo susirinko nemažas būrys vietos gyventojų ir svečių. Naujamiesčio pašonėje tebestūksanti šiaudinė pilis buvo jau gerokai apardyta gamtos jėgų – sniego, lietaus, saulės ir stūksojo apjuosta įspėjamąja juosta. Dabar toje vietoje belikę pelenai.

„Dar kartą pajutome, kokią didelę galią, grožį turi ugnis. Pilį deginome gal iki antros valandos nakties. Įspūdis nepakartojamas. Ir Dievas pagelbėjo – jokio vėjo, liepsnos ir dūmai kilo tiesiai į dangų. Mums patiems buvo džiaugsminga. Manau, ir žiūrovai liko patenkinti“, – po ugnies sukurto įspūdingo reginio kalbėjo Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos vadovė Vigyta Dumbrienė.

Pasak direktorės, atsisveikinti su šiaudine pilimi tikrai nebuvo liūdna, nes pats reginys – ypatingas.

Naujamiesčio pašonėje stūksojusi šiaudinė pilis gyvavimą baigę įspūdingu ugnies šou. G. Lukoševičiaus nuotr.

Tradiciją pratęs

Nors paskutinė šiaudinio parko skulptūra paskendo liepsnose, V. Dumbrienės teigimu, šiaudų šviesos istorija Naujamiestyje ir toliau tęsiama.

Čia rengiamos įvairios šiaudų dirbinių edukacijos. Planuojama, kad rudeniop Kultūros centro-dailės galerijos kiemelį papuoš galbūt tik viena, tačiau išskirtinė skulptūra.

Naujamiestiečiai turi idėjų ir kaip įamžinti nuo 2005-ųjų gyvavusią parko tradiciją. Lauke, kur stovėdavo šiaudinės skulptūros, svarstoma kartą per metus surengti parodą po atviru dangumi, koncertą ar poezijos skaitymus, interaktyvius užsiėmimus.

„Paliksime šią vietą kaip prisiminimą“, – sako direktorė.

Plačiai išgarsėjo

Šiaudines skulptūras naujamiestiečiai pirmąkart sukūrė 2004 metais seniausios Panevėžio rajono gyvenvietės – Upytės – 750-ajam jubiliejui. Naujamiestiečių buvo paprašyta šventei sugalvoti ką nors, ką būtų galima sudeginti ant Čičinsko kalno. Tąkart gyventojai į Upytę nusivežė šiaudinį bajorą Čičinską. Įspūdis, kai skulptūra paskendo liepsnose, buvo didžiulis, tad nuspręsta tokius reginius organizuoti ir Naujamiestyje.

Nuo 2005-ųjų čia būta visko – pievoje miestelio pašonėje iškilo šiaudinis dvaras, riedėjo traukinys, lankėsi Kalėdų Senelis, stovėjo muzikos instrumentai, vaikštinėjo šiaudiniai paukščiai, augo šiaudiniai medžiai ir pan.

„Dar kartą pajutome, kokią didelę galią, grožį turi ugnis. Pilį deginome gal iki antros valandos nakties.“

V. Dumbrienė

Pažiūrėti teatralizuotos ugnies misterijos, kai šiaudinės skulptūros būdavo aukojamos ugniai, į Naujamiestį suvažiuodavo minios. Vėlų rudenį ne tik miestelis būdavo pilnas automobilių – mašinų eilė nusidriekdavo dar kelis kilometrus iki jo.

Žinia apie Naujamiesčio šiaudinę tradiciją sklido plačiai. Pietų Korėjos menininkai apie ją netgi sukūrė filmą. Kitą filmą šia tema susuko prancūzai. Naujamiesčio šiaudinių skulptūrų nuotraukas spausdino Prancūzijoje leidžiamas architektūros žurnalas.

Skulptūrų deginimą, kuriam specialią programą sukurdavo ir Naujamiesčio meno kolektyvai, plačiai nušviesdavo Lietuvos žiniasklaida. Per tiek metų įgyvendinta daugybė meninių idėjų. Šiaudai buvo dažomi įvairiaspalviais dažais, išbandyta ir piešimo technika ant šiaudų – 2018 metais dailininkas Martynas Vilimavičius piešė ant šiaudinių namo sienų ir pan.

Graži tradicija Naujamiesčio prieigose esančioje pievoje kasmet įrengti naujų šiaudinių skulptūrų parką nunyko sumenkus talkininkų būriui.