-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kone du dešimtmečius Naujamiestį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje garsinusio įspūdingo šiaudų skulptūrų parko greitai nebeliks nė kvapo. Jo kūrėjai rengiasi sunaikinti paskutinę šiaudinę pilį. Graži tradicija nunyko sumenkus talkininkų būriui.
Be to, baiminantis gaisro teko atsisakyti ir tūkstantinę minią sutraukdavusios įspūdingos ugnies misterijos.
Naujamiesčio pašonėje tebestūksanti šiaudinė pilis jau gerokai apardyta gamtos jėgų – sniego, lietaus, saulės.
Ji apjuosta įspėjamąja juosta, o lankytojams pranešama apie parko sunaikinimą, išreiškiant viltį, kad „kiekviena pabaiga visada yra kažko dar neatrasto pradžia“.
Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos direktorė Vigyta Dumbrienė sako, kad artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kaip bus atsisveikinta su paskutine parko skulptūra – išveš, atiduos ar tiesiog sudegins.
Šiaudų pilis stūkso jau ne vienerius metus, tačiau kasmet sugalvojus naują parko idėją, ji būdavo atnaujinama – papildoma detalėmis.
„Visi įprato matyti dailią, gražią pilį, bet per laiką šiaudams pakenkė saulė, lietus, sniegas. Visgi vienas menininkas sakė, kad dabar irgi gražu, nuostabu – avangardas. O kiti mato šiukšlę“, – svarstė V. Dumbrienė.
Pažiūrėti teatralizuotos ugnies misterijos, kai šiaudinės skulptūros būdavo aukojamos ugniai, į Naujamiestį suvažiuodavo minios. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Šiaudines skulptūras naujamiestiečiai pirmąkart sukūrė 2004 metais seniausios Panevėžio rajono gyvenvietės – Upytės – 750-ajam jubiliejui.
Naujamiestiečių buvo paprašyta šventei sugalvoti ką nors, ką būtų galima sudeginti ant Čičinsko kalno.
Tąkart gyventojai į Upytę nusivežė šiaudinį bajorą Čičinską. Įspūdis, kai skulptūra paskendo liepsnose, buvo toks įspūdingas, kad nuspręsta tokius reginius organizuoti ir Naujamiestyje.
Nuo 2005-ųjų čia būta visko – pievoje miestelio pašonėje iškilo šiaudinis dvaras, riedėjo traukinys, lankėsi Kalėdų Senelis, stovėjo muzikos instrumentai, vaikštinėjo šiaudiniai paukščiai, augo šiaudiniai medžiai ir pan.
Pažiūrėti teatralizuotos ugnies misterijos, kai šiaudinės skulptūros būdavo aukojamos ugniai, į Naujamiestį suvažiuodavo minios. Vėlų rudenį ne tik miestelis būdavo užkištas automobiliais, bet ir jų eilė nusidriekdavo dar kelis kilometrus iki jo.
Žinia apie Naujamiesčio šiaudinę tradiciją sklido plačiai. Pietų Korėjos menininkai apie ją netgi sukūrė filmą.
Kitą filmą šia tema susuko prancūzai. Naujamiesčio šiaudinių skulptūrų nuotraukas spausdino Prancūzijoje leidžiamas architektūros žurnalas.
Skulptūrų deginimą, kuriam specialią programą sukurdavo ir Naujamiesčio meno kolektyvai, plačiai nušviesdavo Lietuvos žiniasklaida.
Per tiek metų įgyvendinta daugybė meninių idėjų. Šiaudai buvo dažomi įvairiaspalviais dažais, išbandyta ir piešimo technika ant šiaudų – 2018 metais dailininkas Martynas Vilimavičius piešė ant šiaudinių namo sienų ir pan.
„Man visi kūriniai buvo labai gražūs. Kiekvienais metais vis kitokie – gimdavo naujų idėjų, o ir pats kūrimo procesas įdomus. Į jį įsitraukdavo naujų žmonių. Kiekvienas ruduo buvo nuostabus“, – sako V. Dumbrienė.
Unikaliame parke būta visko – pievoje miestelio pašonėje iškilo šiaudinis dvaras, riedėjo traukinys, lankėsi Kalėdų Senelis, stovėjo muzikos instrumentai, vaikštinėjo šiaudiniai paukščiai, augo šiaudiniai medžiai. „Sekundės“ archyvo nuotr.
V. Dumbrienė svarsto, kad šiaudinių skulptūrų rišėjai patys sau labai aukštai išsikėlė kartelę. Kai kurie įspūdingi darbai siekdavo net iki penkių metrų. Tokiems sukurti reikėjo ne tik šiaudų, bet ir daug rankų.
O darbas fiziškai nelengvas, reikalaujantis nemažai laiko, kruopštumo, neretai rišėjų nelepindavo orai. Kasmet naujamiestiečiai skulptūroms sunaudodavo apie dvi tonas šiaudų.
Anksčiau daug pagelbėdavo vietiniai, jas rišdavo ir vaikai, jaunimas, prisijungdavo net pravažiuojantieji.
Visgi ilgainiui nebeliko tiek norinčiųjų ir galinčiųjų kurti parką.
Direktorės teigimu, pagrindiniams jo kūrėjams, kurie dar 2005-aisiais pradėjo šią veiklą, dabar jau aštuoniasdešimt, jiems po atviru dangumi rišti didžiules šiaudines skulptūras pasidarė sudėtinga.
Be to, jau ne vienerius metus skulptūros nebedeginamos.
„Žmonės pradėjo statytis namus, kurtis aplinkui. Jie bijo gaisro“, – pasakoja V. Dumbrienė.
Naujamiestyje nebelieka šiaudinių skulptūrų parko, bet tradicija kurti iš šiaudų neišnyksta. Pasak V. Dumbrienės, dabar labai populiarios edukacijos, kai naudojami šiaudai.
Gegužę laukiama į tokią atvykstančių svečių iš JAV.
„Idėja pakeitė formą. Dabar kuriamos minimalistinės skulptūros“, – sako direktorė.
Ji viliasi, kad rudenį Naujamiesčio svečiai vėl turės, kuo grožėtis. Nors ir nebe tame pačiame lauke, o kur kas mažesnėje erdvėje – Kultūros centro-dailės galerijos kiemelyje.
Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis sako, kad atėjo laikas atsisveikinti su šiaudine pilimi.
Seniūnas prasitaria, kad svarstoma ir apie jos sudeginimą. Tam reikėtų leidimo, todėl neatmetama, kad skulptūrą reikės išvežti. Pasak J. Sankaičio, šiaudinis parkas iš tiesų garsino Naujamiestį.
Kad miestelis neprarastų tokio daugiamečio įdirbio, seniūno teigimu, teks sugalvoti ką nors naujo.
