Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis šalyje toliau didėja

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis šalyje toliau didėja

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir toliau auga.

50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 10-16 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 84,0 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 80,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 50-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

50-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 39 asmenys. Iš jų: 8 vaikai iki 2 metų, 28 vaikai, kuriems 2–17 metų ir 3 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydomi 3 asmenys.

Skiepai – efektyviausia apsauga nuo gripo

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone.

Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.

Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

65 m. ir vyresniems asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams
9 simptomai – gripas ar peršalimas?

Devyni simptomai sieja gripą ir peršalimą. ULAC medikai primena, kad gripo simptomai prasideda staiga, o peršalimo – vystosi lėtai.

Gripui yra būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Tuo tarpu peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, asmuo pradeda čiaudėti, švelniai kosti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo.

Susirgus gripu būdingas dažnas bendras silpnumas, didelis nuovargio jausmas, galimas dažnas šaltkrėtis, didelis krūtinės diskomfortas, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. Tuo tarpu peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna.Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas pasireiškia 2-3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3-4 dienas.

ULAC medikai primena, jog peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu – jos dažnos ir sunkios, kurios dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie sega lėtinėmis ligomis.

Komentarai

  • […] (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); Source link […]

    • Atsakyti
  • […] (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); Source link […]

    • Atsakyti
  • […] (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); Source link […]

    • Atsakyti
  • Ar tikrai skiepai padeda? Manau vis tik daugiau sergama peršalimo ligomis nei gripu, kurio, beja, atmainų yra daug, tad ar tikslinga skiepytis? Sustiprinta higiena siaučiant virusinėms ligoms yra būtina. O galimai ligos užkratą turinčiose vietose lankantis reikalinga ypatinga apsauga – patartina naudoti kaukes, vienkartines pirstines , vengti artimo kontakto su sergančiaisiais ir žinoma kruopščiai plautis rankas

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų