I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Senvagę apjuosė gyvąja grandine

Senvagę apjuosė gyvąja grandine

Minint Baltijos kelio jubiliejų miestuose ir miesteliuose lietuviai ir vėl kaip prieš trisdešimt metų susikibo rankomis, parodydami, kokia svarbi ir reikšminga buvo 1989 m. rugpjūčio 23-ioji.

Penktadienio vakarą gyva žmonių grandinė apjuosė ir Senvagę. Vieni į minėjimą atėjo nešini trispalvėmis, kiti – gėlių žiedais, dar kiti – pasipuošę tautiniais drabužiais. Kaip ir prieš tris dešimtmečius, virš žmonių galvų ratus suko lėktuvai – Kupiškio aeroklubas dovanojo skrydžių programą „Laisvai Lietuvai“. Prie jų prisijungė ir iš sostinės atskubėję Panevėžio ir Biržų oreiviai.

Jaunajai kartai Baltijos kelias – tik mūsų istorijos svarbi dalis, tačiau vyresnieji dar puikiai pamena anuomet lydėjusias emocijas ir išgyvenimus.

Į Baltijos kelio minėjimą Senvagėje atėjusi Stefanija Slušnienė pasakojo, kad jos tėvai ir seneliai buvo ištremti į tolimąjį Altajaus kraštą ir visuomet svajojo grįžti į gimtąją Lietuvą. Jiems pavyko, nors buvusiems tremtiniams ir tėvynėje nebuvo lengva, jautėsi persekiojami ir engiami. Todėl Baltijos kelias jiems buvo be galo svarbus įvykis.

„Tėvelis Baltijos kelio nesulaukė, nors visada svajojo išvysti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Aš pati tos dienos visų detalių jau nepamenu, bet tos euforijos ir tikro jausmo nepamiršiu niekados. Visi aplink buvo be galo laimingi, pakylėti“, – pamena S. Slušnienė.

O panevėžietis Mykolas Kaminskas puikiai prisimena, kaip su visa šeima stovėjo Panevėžyje, J. Basanavičiaus gatvėje. Žmonių buvo tiek, kad būtų galima gatvėje dviem eilėmis susikabinti. Vyro teigimu, žinant, kad tuo metu nebuvo nei mobiliųjų telefonų, o ir ne kiekviena šeima turėjo automobilį, suorganizuoti tokią akciją buvo tikras stebuklas.

„Manau, buvo be galo didelis ryžtas, tikėjimas ir noras išsivaduoti iš sovietų priespaudos, turėti savo laisvą ir nepriklausomą valstybę. Dabar dažnai tenka girdėti, kad ne už tokią valstybę kovojome, tačiau ar tikrai mes gebame vertinti tai, ko taip ilgai siekėme?“ – retoriškai klausė M. Kaminskas.

Jis svarsto, kad galbūt tokio Baltijos kelio lietuviams jau nepavyktų pakartoti. Tačiau dabar turime laisvą žodį, kuris gali būti ginklu.

„Anuomet  buvo visai kitos aplinkybės, laisvės troškimas, mus vedęs į priekį, buvo labai stiprus.  Gal ir gerai, kad dabar tokių aplinkybių nebėra – esame laisvi, tik dar turime išmokti tinkamai ta laisve naudotis“, – mano panevėžietis.

Šiltą penktadienio vakarą skirstytis iš Senvagės žmonės neskubėjo – panevėžiečių laukė liaudiškų šokių kolektyvų pasirodymai, legendinis Lietuvos dainius Arvydas Vilčinskas, elektrinių smuikų trio „Electric Ladies“ bei kiti atlikėjai. O kino gerbėjų kino centre „Garsas“ – dokumentinis filmas „Baltijos kelias“ bei susitikimas su kino operatoriumi ir režisieriumi Jonu Čergeliu.

I. Sttulgaitės-Kriukienės ir Vytauto Beržonio nuotr.

Galerija

Galerija

Komentarai

  • Tokią dieną manau turėjo būti išeiginė darbo žmonėms…o dalyvavo pensininkai arba partijų atstovai…o mums jokios šventės…

    • Atsakyti
  • Renginys vyko po 17 val. Sveikinimai ir susikabinimas nuo 18 val. Kokios dar išeiginės reikia?

  • gaila, kad programa vyko ne pagal internete paskelbtą scenarijų. Tad dirbusieji nespėjo į kai kuriuos pasirodymus. Tai kam tada tos programos ruošiamos ir skelbiamos 🙂

  • ko ten eit i ta svente ? nematot kad valdzia tyciojasi is musu,nx ten lyst i rudes,tegul seimunai ir svencia

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų