-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Buvusioje „Semos“ teritorijoje turėtų iškilti seniai lauktas gyvenamasis kvartalas. Daugiau nei dviejų hektarų nuo žemės nušluotos spirito gamyklos teritorijoje turėtų iškilti 3–6 aukštų daugiabučiai namai su 90 butų. Jų gyventojai galės grožėtis vaizdais į šalia tekantį Nevėžį. Butus numatoma įrengti ir paveldo objekte – buvusiame mielių fabrike. Čia taip pat turėtų atsidaryti ir kavinukės, nedidelės parduotuvės, galvojama apie nemažą prekybos centrą ar kitokios paskirties komercinį pastatą.
Kito Panevėžio pramonės giganto, prieš 12-a metų bankrutavusios „Ekrano“ gamyklos teritorijoje šiuo metu veikia daug įmonių, užsiimančių pačia įvairiausia veikla, o vieną pastato dalį naujam gyvenimui ruošia dizaineriai.
Administracines „Ekrano“ patalpas įsigijusi įmonė jas atnaujina. Viršutinius aukštus, nuo kurių atsiveria kerinti panorama, planuojama nuomoti šventėms, konferencijoms, įvairiems susitikimams. Tam norima išnaudoti ir stogą. Sutvarkius šalia pastato želdinius, automobilių aikšteles, vieta taps dar patrauklesnė. Jau rudenį planuojama dalį patalpų nuomoti biurams, tačiau įmonės vadovų vizijoje ne verslas, o miestui kuriantys žmonės – menininkai, socialinius projektus ruošiančios draugijos ar organizacijos. Su ilgesiu buvusią gamyklą prisimenantys žmonės turėtų galimybę apsilankyti „Ekrano“ muziejuje – jis šiose patalpose taip pat numatytas.
Iš esmės Panevėžio veidą pakeitė ir ilgą laiką neatskiriama jo dalimi buvusį mėsos kombinatą prieš porą metų nuo žemės nušlavę verslininkai.
Buvusio kombinato pastatų vietoje iškilę du prekybos centrai.
Panevėžio verslininkai tikisi atnaujinti ir miesto centre, Kranto g., stūksantį kultūros paveldo objektą – konservų fabriką, kurio paskirtis bus jau negamybinė.
Ši pramoninė teritorija pasižymi ne vienu privalumu.
Viena tokių, ne tik verslui patrauklių, teritorijų tampa Panevėžio pramonės parkas, įsikūręs Pramonės gatvė 8 esančiame pastatų komplekse. Čia, pramoninėje zonoje, nuomojamos gamybinės, sandėliavimo ir biuro patalpos, tačiau jų panaudojimo galimybės kur kas didesnės.
Panevėžio pramonės parko direktorius Justinas Pupkevičius pažymi, kad gamybinių, sandėliavimo patalpų poreikis mieste itin didelis. Administracinių patalpų panevėžiečiams reikia šiek tiek mažiau. Kol kas įmonės, ypač mažesnės, ieškodamos šiuolaikiškų, sutvarkytų patalpų labiau orientuojasi į centrinę miesto dalį. Tačiau sumanūs ir kūrybingi verslininkai įžvelgia neišnaudotą potencialą ir toliau nuo centro.
„Turime sumanymą įrengti šiuolaikišką verslo centrą, kuriame būtų galima steigti įvairias įmones, galbūt meno dirbtuves ar jaunimo organizacijas. Norime sukurti modernias patalpas su poilsio zonomis, žaidimo kambariais, konferencijų salėmis, tinkamomis organizuoti mokymus, priimti svečius“, – pasakoja J. Pupkevičius.
Tokie traukos centrai padėtų kol kas šiek tiek stagnuojančiam miesto pakraščiui konkuruoti su centrine Panevėžio dalimi, čia pritraukti didesnes įmones, kurioms tereikia patalpų administracijai, o žmonių srautas iš gatvės nereikalingas.
Tokią vietą jau išnaudoja menininkai. Pramonės parko teritorijoje yra vykusi reklaminė automobilių fotosesija, čia gausu menininkus įkvepiančių erdvių.
„Tai patraukli erdvė menininkams, nes turi išlikusią sovietinę dvasią. Patys kūrėjai sugeba įžvelgti tam tikrus dalykus ir juos išnaudoti. Laukiame žmonių su savo idėjomis, kurias norėtų čia įgyvendinti – mielai aptartume tą galimybę“, – ne tik gamybininkų, bet ir kūrybos žmonių laukia J. Pupkevičius.
Verslininkų nusižiūrėtieji Pramonės g. pastatai yra neblogos būklės. Nors ir statyti sovietmečiu, tačiau tuo metu naudotos kokybiškos medžiagos ir, atrodo, jų nebuvo gailėta.
„Renovuoti senąsias patalpas apsimoka ypač dėl to, kad išlikę nemažai naudingų dalykų – veikianti įranga, privažiavimai, dideli pastatų aukščiai. Kai kuriuos klientus pritraukėme dėl to, kad jiems pigiau ir naudingiau nuomotis nei patiems statyti. Pradinės investicijos – suremontuoti ir mokėti nuomą – atsieina pigiau“, – sako J. Pupkevičius.
Ši buvusi pramoninė teritorija pasižymi ne vienu privalumu. Visų pirma, verslui tai patogi vieta – patogus susisiekimas su pagrindine transporto arterija „Via Baltica“. Dirbantiesiems su Rytų rinka patrauklu, kad į įmonės teritoriją ateina geležinkelio bėgiai. Be to, čia dideli elektros galingumai, tinkami pramonės įmonėms, įvairūs pastatų aukščiai – nuo mažų iki labai didelių. Teritorijoje esanti sena įranga – tiltiniai kranai ir kita – irgi veikia.
Šiuo metu apie 80 tūkst. kvadratinių metrų teritorijoje jau įsikūrę apie dvi dešimtis nuomininkų, užsiimančių pačia įvairiausia veikla, tad laisvų plotų pasiūla mažėja. Pasak J. Pupkevičiaus, šiuo metu vyksta derybos dar su dviem stambiomis įmonėmis, kurios sėkmės atveju įsikurtų nemažame plote.
Nuomos kainos, J. Pupkevičiaus teigimu, neapibrėžtos. Įkainiai priklauso ne tik nuo patalpų dydžio, bet ir investicijų. Jei patalpos įrengiamos nuomininkų lėšomis, jie vienokie, jei nuomotojų – kitokie.
